Pokalbio pradžioje broliai buvo paklausti, kiek malonumo jiems, 41-erių sulaukusiems žaidėjams, dar suteikia krepšinis.
„Dar kaifuojam. Kada reikalingi esam ir dar ant šnicelio duoda, tai super – veža tas krepšinis. Turim dar meilės. Kuo toliau, tuo ji labiau atsiranda, kadangi žinai, kad jau paskutinis kvėpavimas, tai dar motyvuoji save“, – atsakė Šakių „Vyčiui“ praėjusiame sezone atstovavę pašnekovai.
Kiek vėliau buvo kalbama apie krepšinio komandų vidaus atmosferą ir kiek svarbus tai yra faktorius, siekiant aukščiausių tikslų.
„Visokių komandų būdavo – ir rimtesnių, ir linksmesnių, neatsakingesnių, bet visą laiką komandose, kuriose, mes būdavom, tikslas buvo vienas – laimėti čempionatą, – mintimis dalijosi Kšištofas. – Dideli klubai buria komandą atsižvelgdami ne tik į statistiką. Jie domisi žmogaus savybėmis, todėl kad kartais būna labai talentingas krepšininkas, bet jį bijo pakviesti dėl charakterio.“
Galiausiai kalba pasisuko apie apmaudžiausius karjeros pralaimėjimus. Kšištofas išskyrė 2004-ųjų Atėnų olimpinių žaidynių pusfinalį prieš Italiją, tuo tarpu Darjušas užsiminė apie 2012-ųjų Eurolygos finalą tarp Maskvos CSKA ir Pirėjo „Olympiakos“ ekipų, tačiau pasak jo, tai nebūtinai yra karčiausia karjeros nesėkmė.
„Man apmaudžiausios tokios rungtynės, kai aš jaučiuosi ne pačiu savimi, ne tiek duodu naudos komandai, kiek galėčiau duoti. Baigiasi rungtynės, jautiesi nepavargęs ir žinai, kad tu kažko nedavei“, – kalbėjo Darjušas.
Pilnas pokalbis su geros nuotaikos nestokojusiais broliais Lavrinovičiais – LKL TV rubrikoje „Bzz! Pokalbiai“.
