Kai baigsis iki 2022-ųjų metų vasaros sudaryta sutartis, Panevėžio klube Vytenis Lipkevičius bus sužaidęs keturis sezonus.
Tiek daug laiko jis per karjerą išbuvo tik vienoje ekipoje – Kauno „Žalgiryje“, kurio sistemoje užaugo, subrendo bei žengė į profesionalų lygį.
Nėra abejonių, kad neseniai 31-ąjį gimtadienį paminėjusio krepšininko širdyje vis svarbesniu bei vis didesnę vietą užimančiu klubu tampa ir Panevėžio „Lietkabelis“, tad abiejų pusių bendradarbiavimo pratęsimas buvo lyg išrašytas žvaigždėse.
Pirmieji derybų pokalbiai startavo jau po Naujųjų metų. Nors diskusijas pristabdė ir išderino atėjusi COVID-19 pandemija, tačiau praėjusią savaitę oficiali klubo svetainė pranešė tai, ko komandos sirgaliai laukė ir tikėjosi seniai.
V.Lipkevičius lieka Panevėžyje dar dviems sezonams.
„Panevėžio komanda yra ambicinga, man tai patinka, – 15min sakė komandos kapitonas V.Lipkevičius. – Įsivaizduoju, kad klubas nori, visada stengsis ir bus pirmajame lygos ketverte. Jie turi ambicijų siekti ir kažko daugiau. Bet į sprendimą likti klube susidėjo daug veiksnių.“
Derybos nebuvo ilgos ir sunkios, nors nežinomybės dėl rėmėjų ir galimo kito sezono biudžeto klubuose išlieka, kuri dabartiniame aktualijų fone yra normali.
Jei kai kurie Italijos klubai į naujus susitarimus su žaidėjais įrašo papildomų punktų ir prideda naujų saugiklių, kurie organizacijoms padėtų atėjus antrajai pandemijos bangai bei leistų išlaikyti finansinį stabilumą, tai Lietuvoje į tai dar žvilgčiojama pro pirštus.
„Toks klausimas buvo iškeltas, bet „Lietkabelis“ sakė, kad sunku burti iš kavos tirščių, bus ta banga ar nebus. Jei ekstremalios situacijos kartosis toliau, manome, kad FIBA išleis kažkokias gaires, kaip elgtis, o mes stengsimės jomis naudotis. Vyko normalios derybos. Mano norai buvo didesni, klubo galimybės truputį mažesnės. Bet kažkur nusileidau aš, kažkur klubas. Abi pusės norėjo dirbti toliau kartu, tai radome sprendimą. Važiuojame toliau“, – teigė V.Lipkevičius
Viena krepšininko noro likti Panevėžyje priežasčių – miestas, kuriame šešiskart LKL čempionu su „Žalgiriu“ tapęs 196 cm ūgio krepšininkas jaučiasi savu.
„Panevėžys neblogas miestas, yra ką veikti ten, mes su šeima čia jaučiamės gerai, – motyvus likti „Lietkabelyje“ dėstė V.Lipkevičius. – Kiek sutikau Panevėžyje žmonių, viskas buvo okay, man patiko, radau su jais kažkokį ryšį. Labai daug reiškia, kaip jaučiasi šeima, tai mano žmonai Panevėžyje yra gerai, o dukra eina į darželį ir turi įvairių užsiėmimų. Turime ir dar vieną mažylę, kuriai dar tik sueis vieneri metai. Patogu, kai esame netoli nuo namų. Kai aš išskrendu su komanda į išvykas, žmona gali sėsti į automobilį ir per valandą būti Kaune pas tėvus, kur jai suteiks visą reikiamą pagalbą. Kai esi vyresnis ir nėra apčiuopiamo pinigų skirtumo tarp pasiūlymų, šie smulkūs dalykai tampa labai svarbūs. Šioje karjeros stadijoje didelių pokyčių nesinori. Mano situacijoje „Lietkabelio“ variantas yra optimalus.“
Vakarus su jaunosiomis atžalomis Lipkevičiai leidžia ramiai namuose, tačiau laisvu laiku dieną mėgsta išeiti ir patyrinėti miestą.
Dažnu maršrutu tampa pasivaikščiojimai po Laisvės aikštę ar Senvagę, kavos išgėrimai „Romantic“ viešbutyje ar skrandžio pasotinimas kavinėje „Bisas“.
Mano situacijoje „Lietkabelio“ variantas yra optimalus.
„Jaučiasi, kad žmonės Panevėžyje šiek tiek kitokie, nei kad Kaune ar Vilniuje. Panevėžiečiai vejasi didmiesčius, kuriuose gyvenimas šiek tiek nuėjęs į priekį. Bet tuo pačiu mieste juntamas ir išskirtinumas, kuris man labai patinka. Panevėžietiška tarmė suteikia išskirtinumo“, – teigė V.Lipkevičius.
Panevėžys ir jo žmonės – svarbi, bet ne svarbiausia krepšininko likimo „Lietkabelyje“ priežastis.
Pirmoji ir pagrindinė – treneris Nenadas Čanakas, kurio išlaikymą puolėjas įvardijo kaip didelį „Lietkabelį“ klubo laimėjimą.
Jono Vainausko į Lietuvą atvežtas bei trečiąjį sezoną LKL pasitiksiantis serbas šalies krepšininkų akyse sparčiai auginasi savo akcijas.
„Jis davė labai didelę reikšmę mano likimui Panevėžyje, – aiškino V.Lipkevičius. – Nenadas yra išskirtinis treneris. Manau, kad su jo pagalba „Lietkabelis“ prisikalbins dar nemažai tvarkingų žaidėjų. Tarp krepšininkų eina kalbos, kad N.Čanakas yra labai geras specialistas. Pas jį daug kas nori žaisti. Manau, kad trenerį išsaugojęs „Lietkabelis“ išlošė labai daug.“
2018-ųjų lapkričio 1-ąją dieną vyriausiojo „Lietkabelio“ trenerio poste N.Čanakas pakeitė dar vieną blyną už komandos vairo prisvilinusį Gintarą Kadžiulį.
Per šį laikotarpį serbas pertvarkė komandą, padėjo jai dukart iškovoti trečiąją Karaliaus Mindaugo taurės vietą.
Panevėžiečiai šįmet turėjo ambicijų kažką ypatingo pasiekti LKL čempionate, tačiau tam kelią užkirto į šalį atėjęs koronavirusas.
N.Čanakas tampa įdomiausiu taikiniu kitų LKL klubų žvalgams. Jei vietiniai strategai augo ir virė tose pačiose krepšinio sultyse, taip supanašėdami, tai Serbijos krepšinio filosofijoje galima rasti retai matomų taktinių niuansų, kurie stebina varžovus.
Su N.Čanako pagalba „Lietkabelis“ prisikalbins dar nemažai tvarkingų žaidėjų.
„Tai serbas, bet ne serbiško būdo, – komandos vairininką apibūdino V.Lipkevičius. – Jis turi labai gerą jausmą treniruotėse ir rungtynėse, padedantį sukurti aplinką, kurioje žaidėjai psichologiškai jaučiasi labai patogiai, bet tuo pačiu jis išlaiko ribą, kad auklėtiniai neatsipalaiduotų.
Kai žaidėjai atsipalaiduoja, jis tą greit pajunta ir viską atstato į įprastą būseną. Kitas dalykas, tai bendravimas. Šnekėdamas su Nenadu jauti pasitikėjimą, kad gali išsakyti viską, ką galvoji. Visi šie dalykai susideda, susidaro bendras geras klimatas ir geras komandos vaizdas. Jis moka labai gerai laviruoti psichologine komandos būsena. Jis mato, kada reikia spustelėti, kai kažkas neina ir nesiklijuoja, jis įneša pozityvo. Viska sudėjus, fonas ekipoje susidaro geras. Šnekos apie jį sklinda vis plačiau, atsiranda daugiau norinčių žaisti pas šį trenerį.“
Trenerio korta pasilikti pritraukė ir gynėją Margirį Normantą, o „Žalgiris“ sutiko išnuomoti perspektyvųjį Eriką Venskų. Kontraktus su Aukštaitijos klubu kitam sezonui dar turi ir jaunieji Marius Valinskas bei Tadas Vaičiūnas.
Šio specialisto mokyklos vaisius galėjo pajusti praėjusio sezono „Lietkabelio“ krepšininkai.
Daugelio klubų geistas Tomas Dimša ilgam susisiejo su daugkartiniu Lietuvos čempionu „Žalgiriu“, Martynas Sajus tapo retu lietuviu ACB čempionate, o dvigubai atlyginimą pasikėlęs kroatas Željko Šakičius iš Panevėžio persikėlė į buvusį Donaldo Kairio klubą Saratove.
„Tai tikrai yra N.Čanako nuopelnas, – apie į viršų šovusius „Lietkabelio“ žaidėjus kalbėjo V.Lipkevičius. – Kiekvienoje komandoje treneris įneša savo dalį. Tomo Dimšos atveju, tai jam padėjo Stefano Sinoveco patirta trauma sezono pradžioje, atvėrusi jam kelią į startinį penketą, nes pakaitalo nebuvo. Sparnai labai greitai išauga. Vienos, antros, trečios geresnės rungtynės, tuomet atsiranda pasitikėjimas, kuris toliau vis auga. Sunkiausia užsiauginti pasitikėjimą, kai tą pavyksta padaryti, viskas pradeda vykti savaime.“
Šį tarpsezonį Panevėžio klubui nukrito pakankamai netikėtas, bet malonus grūdas.
Finansine FIBA Čempionų lygos nauda susigundęs Vilniaus „Rytas“ paliko Eurolygos šeimą, o antrajame pagal pajėgumą Senojo žemyno turnyre sostinės klubo vietą užims būtent N.Čanako kariauna.
Šiame turnyre panevėžiečiai rungtyniavo du kartus – 2016-2018 metų sezonuose. Pirmajame sezone „Lietkabelis“ prasmuko į „Top16“ etapą, antrajame – krito grupių varžybose.
„Naujiena nebuvo netikėta, – sakė V.Lipkevičius. – Europos taurė išgyvena pokyčius, nemažai jos klubų peršoko į Čempionų lygą. Įsivaizduoju, kad Europos taurė ieško augančių organizacijų, galinčių pakeisti išėjusius klubus. „Lietkabeliui“ yra geras variantas. Žiūrėsime ir stengsimės būti underdogais (autsaideriai – aut.), kurie gali palinksminti žiūrovus. Lietuvoje sirgaliai yra išrankūs, jei pralaimi, tai iškart jaučiasi. Žiūrėsime, kas čia išeis, bet tikrai stengsimės nenuvilti.“
Už didelį kovingumą, atsidavimą, darbą gynyboje, universalumą bei kapitonišką sielą rūbinėje vertinamas V.Lipkevičius praėjusį Čempionų lygos sezoną buvo antras žaidėjas pagal efektyvumą komandoje, rinkęs po 7,9 taško (58,6 proc. dvit., 42,3 proc. trit., 89,7 proc. baud.), atkovojęs po 4,3 ir perėmęs po 1,3 kamuolio, atlikęs po 2,4 rezultatyvaus perdavimo bei rinkęs po 12,4 naudingumo balo.
Šalies pirmenybėse – 7,6 taško, 4,3 atkovoto kamuolio, 1,3 rezultatyvaus perdavimo bei 10,7 naudingumo balo.
Kurioje krepšinio aikštelėje šį krepšininką labiau traukia pasigalynėti – Čempionų lygos ar Europos taurės?
„Europos taurėje dar nesu žaidęs, bet manau, jog dauguma praėjusio sezono mūsų Čempionų lygos grupių komandų atitinka Europos taurės lygį, – mintimis dalijosi V.Lipkevičius. – Nemanau, kad tarp šių lygų artėjantį sezoną bus labai didelis skirtumas. Žinoma, Europos taurėje yra tokių komandų kaip „Lokomotiv“ ar UNIKS, kurios, pagal sudėtis, yra netoli Eurolygos. Žaidžiant su tokiomis komandomis tas lygių skirtumas gal pasijustų labiau. Bet likusios komandos, mano nuomone, yra panašiame lygyje su Čempionų lyga.“
Ar vietų apsikeitimas su Vilniaus „Rytu“ sufleruoja ir jėgų persiskirstymą Lietuvos krepšinyje?
„Nemėgstu sakyti skambių frazių. Nežinau, kokią galutinę sudėtį mes turėsime, bet galvoju, kad su šiuo treneriu būsime kandūs, fiziški ir norintys visus nugalėti. Mes tikrai pasispardysim, o kiek tai darysime, tai paskaičiuosime pavasarį“, – teigė „Lietkabelio“ kapitonas.
