Septyni FIBA kategorijos arbitrai iš Lietuvos šį sezoną turėtų pasirodysti Jungtinės lygos pirmenybėse.
Geriausi mūsų šalies krepšinio teisėjai dar pernai norėjo pasinaudoti kvietimu dirbti rusų organizuojamame čempionate, tačiau prieš metus negavo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) leidimo.
Praėjusį mėnesį LKF Vykdomasis komitetas nusprendė leisti mūsų šalies arbitrams leisti teisėjauti 2016-2017 m. Jungtinės lygoje, jei jos rungtynių tvarkaraščiai nesikirs su Lietuvos krepšinio lygos varžybomis.
„Pernai Jungtinės lygos varžybose buvo draudžiama teisėjauti tik vienos šalies arbitrams – tai Lietuvos. Šiemet federacija leido teisėjauti, nes FIBA pripažino Jungtinę lygą, o joje žaidžia aukšto lygio komandos – jos prisidės prie Lietuvos teisėjų kvalifikacijos kėlimo, – teigė Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas. – Pernai federacija neleido galbūt dėl politinės situacijos, galbūt dėl to, kad lygai vadovavo tokia figūra, kaip Sergejus Ivanovas.
Šiemet jis nebėra lygos prezidentu. Galbūt šie pokyčiai palengvino mūsų federacijos sprendimą, jog nereikia painioti politikos ir sporto“.
Politikas atsitraukė, bet nedingo
Vis dėlto yra sunku nesieti politikos ir VTB Jungtinės lygos.
2008 metais įkurta lyga tarsi atgaivino buvusios SSSR čempionatą, prie Rusijos klubų pakvietusi prisidėti Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Baltarusijos ir kelių kitų valstybių klubus.
Lygos įkūrėju tapo S.Ivanovas, buvęs KGB agentas vėliau ėjęs Rusijos vicepremjero ir gynybos ministro pareigas, o 2011-2016 m. dirbęs šalies prezidento administracijos vadovu.
S.Ivanovas pateko tarp tų aukštų pareigūnų, kuriems Europos Sąjunga pritaikė sankcijas, Rusijai aneksavus Krymą.
Tik šių metų rugpjūtį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netikėtai atleido savo gerą bičiulį ir bendražygį iš administracijos vadovo pareigų.
Praėjusią vasarą S.Ivanovas oficialiai pasitraukė ir iš Jungtinės krepšinio lygos prezidento posto, užleidęs jį Sergejui Kuščenkai, o generaline lygos direktore paskyręs buvusią krepšininkę Iloną Korstin.
Tačiau 63 metų S.Ivanovas liko lygos garbės prezidentu, jo nuotrauka tebėra svarbiausia interneto svetainės lygos vadovų skyriuje.
Ir Vakarų sankcijos, skirtos Rusijai dėl karinių veiksmų Ukrainoje, nėra atšauktos.
Lietuvos krepšinio klubai nebežaidžia Jungtinėje lygoje nuo 2014 metų vasaros, tačiau krepšinio teisėjų asociacijos vadovas K.Pilipauskas nemano, kad darbas Jungtinėje lygoje prasilenkia su Europos Sąjungos vertybėmis.
„Argumentai gali būti tik politiniai, bet aš nemanau, kad verta sieti sportą su politika, – kalbėjo K.Pilipauskas. – Kodėl teisėjai ten negalėtų teisėjauti, jei FIBA pripažino Jungtinę lygą? Net Ukrainos teisėjai ten dirba.
Nenoriu gilintis kokiais tikslais ši lyga buvo įkurta. Galbūt tuo metu buvo reikalingi gerą vardą turintys klubai, kaip „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“. Galbūt jie tikėjosi, kad čempionatas išlaikys aukštą lygį ilgiau.
Eurolygoje ir dabar žaidžiame su CSKA, nors eilę metų šis klubas siejamas su raudonąja armija. Be to, mūsų šalis nėra nutraukusi diplomatinių santykių su Rusija.Nors vėliau mūsų klubai pasitraukė, mano manymu, taip atsitiko dėl įtempto rungtynių tvarkaraščio, LKL pirmenybėse sugrąžinus keturių ratų sistemą.
Nemanau, kad šioje vietoje reikėtų elgtis drastiškai ir boikotuoti tarptautiniu mąstu pripažintą krepšinio lygą. Tuo labiau, kad ten žaidžia Latvijos ir Estijos klubai (Rygos VEF ir Talino „Kalev“).
Džiaugiasi teisėjų įvertinimu
Lietuvos asociacija ir krepšinio federacija pernai pavasarį pasipriešino dalies LKL klubų pageidavimui pasikviesti finalinėms sezono kovoms bent po vieną teisėją iš užsienio.
K.Pilipauskas įsitikinęs, kad sprendimas neįsileisti svetimšalių kolegų, bet siųsti lietuvius teisėjauti Jungtinėje lygoje, nelaužo lygybės principo.
„LKL čempionatas yra Lietuvos čempionatas, tai nėra tarptautinė lyga. Ispanijos pirmenybėse teisėjauja tik ispanai, kitur taip pat teisėjauja vietiniai, išskyrus kelias išimtis, pavyzdžiui, arbitrų streikus.
Jungtinė lyga laikoma ir Rusijos čempionatu, todėl kažkiek kenčia Rusijos teisėjai, nes jie taip praranda galimybes dirbti gerose rungtynėse. Tačiau tai labiau jų problema, o ne lietuvių.
Mes galime tik džiaugtis, nes tai yra mūsų arbitrų įvertinimas. Tuo labiau, kad pastaruoju metu girdžiu kritiką, esą mūsų teisėjai neatitinka pasaulinio lygio.
Aš manau, kad kritika yra perdėta. Bet kuriuo atveju, proga teisėjauti tokių komandų, kaip CSKA, „Chimki“ ar Krasnodaro „Lokomotiv“ rungtynėse yra gera mokykla mūsų teisėjams.
Vilioja solidus uždarbis
Lietuvos teisėjai VTB Jungtinėje lygoje dirbs ne tik vedami noro tobulėti.
LKL arbitrams moka po 140 eurų už rungtynes.
Toks yra sporto verslas – noras užsidirbti papildomai nėra gėdingas,
Jungtinėje lygoje uždarbis yra kelis kartus aukštesnis ir siekia apie 400 eurų už mačą. Žinoma, lyga sumoka ir už teisėjų keliones bei nakvynę viešbučiuose.
„Krepšininkai, treneriai juk irgi nedirba už dyką. Toks yra sporto verslas – noras užsidirbti papildomai nėra gėdingas, – sakė K.Pilipauskas. – Teisėjai nėra išskirtiniai šiuo atveju.“
