Nuo LKL sezono pradžios praėjus vos penkioms savaitėms nuvilnijo virtinė istorijų, iškėlusių į viešumą ne našlaičio futbolo, o sporto bažnyčios statusą Lietuvoje turinčio krepšinio nepriteklius.
Vargsta ir vieni, ir kiti
Tauragėje futbolininkai skundžiasi, kad „Tauro“ klubas jiems ne tik algų nemoka, bet ir geriamojo vandens nupirkti neįstengia. Vilniaus „Sakalų“ krepšininkai nežinia iš kur klubo vadovų ištrauktas aprangas tarsi dėvėtų rūbų parduotuvėje matuojasi autobuse vykdami į pirmas LKL čempionato rungtynes.
Sostinės „Reo“ futbolo komanda, neva protestuodama prieš mafiją, susibūrusią Lietuvos futbolo federacijoje, pasitraukė iš A lygos vos sezonui įpusėjus ir numetė likimo valiai porą dešimčių žaidėjų, su dauguma kurių nebuvo atsiskaityta. Panevėžio „Lietkabelis“ išvarė iš komandos savo kapitoną, apkaltinęs jį šiurkščiu klubo vidaus taisyklių pažeidimu, nors vieša paslaptis yra tai, jog krepšininkas nusikalto tuo, kad paklausė, kada pagaliau gaus uždirbtus pinigus.
Šalies futbolo čempioną Panevėžio „Ekraną“ irgi įsuko finansinių problemų verpetas. Subūręs pajėgią, bet kol kas gero žaidimo nedemonstruojančią sudėtį Klaipėdos „Neptūnas“ prie jūros laukia ne gero oro, o milijono litų, kurio paprašė iš miesto savivaldybės.
Pinigų pertekliumi negali pasigirti net stipriausi šalies krepšinio klubai. Vilniaus „Lietuvos ryto“ direktorius Martynas Purlys viešai pripažino, kad neturi iš ko nupirkti bet vieną žaidėją, o atleistas ekipos treneris Aleksandras Džikičius dar porą savaičių užtruko Vilniuje, nes niekaip negalėjo susiderėti dėl kompensacijos už prarastą darbą.
Net turtingojo Kauno „Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas neseniai paprašė pagelbėti pinigais visų, kas gali prisidėti, ir viešai pripažino, kad klubas skolingas kai kuriems žaidėjams, nes pernai Kauno savivaldybė gerokai apkarpė savo indėlį į klubo kasą.
Lietuvoje abu sporto karaliai – ir pasaulinis, ir tautinis – jei ne nuogi, tai bent jau apsirengę toli gražu ne pagal paskutinį mados klyksmą.
„Man vienam sunku konkuruoti su krepšinio lyderiais, todėl kviečiu patriotus nepamiršti „Žalgirio“ ir jam padėti finansais. Nuo praėjusio sezono savivaldybė neskyrė žadėtų 2 milijonų litų, todėl klubas iki šiol yra skolingas žaidėjams“, – sakė šiemet itin sėkmingai žaidžiančios komandos savininkas.
Prie pabaigos artėja metai, parodę, kad Lietuvoje abu sporto karaliai – ir pasaulinis, ir tautinis – jei ne nuogi, tai bent jau apsirengę toli gražu ne pagal paskutinį mados klyksmą.
Futbolo klubai – atviri
Muštas už nemuštą gudresnis. Tokia išvada peršasi lyginant futbolo ir krepšinio veikėjų elgesį atėjus laikui viešai teisintis dėl nevykdomų įsipareigojimų.
Futbolo klubų atstovai prie spaudimo įpratę – jiems sukčių etiketė lipdoma pernelyg seniai. „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas vasarą kantriai aiškino apie kelis milijonus bankrutavusiame „Snoro“ banke įšalusių klubo litų, kalbėjo apie tai, kad atsisveikinę su savo žvaigždėmis Mantu Savėnu, Andriumi Velička, Ramūnu Radavičiumi panevėžiečiai sutaupė, nes atsikratė įsipareigojimų mokėti žaidėjams dideles algas. Komandą palikę futbolininkai neslėpė, kad mainais į laisvę pasižadėjo nereikalauti sumokėti skolas.
Kantrus aiškindamas klubo finansinę padėtį buvo ir „Tauro“ prezidentas Jaunius Šetkus: „Neneigiu, kad esame skolingi, tačiau ieškome rėmėjų, galbūt dalininkų – jų nėra.“
Tauragės klubo vadovus viešoje erdvėje kaltino klubo žaidėjai, teigę, kad komanda per rungtynes neaprūpinama nei medicinos priežiūra, nei geriamuoju vandeniu, o „Tauro“ treneris iš Italijos nebūtų tinkamas dirbti net dešimtmečių vaikų komandoje. Futbolininkams klubas esą skolingas už visą šį sezoną, o „Tauro“ skolos gali siekti pusę milijono litų.
„Tokių sumų ir skaičių nėra, – gynėsi J.Šetkus. – Pagalvokite, klubo biudžetas geriausiais laikais buvo 700 tūkst. Lt, dabar – gerokai mažesnis. Tai iš kur tokie skaičiai?“
Krepšinio klubai putoja
Krepšinio klubų atstovai į nepatogius klausimus reaguoja skausmingiau. „Čia mūsų reikalas, ne jūsų“, – iš peties rėžė apie „Sakalų“ skolas pasiteiravusiam žurnalistui klubo prezidentas Vytautas Kiaušas.
Užuot patvirtinęs ar paneigęs informaciją apie tai, kad „Sakalų“ krepšininkai šį sezoną dar negavo nė lito, klubo vadovas pašnekovą vis kaltino „pletkų“ rankiojimu, sykį pavadino jį „tūpu“ ir buku. Jei tiesa tai, ko nesiteikė paneigti klubo vadovas, „Sakalai“ gali ir nesulaukti Naujųjų metų, nes skolos žaidėjams velkasi dar nuo praėjusio sezono. Neapsikentęs „Sakalus“ į Kėdainių „Nevėžį“ iškeitė vienas komandos lyderių Tomas Černeckis.
 |
| Kristinos Černiauskaitės/BC „Sakalai“ nuotr./„Sakalų“ krepšininkai kol kas žaidžia nepaisydami klubą kamuojančių finansinių problemų. |
„Lietkabelio“ vadovai patys sau išsikasė duobę, kai viešai paskelbė kontraktą su savo kapitonu Gyčiu Sirutavičiumi nutraukę dėl klubo vidaus taisyklių pažeidimo. Šis pareiškimas suerzino krepšininko agentą latvį Raivį Ušackį, o Panevėžyje pasklido kalbos, kad G.Sirutavičius vidaus taisykles pažeidė paklausęs, kur jo uždirbti pinigai. Kadangi veiksmas vyko viešoje vietoje, kavinėje, tai buvo įvertinta kaip klubo įvaizdžio menkinimas.
„Kodėl turėtume atskleisti kontrakto sąlygas? – nuo žiniasklaidos dėmesio teko gintis klubo direktoriui Eimantui Pūrui. – Žaidėjas žino, dėl ko taip įvyko, mes – taip pat.“
Kiek anksčiau „Lietkabelis“ atsisveikino ir su treneriu Gintaru Leonavičiumi, nes nesutapo komandos vairininko ir klubo bendrų strategijos ir tikslų suvokimas. Ir tada kalbėta, kad trenerio ir komandos skyrybų priežastis – pinigai.
Panevėžiečiai tikėjosi didesnių investicijų iš pagrindinio klubo mecenato V.Romanovo. Lūkesčiai nepasiteisino, ir kažin, ar padėtis artimiausiu metu pasikeis, nes pastaruoju metu V.Romanovą ir jo verslo struktūras pradėjo slėgti vis didesni finansiniai rūpesčiai.
Finansiniai galai „Lietkabelyje“ painiojasi. Panaši padėtis ir Klaipėdoje, kur į VTB Jungtinę lygą prasimušęs „Neptūnas“ paprašė savivaldybės dar milijono litų. Milijonas prieš Seimo rinkimus pasiklydo valdininkų kabinetuose, o už sportą atsakingo uostamiesčio mero pavaduotojo Vytauto Čepo spalio pradžioje tai nestebino: „Kol nesibaigs tas rujojimas, tol nieko nebus. Šis mėnuo išbrauktas iš visų savivaldybių darbo.“ Kol politikai rujoja, krepšininkai priversti būti gyvi vien viltimis.
Lyga dedasi rami
Futbolo fronte – nieko naujo. Kare kaip kare: sezoną ir vėl baigia mažiau komandų nei jį pradėjo. Prie šaukštą per pastaruosius du dešimtmečius palikusių Mažeikių „Romar“, Vilniaus „Panerio“ ir „Vėtros“, Kauno „Inkaro“ ir „FBK Kauno“, Šiaulių „Karedos“ prisidėjo sostinės „Reo“. Apie šį vienadienį A lygos darinį kalbama ir taip: vilniečių pasitraukimas iš čempionato buvo dar prieš sezoną suplanuota diversija, kuri turėjo prisidėti prie opozicijos planuoto valdžios pasikeitimo Futbolo federacijoje.
Finansiškai stabiliai šį sezoną gyveno maždaug pusė lygos klubų – Vilniaus „Žalgiris“, Marijampolės „Sūduva“, rekordinį biudžetą surinkusi Pakruojo „Kruoja“, „Šiauliai“.
 |
| Aliaus Koroliovo/BFL nuotr./Kauno „Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas (kairėje) viešai prabilo, kad klubas skolingas žaidėjams. |
LKL turi savų galvos skausmų. Galima prognozuoti, kad lygos lankomumas šį sezoną, Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Lietuvos rytui“ reguliariojo sezono rungtynes žaidžiant tik išvykose, bus rekordiškai mažas. Kol kas tik debiutantai Kauno „LSU-Baltai“, savo aistruolius į Halę viliojantys nemokamais bilietais ir vaišėmis, pajėgia surinkti du tūkstančius žiūrovų. Kitiems klubams ir tūkstantis – svajonių viršūnė.
Nors lyga turi stiprų vidutiniokų branduolį – „Neptūną“, „Prienus“, „Šiaulius“, Pasvalio „Pieno žvaigždes“, Utenos „Juventus“, – šias komandas nuo autsaiderių skiria meistriškumo praraja. „Palangos“ krepšininkai jau sezono pradžioje driokstelėjo LKL antirekordą, kai į „Juventus“ krepšį įmetė tik 36 taškus, o varžovams leido surinkti 60-čia daugiau.
Besikaupiančių problemų LKL kol kas nesureikšmina. Paklaustas apie grėsmingą „Sakalų“ finansinę duobę lygos direktorius Linas Gilys ramiai aiškino, kad šalinti iš LKL net aprangų žaidėjams nupirkti nepajėgiantį klubą galima būtų tik po teismų sprendimų.
Futbolo ir krepšinio lygas Lietuvoje vis dar skiria tik vienas dalykas. LKL, kitaip nei A lygai, netektų laužyti galvos, kuo pakeisti komandą, jei ji išnyktų iš krepšinio žemėlapio – reikėtų tik pasirinkti kurią nors iš tų, kurios mielai užimtų laisvą vietą.
