Iš gimtosios LeBrono valstijos Ohajo kilęs 25-erių amerikietis atvyko į Lietuvą šią vasarą ir bandys būti vienu iš žaidėjų, užpildysiančiu sostinę palikusio Marcuso Fosterio paliktus didžiulius batus.
191 cm ūgio įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose rungtyniaujantis J.Gravesas pokalbyje su Pauliumi Ambrazevičiumi įvertino pirmuosius įspūdžius Lietuvoje ir pasidalino mintimis apie savo praeitį bei akistatas su M.Fosteriu G lygoje.
Ką žino apie „Rytą“: „Jie žaidžia greitai. Tai – laimėtojų organizacija. Kai pasirašiau sutartį, supratau, kokią didelę sirgalių bazę turi ši komanda. Vos pasirašęs sutartį sulaukiau tūkstančio ar dviejų tūkstančių naujų sekėjų instagrame, daugybės žinučių. Mačiau paskutines praėjusio sezono finalo rungtynes, kokie įsitraukę buvo sirgaliai, kaip džiaugėsi treneris ir jo štabas. Supratau, kad ir pats noriu patekti į tokią situaciją.“
Ką galvojo stebėdamas „Ryto“ šėlsmą laimėjus LKL titulą: „Nebuvau matęs nieko panašaus. Esu pasiruošęs tokiai atmosferai, labai to laukiu.“
Apie lietuvišką žiemą: „Žaidžiau Bafale, kur žiemos dar blogesnės (juokiasi). Bet neišgyvenau tikros žiemos nuo koledžo laikų, nes Prancūzijoje ir Vokietijoje pernelyg daug nesnigo. Bet augdamas buvau pratęs prie sniego, tad man tai nekliudys.“
Apie Vilnių: „Man tikrai patinka miestas, jis tikrai gražus. Šiek tiek apžiūrėjau senamiestį – jis modernus, bet turi ir senąją pusę, kas yra labai šaunu.“
Apie savo karjerą amerikietiškame futbole: „Buvau gana neblogas futbole, žaidžiau įžaidėjo (angl. quarterback) pozicijoje. Nustojau žaisti tik aštuntoje klasėje, kai rimčiau užsiėmiau krepšiniu.“
Apie mamos įtaką: „Mama su manimi išgyveno viską. Ji eidavo į rungtynes, beveik nepraleido rungtynių, eidavo į jas per lietų ir sniegą. Net kai gyveno per tris valandas kelio, ji vis tiek atvykdavo. Ji visada su manimi, su ja kalbu po tris kartus per dieną. Ji daro man didelę įtaką, be to, ji irgi buvo sportininkė, tad žino, ką tai reiškia. Ji atvyks čia dviem savaitėms spalį, pamatys 3-4 rungtynes. Taip pat kalbėjome ir apie jos atvykimą lemiamu sezono metu, per finalus.“
Apie „St. Vincent – St.Mary“ vidurinę mokyklą: „Ši mokykla žymi tuo, kad joje žaidė LeBronas Jamesas. Tai labai gera mokykla, o mane treniravo tas pats treneris Dru (Joyce'as), kuris dirbo ir su LeBronu. Su juo (treneriu) turėjau labai gerus santykius. Tai labai gera mokykla ir akademiškai.“
Apie patirtį G lygoje ir „Austin Spurs“ komandoje: „Labai daug išmokau G lygoje. Buvo naudinga pamatyti tą žaidimo ir verslo dalį. San Antonijaus organizacija su G lygos komanda elgiasi taip pat, kaip ir su NBA ekipa. Mokiausi iš daugybės veteranų, kurie žaidė NBA ir Europoje. Tai buvo puikūs metai.“
Apie akistatas su Marcusu Fosteriu: „Prisimenu tas rungtynes. Abu žaidėme Teksaso komandose, tad dažnai susidurdavome. Jis žaidė geriausioje komandoje, jie buvo labai fiziški. Prisimenu jį kaip labai gerą taškų rinkėją, kuris gali ir pasiginti. Smagu, kad jis taip pasižymėjo ir čia. Sekiau jį ir pastaraisiais metais, kai žaidžiau FIBA Čempionų lygoje. Tai buvo vyrukas, kurį stebėjau iš šalies.“
Apie persikėlimą į Europą, Limožo CSP komandą: „Žinoma, NBA išlieka mano svajone, bet atvykti į Prancūziją ir pirmaisiais metais Europoje žaisti Čempionų lygoje man buvo didelė galimybė. Tai buvo geras žingsnis mano trajektorijoje.“
Apie tai, ką duos „Rytui“: „Suteiksiu „Rytui“ žaidimo aistros. Esu ambicingas, darau tai, ko reikia, kad komanda laimėtų. Tikiuosi, kad sirgaliai žavėsis mano žaidimu.“
