Dar nuo 2015-ųjų Lenkijos rinktinės aprangą vilkintis 33-ejų Kentukio valstijoje užaugęs įžaidėjas yra tapęs vienu svarbiausių lenkų žaidėjų.
Toks jis yra ir olimpinėje atrankoje Kaune, kur per dvejas rungtynes rinko po 13,5 taško, atliko po 5,5 rezultatyvaus perdavimo ir fiksavo 17,5 balų naudingumą, pagal pastarąjį rodiklį nusileisdamas tik Mateuszui Ponitkai (vid. 18 naud. bal.).
Kaip susiklostė, kad Lenkiją į priekį Kaune veda iki 2015-ųjų praktiškai nieko bendra su šia Lietuvos kaimyne neturėjęs amerikietis?
Natūralizuoti krepšininkai – nieko naujo
AJ Slaughteris nėra pirmasis amerikietis, užsivilkęs Lenkijos rinktinės aprangą oficialiuose turnyruose.
Tiesą sakant, tokių žaidėjų yra buvę jau net šeši.
Pirmąjį užsienietį lenkai natūralizavo dar 2000 metais, kai Lenkijos pilietybę gavo iš Floridos kilęs centras Joe McNaullas.
Lenkijos rinktinėje jis žaidė nedaug, tik septynis mačus, ir nesugebėjo išvesti jos į 2001 ir 2003 m. Europos čempionatus, bet šioje šalyje paliko ryškų pėdsaką – amerikietis su pertraukomis Lenkijoje žaidė net 12 metų ir net susilaukė dukters su lenke krepšininke Katarzyna Dudek.
Tų laikų Lenkijos krepšininkai pasakoja, kad J.McNaullas rinktinėje buvo lyg savas – visada stengėsi kalbėti lenkiškai, nors tą jam daryti kartais komiškai nesisekė.
Pralaužus ledus, per artimiausius metus Lenkijos rinktinėje buvo ir daugiau užsieniečių.
Kaimyninės šalies nacionalinėje komandoje žaidė lietuviams gerai pažįstamas Ericas Elliottas, kadaise vilkėjęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ aprangą ir net išreiškęs norą gauti Lietuvos pilietybę.
Vėliau lenkų marškinėlius užsivilko amerikietis centras Jeffas Nordgaardas, bandęs išvesti Lenkijos rinktinę į 2007 m. žemyno pirmenybes, bet nesėkmingai.
2009-aisiais žaisti atrankoje į Europos čempionatą lenkams nereikėjo, nes turnyras vyko Lenkijos miestuose, o šios šalies garbę pirmenybėse gynė dar vienas lietuviams gerai žinomas vardas Davidas Loganas, prieš kelerius metus žaidęs Vilniaus „Ryte“.
Vos spėjęs gauti pilietybę prieš žemyno čempionatą, D.Loganas spindėjo turnyre ir nukalė lenkams pergalę prieš Lietuvą grupės turnyre, bet pasižymėjo ir kontroversiškais teiginiais.
D.Loganas neslėpė, kad Lenkijos pilietybę priėmė tik dėl pinigų ir net buvo pareiškęs, jog „sutiktų žaisti ir už Afganistaną“, taip sukeldamas skandalą Lenkijoje.
Po tokių pareiškimų D.Logano karjera rinktinėje greitai baigėsi ir 2011-aisiais Lietuvoje vykusiame turnyre lenkų aprangą jau vilkėjo ne jis, o kitas amerikietis Thomasas Kelati.
Šis krepšininkas su Lenkija buvo ir yra susijęs kur kas tampresniais ryšiais nei D.Loganas – Th.Kelati turi lenkę žmoną ir yra su ja susilaukęs trijų vaikų. Paskutinius du karjeros sezonus Zelionos Guros „Stelmet“ klube 2016-2018 m. žaidęs snaiperis Lenkijoje liko gyventi ir pakabinęs sportbačius ant vinies.
Rinkosi pagal poziciją
Lenkijos rinktinei likus be Th.Kelati, o prie jos vairo stojus amerikiečiui Mike'ui Taylorui, prasidėjo dar vieno užsieniečio, galinčio sustiprinti šios šalies komandą, paieškos.
Galiausiai, jos davė vaisių ir prieš 2015 m. Europos čempionatą pilietybė buvo įteikta AJ Slaughteriui.
M.Tayloras šio žaidėjo norėjo dėl aukšto meistriškumo lenkų trūkumo gynėjų grandyje, bet Lenkijoje AJ Slaughterio „prisiviliojimas“ į rinktinę sukėlė dviprasmiškų kalbų.
Iki tol, kol gavo pilietybę ir atvyko į rinktinės stovyklą, amerikietis neturėjo jokio ryšio su Lenkija.
Priešingai nei visi ankstesni lenkų natūralizuoti amerikiečiai, jis nebuvo žaidęs šios šalies klube, neturėjo pažįstamų lenkų, o vienintelį kartą šioje šalyje lankėsi, kai žaidė Eurolygos rungtynes vilkėdamas Atėnų „Panathinaikos“ aprangą.
Kai kurie lenkai manė, kad AJ Slaughteriui antros pilietybės reikia tik tam, kad lengviau susirastų klubus Europoje. Pavyzdžiui, Ispanijos klubuose leidžiama žaisti daugiausiai dviem amerikiečiams, tuo tarpu Europos šalių pasus turinčių žaidėjų skaičius neribojamas.
Bet skepticizmas Lenkijoje greitai dingo, kai AJ Slaughteris puikiai pritapo rinktinėje ir ėmė vesti ją į pergales.
Jau šešerius metus rinktinėje žaidžiantis krepšininkas niekada neatsisako M.Tayloro kvietimų atvykti į komandą, žaidžia net ir atrankos „languose“, o vasaromis kuria šios šalies krepšinio istoriją.
Štai 2019-aisiais būtent AJ Slaughterio ir M.Ponitkos vedama Lenkijos rinktinė pasaulio čempionate Kinijoje nužingsniavo iki aštuntosios vietos, nors prieš tai tarp stipriausių planetos ekipų nebuvo patekusi net 52 metus.
Dabar AJ Slaughteris Lenkijos rinktinėje jau laikomas savu. Nors amerikietis beveik nešneka lenkiškai, nacionalinėje komandoje jis jau yra sužaidęs daugiau rungtynių nei daugelis dabartinių šios šalies žaidėjų, o jo lyderystė ir patirtis tapo savotišku tiltu tarp stratego M.Tayloro ir jaunesnių bei mažiau apšaudytų žaidėjų.
AJ Slaughterio atsidavimą Lenkijos rinktinei puikiai iliustruoja faktas, kad jis dar 2017 m. Europos čempionate kartu su komandos draugais jau traukė Lenkijos himną – nors ir mažai suprasdamas tai, ką gieda, ir tą darydamas laužytai, amerikietis nenorėjo būti išskirtinis ir išmoko tautinės lenkų giesmės žodžius.
Žada natūralizuoti ir toliau
Tiesa, laikas nėra AJ Slaughterio ir Lenkijos pusėje. Gali būti, kad ši vasara šiam 34-ąjį gimtadienį rugpjūtį minėsiančiam amerikiečiui Lenkijos rinktinėje yra paskutinė.
Nenuostabu, kad lenkai jau ėmė dairytis jam pamainos, o ja greičiausiai ir vėl taps užsienietis.
Kaip savo tekste apie šią situaciją svarstė polskikosz.pl žurnalistas Grzegorzas Szybienieckis, jei FIBA leidžia natūralizuoti ir turėti savo komandoje vieną užsienietį krepšininką, Lenkijai tai vertėtų ir daryti.
Lenkų žurnalistas pabrėžia, kad tokia galimybe naudojasi ir stipresnės Europos krepšinio šalys, pavyzdžiui Turkija ir Slovėnija, tad nemato jokių problemų, jei tuo pasinaudos ir Lenkija.
„Jeigu yra tokia galimybė, kodėl ja nepasinaudojus ir nesustiprinus komandos? Neabejoju, kad atsiras žaidėjų, kurie norės europietiško paso, o tarp jų bus krepšininkų su tinkamomis charakterio savybėmis ir požiūriu, – rašė G.Szybienieckis. – Nesame Ispanija ar Lietuva (nors ispanai taip pat kliovėsi Nikola Mirotičiumi ir Serge'u Ibaka) ir neturime 50 kandidatų į rinktinę, iš kurių galėtume rinktis dvyliktuką. Be to, neturime komandą traukti galinčių žaidėjų, nes to jie nedaro ir savo klubuose.
Sakykite ką norite, bet, mano nuomone, mums reikės dar vieno Slaughterio – patikimo, atsidavusio ir, visų svarbiausia, kokybiško krepšininko.“
Bet kol kas – visos lenkų viltys dedamos į AJ Slaughterį ir jo vedamą Lenkijos rinktinės dvyliktuką. Jis šįvakar, nuo 19.30 val., stos į kovą prieš Lietuvą ir bandys žengti žingsnį link olimpinių žaidynių, kuriose Lenkijos krepšininkai nėra žaidę nuo gūdžių 1980 metų.
