Tarsi žaibas iš giedro dangaus sudrebino Lietuvos krepšinį žinia, jog M.Kalnietis nelaukdamas sezono pabaigos nutarė baigti karjerą, taip sutaupydamas dalį savo atlyginimo „Žalgiriui“ ir iš karto šokdamas prie naujos veiklos – 36-erių įžaidėjas taps „Kauno Žalgirio“ futbolo klubo prezidentu.
Eurolygoje beveik šį sezoną nebežaidęs ir traumų kamuotas įžaidėjas už savęs paliks daugiau nei 16 metų trukusią karjerą, kuri pažymėta titulais, medaliais ir iš širdies traukiamomis dainomis po triumfų.
Suprasti akimirksniu
- Manto Kalniečio paskutinės karjeros rungtynės – šį vakarą 17.20 val., kai susitiks Kauno „Žalgiris“ ir Jonavos „CBet“.
Paskutinės M.Kalniečio kelionės Eurolygoje į Atėnus metu 15min kalbėjosi su dviem dabartinio „Žalgirio“ atstovais, kurie buvo kartu per pirmąsias įžaidėjo rungtynes Kauno klube 2006-aisiais ir iš arti pamatys paskutiniąsias Manto rungtynes šį vakarą – „Žalgirio“ trenerio asistentu Gintaru Krapiku ir pernai karjerą baigusiu dabartiniu Kauno klubo direktoriaus Pauliaus Motiejūno pavaduotuoju Pauliumi Jankūnu.
Įsimins energija ir veržlumu
M.Kalniečio sužibimas Lietuvos krepšinio padangėje priminė ir jo žaidimo stilių jaunystėje.
Šoklus, greitas ir atletiškas įžaidėjas nė neapšilęs kojų Lietuvos lygoje iš dublerių komandos buvo paimtas tiesiai į Eurolygos rungtynes, kai „Žalgirio“ gynėjų grandyje atsirado skylė komandą palikus pagrindiniam įžaidėjui Edui Cotai.
Būdamas vos 19-os, į ugnį mestas M.Kalnietis sužaidė ketverias Eurolygos rungtynes, o geriausiai sirgaliams įsiminė trečiosiose, kai Malagoje į tuo metu Eurolygos elitui dar priklausiusios „Unicaja“ komandos krepšį įmetė 15 taškų bei nustebino galingu dėjimu per save pabėgęs į greitą ataką.
„Jo tos pirmos rungtynės, – išgirdęs 15min klausimą, ką geriausiai prisimins po kelerių metų pagalvojęs apie M.Kalnietį „Žalgiryje“, sakė P.Jankūnas. – Aš prisimenu, kad tada buvo sudėtinga situacija komandoje, bet jis atėjo su šviežia energija, jaunatviškumu, azartu. Tie jo pirmi dėjimai prieš Malagą... Jo tas energingas žaidimas, kitoniškas, nes jis mėgdavo ir šou padaryti, kažkokį nestandartinį sprendimą priimti.“
G.Krapikas tuo metu, prieš 17 metų, buvo Antano Sireikos, kuris ir priėmė sprendimą suteikti šansą M.Kalniečiui, asistentas.
„Kaip ir kiekvienas jaunas žaidėjas, taip ir Mantas atėjo su energija, šviežiu kūnu, kiekvieną kartą norėjo maksimaliai iššokti ir atrodė, kad tos jėgos nesibaigia“, – pasakojo dabar Kaziui Maksvyčiui Kaune talkinantis treneris.
Prisistatęs kaip šoklus ir įspūdingai nuo vienos kojos kylantis krepšininkas, laimėjęs ir LKL dėjimų konkursą, po kelerių metų M.Kalnietis tapo patikimu atakų organizatoriumi, kuris net dukart atliko daugiausia rezultatyvių perdavimų Europos čempionatuose bei karjerą užbaigė su didžiausiu rezultatyvių perdavimų kraičiu Lietuvos rinktinėje.
„Kad jis išaugs į tokį labai gerai asistuojantį, tuo metu galbūt dar nesimatė, bet tai pasimatė labai greitai, – M.Kalniečio karjeros pradžią prisiminė G.Krapikas. – Kai prisijungė prie pagrindinės komandos, matėsi, kaip suranda žaidėjus po krepšiu, po pikenrolo besileidžiančius. Tada jau pradėjo ryškėti, kad tai bus ne tik vaikinukas, galintis įsibėgėjęs įdėti į krepšį, bet bus ir tas, kuris puikiai asistuos ir daugelis norės su juo žaisti. Žaisdami su juo daugelis žaidėjų pakilo į kitokį lygį arba bent jau į maksimumą savo galimybių. O to ir reikia iš tikro įžaidėjo.“
Daugybę metų „Žalgiryje“ dirbantis G.Krapikas matė, kaip į pagrindinę komandą patenka ir karjeros laiptais ima kilti ne vienas „Žalgirio“ dublerių žaidėjas – nuo P.Jankūno ir J.Mačiulio, iki Luko Lekavičiaus ar Tomo Dimšos.
Amžinas žalgirietis gerai atskiria grūdus nuo pelų, o pažvelgęs į M.Kalnietį jis iš karto matė, kad tai nėra eilinis žaidėjas, liksiantis tame lygyje, kuriame buvo paauglystėje.
„Tikrai matėsi, kad jis ateina ne vienam sezonui ir ne pabandymui, o čia tik laiko klausimas, kada jis užsikabins ir jis darysis vis svarbesnis komandai, kas galiausiai ir atsitiko“, – kalbėjo treneris.
Tikro žalgiriečio pavyzdys
„Žalgiryje“ M.Kalnietis rungtyniavo per tris etapus.
Pirmasis – nuo 2006 iki 2012 metų, kai susiriejęs su ekstravagantiškuoju „Žalgirio“ savininku Vladimiru Romanovu įžaidėjas išvyko krimsti legionieriaus duonos į Krasnodarą.
Antrasis M.Kalniečio etapas Kaune buvo trumpas – pusę 2015–2016 m. sezono, kai atsigavęs po peties traumos jis žaidė G.Krapiko vadovaujamoje komandoje, bet paliko ekipą abipusiu sutarimu sulaukęs Milano „Olimpia“ pasiūlymo sausį.
O trečiasis Kalno akordas laikinojoje sostinėje, prasidėjęs jam sugrįžus į „Žalgirį“ 2021 m. vasarą, užbaigė Lietuvos krepšinio legendos karjeros giesmę.
Mažai kam reikia pasakoti, kaip M.Kalnietis mylėjo ir myli „Žalgirį“, savo pirmąją ir paskutinę komandą, tačiau 15min paprašė jo bendražygių įvardinti jiems labiausiai įstrigusius to pavyzdžius.
„Tuo metu jau buvau vyriausiasis treneris, per pačius sunkiausius laikus (2008–2009 m. sezone – aut. past.), kai buvo mažiau nei penkios minutės iki dvyliktos, iki klubo uždarymo. Tada man tikrai buvo labai smagu pamatyti tuos tikrus mūsų sistemos auklėtinius, tai buvo Mantas Kalnietis, Artūras Milaknis, Paulius Jankūnas, kurie tuo momentu atstovėjo taip, kaip turi padaryti tikras žalgirietis, – pasakojo G.Krapikas apie etapą, kai klubą paliko visi legionieriai, o jo garbę, nepaisant negaunamų atlyginimų, liko ginti „Žalgirio“ sistemos auklėtiniai. – Aš nekalbu apie krepšinį, jie visi pasiekė aukščiausią lygį, bet man buvo svarbu tie momentai ir tai parodo, kiek stipri yra „Žalgirio“ dvasia. Jie nebuvo nupirkti, nebuvo atvežti, bet buvo mūsų sistemos auklėtiniai ir man tie momentai buvo svarbiausi.“
„Žalgiris“ visada Mantui buvo klubas numeris vienas. Jis kad ir kur bežaistų, visada domėdavosi, skambindavo, turėdamas progą visada ateidavo į rungtynes“, – pridūrė P.Jankūnas.
Nenuostabu, kad ir priimdamas sprendimą baigti karjerą, M.Kalnietis pasielgė taip, kaip galėtų tik labai klubą mylintys žmonės.
Jis atsisakė atlyginimo už likusią sezono dalį, t. y. šešiaženklės sumos, ir padės sutaupyti „Žalgiriui“ dalį biudžeto, kurį kauniečiai galėjo panaudoti sudėties stiprinimui ir Eurolygos atkrintamųjų siekiui.
Tai – vienas iš daugelio M.Kalniečio meilės žaliai-baltai komandai pavyzdžių, nors jų netrūko ir visos karjeros metu.
„Jis tikrai ne tas žaidėjas, kuris nepatenkintas savo vaidmeniu sėdės gale rūbinėje, smirdės ir bumbės ar ieškos bendraminčių, darys kažkokį sąmyšį. Čia ne jis, ne jo charakteris, – sakė G.Krapikas. – O tas veiksmas parodo tikrą Kalnietį, kuris neiškels savęs aukščiau komandos. O jei pamatė, kad treneris nemato jo aukščiausiame lygyje, Eurolygoje, jam nebeužtenka jam tų minučių, <...>, tai ir priėmė tokį sprendimą.“
Jis tikrai ne tas žaidėjas, kuris nepatenkintas savo role sėdės gale rūbinėje, smirdės ir bumbės.
„Nemanau, kad Mantui dar reikėjo įrodinėti, kad jis yra žalgirietis, nors kaip visą laiką būna su vyresniais žaidėjais, pamirštama, ką jie yra anksčiau padarę, – teigė P.Jankūnas. – Aš galvoju, kad mums nereikėjo jo įrodymų, kad jis yra žalgirietis. Mes tai puikiai žinome. Tai yra jo sprendimas ir mes jį gerbiame.“
Atkalbinėti nebandė
Dabartinis „Žalgirio“ kapitonas Edgaras Ulanovas po rungtynių su Belgrado „Crvena zvezda“ atskleidė, jog bandė atkalbėti M.Kalnietį nuo karjeros pabaigos.
„Stengiausi atkalbėti Mantą, bet, kaip supratau, sprendimas buvo priimtas, man tik vėliau pasakė. Galbūt aš elgčiausi kitaip, bet žinote, kiekvienas turime savo mintis. Mantas lieka komandoje, tas gerai. Palinkėsime jam kuo didžiausios sėkmės naujuose gyvenimo iššūkiuose ir žinoma, kad seksime jo kelią“, – tuomet sakė Ulė.
Bet buvęs komandos kapitonas P.Jankūnas elgėsi priešingai.
Daugiau nei 20 metų ilgametį komandos draugą pažįstantis „Žalgirio“ direktoriaus pavaduotojas 15min teigė, jog per gerai pažįsta M.Kalnietį, kad bandytų jį atkalbinėti nuo priimto sprendimo.
„Dėl to, kad pažįsti žmogų, tai ir nebandai perkalbėti. Jis nėra tas žmogus, kuris šešis kartus per dieną keičia sprendimą, – tikino P.Jankūnas. – Tiesiog pasikalbėjom, paklausiau, ar tikrai čia galutinis sprendimas ir taip jau nuspręsta, o jis pasakė „taip“. Esame seni draugai, žinau, kad jeigu jau nuspręsta, kam dar lįsti į širdį. Tiesiog reikia palaikyti, džiaugiuosi už jį. Jis mato, kad jam bus geriau, komandai bus geriau. Priėmė, jo galva, teisingą sprendimą. Manau, kad visi turim tai palaikyti ir palinkėti sėkmės kitame etape.“
Kaip ir E.Ulanovas, taip ir G.Krapikas laikosi nuomonės, kad M.Kalniečiui vertėjo palaukti sezono pabaigos, bet K.Maksvyčio asistentas suprato veterano sprendimą pasirinkti kitą, kiek netradicinį, kelią.
„Aš galvoju, kad gal buvo galima palaukti iki sezono pabaigos, bet išgirdus apie jo artimiausius planus irgi suprantu, kad tas momentas toks, taimingas geras, išeiti tiesiai, kur kiti (futbolo komanda – aut. past.) tik pradės sezoną, būti ten nuo pradžios. Aš tą akcentuoju, nors gal ir norėtųsi, kad būtų pabaigęs su mumis. Bet jis žino geriau, ką daryti – mūsų patarimai nelabai kur eina“, – svarstė. G.Krapikas.
Kaip seksis futbole?
Pakabinęs sportbačius ant vinies, M.Kalnietis iš sporto pasaulio nedings ir ners į futbolo vingrybes.
Jau prieš trejus metus ilgametis Lietuvos rinktinės įžaidėjas įsitraukė į futbolą, kai tapo „Kauno Žalgirio“ klubo dalininku. Dabar jis priėmė sprendimą tapti Lietuvos vicečempionų prezidentu, taip iš krepšininko aprangos šokdamas iš karto į vieną svarbiausių pozicijų šalies futbole.
Bet M.Kalnietis kitoje sporto šakoje nesijaus tarsi į krantą išmesta žuvis. Futbolą labai mėgstantis ištikimas vokiečių sirgalius esant progai ir pats pažaidžia, o dar dažniau stebi rungtynes.
Sujungęs savo žinias ir patirtį, gautą krepšinyje, M.Kalnietis bandys tapti neeiliniu pavyzdžiu, kaip gali pasisukti karjerą baigusio krepšininko kelias.
„Iš niekur tokie sprendimai neatsiranda. Žmogus jau prieš keletą metų kažkokius žingsnius darė futbolo link, jis irgi supranta, kad karjera eina į pabaigą, – apie M.Kalniečio sprendimą sakė G.Krapikas. – Manau, kad čia kaip tik labai šalto proto žmogaus apgalvota, o ne „baigiau karjerą ir nebežinau, ką daryti, nosį krapštau ir žmonai ar vaikams trukdau, nes nežinau, ką daryti“. Aš matau, kad tai buvo planuoti žingsniai, prieš tai jau padaryti dar žaidžiant, o dabar į tą istoriją įlipant ir pačiam.“
„Nežinau, kol kas sunku komentuoti, – paklaustas, kaip geram jo bičiuliui seksis futbole, sakė P.Jankūnas. – Manau, kad gerai, jam labai įdomu, jis labai nori kuo greičiau ten pasijungti. Be abejo, daug ką reiks išmokti, bet tai irgi yra normalu. Matau, kad jis tikrai nori išmokti daug naujų dalykų, supranta, ko nežino, ir yra pasiruošęs tobulėti. Manau, kad po tam tikro laiko turėsime gerą futbolo klubo prezidentą.“
Jau nuo pavasario M.Kalnietį dažnai matysime atnaujintame Dariaus ir Girėno stadione, o ten pažada apsilankyti ir „Žalgirio“ krepšinio komandos direktoriaus pavaduotojas.
„Dabar jau reikės ateiti – gal ir pakvietimą kokį gausiu“, – šyptelėjo P.Jankūnas.
O jau greitai galbūt ir po futbolo sezono pabaigos išvysime ir M.Kalniečio vizitine kortele tapusius šventimus, kai legendinis Lietuvos krepšininkas užtraukdavo „Ant tėvo dalgio ašmenų“ ar kurią kitą lietuviško folkloro dainą.
„Labai įsiminė tos pergalės ir jų šventimai su Mantu“, – per pokalbį su 15min pabrėžė ir P.Jankūnas.
