| Eurobasket '17 pasiruošimas | Lietuva – Lenkija | 19:30 | Klaipėda |
„99 procentai viso darbo atliekama užkulisiuose“, – yra pasakęs „Boston Celtics“ treneris Bradas Stevensas.
Vienas jaunųjų NBA genijų yra B.Matkevičiaus kolega – lietuvis Bostone užima tarptautinio skauto pareigas. Bet ne tik todėl jis visiškai pritaria NBA stratego filosofijai. Vyro teigimu, pasiruošimas svarbiausias visur – ne tik krepšinyje.
Benas buvo ir Jono Kazlausko žvalgas Lietuvos rinktinėje, bet į Dainiaus Adomaičio komandą pakviestas 34-erių specialistas naujajame trenerių štabe turės daugiau atsakomybių jau pačių rungtynių metu.
Ant parketo jis tikisi išvysti labai įdomią Lietuvos rinktinę – universalią ir sunkiai nuspėjamą bet kuriam priešininkui. Taip pat – kūrybišką ir improvizuojančią.
Naują žaidimo modelį D.Adomaičio komanda lipdė gana ilgai. Dar prieš nacionalinės komandos stovyklą visas trenerių štabas – Dainius Adomaitis, Benas Matkevičius, Mindaugas Brazys ir Ramūnas Šiškauskas – rinkdavosi į susirinkimus, kuriuose bandydavo nubraižyti nacionalinės komandos kontūrus.
Bus daugiau situacijų, kur varžovams bus sunkiau išanalizuoti.
Vyrai visur kartu. Dar prieš išvykstant į vakarinę treniruotę „Švyturio“ arenoje, visas štabas rinkosi viešbučio fojė ir užvertė stalą lapais ir kompiuteriais su informacija apie krepšinį.
Preliminarūs architektų brėžiniai atrodo labai įdomiai. Bet labai daug kas priklausys ir nuo pačių atlikėjų – krepšininkų. D.Adomaitis su trenerių štabu labai pasitiki savo vyrais ir ketina jiems suteikti aikštėje daugiau galimybių improvizuoti.
Kur toks žaidimas nuves, sužinosime rugsėjo 17-ąją. Prieš pat pirmąją rinktinės krepšininkų repeticiją B.Matkevičius pasakojo 24sek apie 2017-ųjų nacionalinės komandos veidą.
– Benai, kuo ši rinktinė bus kitokia nei olimpinė 2016-aisiais?
– Manau, žaidimas bus tikrai kitoks – atviras, su daugiau laisvės improvizacijai.
Nereiškia, kad nebus drausmės, tiesiog bus tam tikros situacijos, kur reikės teisingai įskaityti žaidimą ir priimti tam tinkamą sprendimą.
Bus daugiau situacijų, kur varžovams bus sunkiau išanalizuoti. Manome, kad varžovams bus sunkiau prie mūsų pritaikyti gynybą, nes turime daug opcijų. Jei jie ginsis vienaip, darysime kitaip. Turime daug dalykų, kuriuos dar galėsime taisyti rungtynių metu. Žaidėjus prie to pratiname.
Krepšininkai yra aukščiausio lygio, todėl iš jų daug reikalausime žaisti galva ir skaityti krepšinį. Mūsų žaidime bus svarbu tą teisingai padaryti.
– Daugiau laisvės improvizacijai – Dainiaus Adomaičio filosofija, ar žaidėjų meistriškumo suteikta galimybė?
– Žaidėjų branduolys liko nepakitęs. Bet jie patobulėjo.
Kita vertus, toks Adomaičio bruožas – jis pasitiki žaidėjais ir nori, kad jie tą jaustų. Per rungtynių vaizdo peržiūras bus labai svarbu parodyti žaidėjams, kur tos interpretacijos stringa, kaip interpretuoti galima geriau.
Mūsų iššūkis iki Europos čempionato – kaip geriau paruošti komandą ir suprasti vienas kitą.
– Stebėdami Dainių Adomaitį LKL komandose galėjome atkreipti dėmesį, kad jų žaidime ryškus įžaidėjas ir labai svarbus pikenrolas. Ar to daug matysime ir rinktinėje?
– Manau, aukščiausio lygio komandose žaidimas turi būti įvairus: negali būti tik pikenrolo komanda ar žaisti vien centruojant. Turi turėti daug įvairių žaidybinių situacijų ir tinkamus penketus.
Treneris Adomaitis nori, kad visi pareikštų savo nuomonę, todėl kalbamės atvirai. Labai smagu, kai jauti, kad visi pasitariame, pasidaliname idėjomis.
Ar tai būtų pikenrolas, ar centravimas, ar užtvaros metikams, ar centravimas nuo ypatingų pozicijų – gal trečios pozicijos. Pagal tai turi varijuoti. Negali būti tik pikenrolo komanda, nes būsi lengvai išanalizuotas.
– Ar būsiu teisus sakydamas, kad ši rinktinė gali būti labai universali?
– Bus labai daug universalumo, žaidėjų slankiojimo tarp pozicijų.
Mes bandysime išnaudoti savo pranašumus pagal varžovą ir atakuoti jų puses. Kuo universalesni žaidėjai, tuo daugiau gali padaryti. O ir visame pasaulyje dabar būdingas bepozicinis žaidimas.
Tiesa, rinktinėje žaidi vienaip, o sezono metu turi daugiau laiko įgyvendinti daugiau idėjų. Taikaisi ir per 10 mėnesių gali atidirbti savo idėją. Bet rinktinėje laiko yra mažiau, todėl turi greičiau ir kryptingai dirbti. Turi atvažiuoti į čempionatą su konkrečiomis idėjomis.
– „Celtics“ treneris Bradas Stevensas yra sakęs, kad krepšinyje nebėra 5 pozicijų, tik trys žaidėjų grupės – kamuolio valdytojai, kraštai ir aukštaūgiai prie lanko.
– Svarbiausia universalumas. Nebent tu esi vieno dalyko specialistas. Bet nerealiai geras tos srities specialistas.
Žaidėjų pavardžių neminėsiu, bet visi žinome, kurie yra ypatingai geri metikai ar laužo po krepšiu, kur reikia dvigubinti ar trigubinti. Tada jau reikia tokius pranašumus išnaudoti.
Gali žaisti ant tų metikų ir juos naudoti dėmesio nukreipimui, taip išnaudojant kitus dalykus. Gali žaisti ir ant metikų, ir su jais kitiems. Tai priklauso nuo derinių ir penketo.
Tik pasikartosiu, sezono metu lengviau tą įgyvendinti.
– Turite omenyje, rinktinėje labai svarbu pataikyti taktiką čempionatui, o jei ne – kuo greičiau persiorientuoti?
– Taip. Prieš prasidedant stovyklai turėjome daug susirinkimų su trenerių štabu. Norėjome konkrečiai išsiaiškinti, kaip norime žaisti, kokia turi būti idėja, kokie penketai.
Atvažiavome į stovyklą ir dabar bendrą vaizdą kuriamės treniruodamiesi. Kasdien susirenkame ir pasikalbame, pasikeičiame idėjomis, įspūdžiais. Tai darbas, kur gali būti kūrybingas, kur matai, ką galima tobulinti.
Žaidi taip, kad varžovui būtų sunkiau tave uždengti. O varžovo silpnybes atakuoji pagal savo komandos galimybes.
– Reikėjo daug laiko išsigryninti rinktinės žaidimo braižą?
– Turėjome susirinkimų. Treneris Adomaitis nori, kad visi pareikštų savo nuomonę, todėl kalbamės atvirai. Labai smagu, kai jauti, kad visi pasitariame, pasidaliname idėjomis. Gal tuomet nebūtinai esi teisus, bet mes labai viską išsidiskutuojame ir aiškiai išdėstome argumentus. O tada susikuriame iš to nuomonę.
Dar anksti kalbėti, ką mes turime ir ko ne. Žinau, kad turime Donatą Motiejūną (juokiasi.).
Tik per diskusijas gali tobulėti kaip komanda ar štabas, vienas kitam padėti ir idėjas išgryninti. Jei sprendimus priima vienas, viskas pastatyta ant vieno žmogaus. Aišku, kiekvienas yra kitoks.
– Turbūt tokiam komandiniam darbui įtakos turi ir faktas, kad pats trenerių štabas labai jaunas? Dainiui Adomaičiui 43-eji, jums ir Mindaugui Braziui – 34-eri, Ramūnui Šiškauskui – 38-eri.
– Taip. Aišku, Dainius pasirinko savo štabą turbūt su idėja (juokiasi.). Kad mes su savo atskiromis patirtimis prisidėtume ir ištobulintume modelį.
– Nesakau, kad tai yra blogai, bet, ko gero, prie Jono Kazlausko buvo kitaip – jis buvo ryški galva?
– Tai buvo treneris su savo patirtimi. Jis turėjo daug savo pasiskaičiavimų ir kombinacijų, todėl žinojo, kaip nori matyti savo komandą. Tai aišku ir natūralu. Tiesiog kiekvienas treneris yra kitoks.
Tai nereiškia, kad yra blogai, tiesiog – kitaip. Tuo treneriai ir yra unikalūs.
– Turbūt nėra vieno gero ir vieno blogo metodo – visų metodika skirtinga?
– Taip. Mes turime suprasti, kad yra skirtingi požiūriai, idėjos ir žmonės. Mūsų yra 7 milijardai ir mes visi skirtingi. Negalime sakyti, kad vienas toks, kitas anoks ir blogas. Mes neturime teisės teisti.
Turime savo nuomonę, kurią susikuriame iš žinių. Vieni jų turi daugiau, kiti – mažiau. Taip ir įvertina kiekvienas sau. Bet tai nereiškia, kad yra blogiau ar geriau. Tiesiog būna kitaip.
– Bradas Stevensas yra sakęs, kad 99 proc. rungtynių darbo atliekama užkulisiuose. Rinktinių metu pasiruošimas mačui ar čempionatui ypač aktualus?
– Visur pasiruošimas yra svarbiausias. Kaip tu nusiteikęs, kaip susidėliojęs savo mintis, kaip komunikuoji... Viskas slypi pasiruošime.
Tai suvokimas to, ką nori pateikti ir pasiekti. Rungtynėse turi daug improvizuoti, nes nežinai, kas atsitiks. Jų metu pasiruošimas keičiasi ir pasireiškia trenerio patirtis, intuicija. Iš tų pasikeitimų rungtynių metu turi sugebėti reaguoti ir priimti teisingus sprendimus.
Galiu pasakyti, kad Valančiūnas atvažiavęs labai geros formos. Jis tikrai pasiruošęs.
Taip, iki rungtynių pradžios paruoši komandą, kaip nori ir supranti. Bet dažniausiai po pirmo kėlinio jau galima matyti, ar komanda naudoja kažką kitaip. Gali kažką keisti jau po pirmos minutės pertraukėlės. Turi būti pasiruošęs ir planą „B“, ir planą „C“.
Rungtynių metu reikia turėti suvokimą, kaip ką keisti. Bet pasiruošimas yra viskas. Ne tik krepšinyje.
– Ką šių metų rinktinė turi tokio, ko neturėjo olimpinė 2016-aisiais? Ir ką pernykštė turi tokio, ko neturi ši komanda?
– Dar anksti kalbėti, ką mes turime ir ko ne. Žinau, kad turime Donatą Motiejūną (juokiasi.). Jis truputį praskleidžia mūsų universalumą. Jis tas žaidėjas, kuris gali sukurti kitiems ir pats užbaigti. Gali jį naudoti ant ūso, short rollo, pikenrolo, pikenpopo... Labai džiaugiamės, kad jis čia yra.
Pagal žaidėjus galima matyti, ką turime ir ko ne. Bet pagal žaidimo braižą bus galima pasakyti, ką naujo turime ir ko mums trūksta, pasiruošimo pabaigoje. Dar kol kas anksti.
Bet nemažai galime spręsti iš sudėties. Faktas, kad po trejų metų prisijungęs Motiejūnas prideda daug universalumo.
Galiu pasakyti, kad Valančiūnas atvažiavęs labai geros formos. Jis tikrai pasiruošęs. Nesakau, kad anksčiau nebūdavo, bet matosi, kad pakėlė savo lygį. Tuo jis remiasi, turi vidinės motyvacijos, o tai labai svarbu mūsų komandai.
– Kur Jonas atrodo pasitempęs labiausiai?
– Dabar jis judresnis. Jis greičiau priima sprendimus ir man dabar atrodo konkretesnis. Matosi, kad kasmet jis bręsta, bręsta, bręsta ir dabar yra pasiekęs tokią formą, kad norisi, jog jis dar toliau tobulėtų.
Kartais mes jam iškeliame perdėtus lūkesčius, kurie gal niekados nepasiekiami. Bet Jonas kryptingai dirba. Matosi, kad žingsnis po žingsnio jis pildo savo potencialą.
Prie vienų taikysimės, o kitus varžovus versime taikytis prie mūsų. Tegul kita komanda galvoja, kaip mus sustabdyti, nes jiems nebus lengva.
Žmonės talentuose mato didžiulį potencialą ir iš jų laukia labai daug. Bet nėra teisinga visuomenei daryti jam spaudimą.
Jam dar tik suėjo 25-eri. Jis dar nepasiekęs savo piko ir turime tą suprasti. Bet savo žingsnius jis daro prieš mūsų akis. Džiaugiamės tą matydami. Džiaugiamės, kad jis pasistūmėjo į priekį.
Donatas Motiejūnas, Mindaugas Kuzminskas... Po sezono NBA patirtis visai kitokia. Galėčiau paminėti visus skirtingais atžvilgiais. Lekavičius pasistūmėjęs į priekį. Apie Mantą – kapitoną, net nereikia kalbėti. Jis supranta savo atsakomybės jausmą ir žino sprendimus.
Matome progresą, o dabar reikia jį tiesiog įgyvendinti. Su laiku pamatysime.
– Ar penketas su 213 cm ūgio 120 kg žvėrimis Valančiūnu ir Motiejūnu aikštėje vienu metu bus naudojamas dažnai?
– Kažkiek bus žaidžiama su tokiu penketu. Pranašumai su juo yra skirtingose situacijose. Bet viskas priklausys nuo varžovo. Prie vienų taikysimės, o kitus varžovus versime taikytis prie mūsų. Tegul kita komanda galvoja, kaip mus sustabdyti, nes jiems nebus lengva.
Reikės su štabu viską teisingai išskaityti ir paruošti teisingus penketus aikštėje. Gali būti mažas penketas, gali būti ir didelis penketas. Viskas priklausys nuo rungtynių eigos. Galime žaisti su įspūdingai dideliu penketu.
– Pavyzdžiui, Valančiūnas, Motiejūnas, Kuzminskas, Kalnietis... Dar kažkas antroje pozicijoje?
– Grigonis... Visi beveik 2 metrų žaidėjai (juokiasi). Dabar startinio penketo minėti nenoriu, nes jo tiesiog neturime. Bet esmė tokia, kad galime žaisti universaliai ir keisti penketus kiekvienose rungtynėse. Varžovams gali būti sunku suvokti, kaip mes žaisime.
– Ko rinktinė neteko aikštėje į ją neatvykus Domantui Saboniui?
– Su Domantu mes irgi būtume turėję laisvę jį naudoti 4–5 pozicijoje. Su juo žaidimas būtų panašiai kaip su Motiejūnu. Bet yra kaip yra.
Negalime per daug galvoti, jis yra ar nėra. Suprantame tą situaciją ir dirbame toliau. Reikia susitaikyti su tuo faktu.
Nebandysime per vasarą pakeisti žaidėjų. Mūsų užduotis juos išnaudoti tokius, kokie jie yra dabar, ir per tuos du mėnesius išspausti iš jų maksimumą.
– Domanto Sabonio minutes kažkam reikės išnaudoti iš tų tipinių lengvųjų krašto puolėjų. Kas iš jų atrodo geriausiai sutverti stumtis arčiau krepšio? Ar bepoziciniame krepšinyje tai jau nebesvarbu?
– Negalėčiau pasakyti, kas trečioje ar ketvirtoje pozicijoje. Kuzminskas, Mačiulis, Ulanovas, Bendžius gali žaisti 3-4 pozicijose. Motiejūnas – 4-5. Dabar nėra specifinės pozicijos.
Norėsis mažo penketo, bus vienas žaidėjas, didelio – kitas.
– Kas laukia žaidėjų gynėjų grandyje? Kokį vaidmenį numatėte snaiperiams Gecevičiui ir Milakniui, combo gynėjams Juškevičiui ir Girdžiūnui?
– Reikės daugiau kamuolio valdytojų aikštėje, turėsime daugiau gynėjų. Reikės didesnio penketo, žaisime su mažiau gynėjų. Rotacija turi būti tokia, kad žaidėjai žinotų savo vaidmenis. Žinotų, ką įnešti į žaidimą. Kad jie suprastų, iš kur ateitų metimai, kaip juos išsimesti, kokiose situacijose. Tam juos bandysime paruošti.
Mums nereikia pabrėžti, kas kaip turi atrodyti. Tie žaidėjai žino savo užduotis. Viskas išsigrynins su draugiškomis rungtynėmis.
Nebandysime per vasarą pakeisti žaidėjų. Mūsų užduotis juos išnaudoti tokius, kokie jie yra dabar, ir per tuos du mėnesius išspausti iš jų maksimumą.
– Mariaus Grigonio čiurnos trauma sukėlė nerimo stovykloje – ji gali sukliudyti išvažiuoti į Europos čempionatą. Kuo rinktinei svarbus šis snaiperis?
– Klube jis priimdavo daug sprendimų žaisdamas du prieš du. Ir teisingų sprendimų. Dar praėjusią vasarą matėsi, kad jis per pastaruosius dvejus metus pažengęs į priekį.
Jis gali įmesti, prasiveržti, teisingai nusimesti kamuolį, sužaisti du prieš du. Grigonis turi tų savybių, kurios reikalingos aukšto lygio krepšiniui. Bus matyti, kaip tai atrodys.
O apie medicininę būklę dar negaliu daug pasakyti.
– Gali pasirodyti, kad seniai turėjome tokią universalią rinktinę.
– Taip, turime tų pozicijų, kuriose galime varijuoti. Viskas priklausys nuo žaidimo.
Bet nenoriu lyginti šios rinktinės su kitomis komandomis. Vasaros pabaigoje galėsime pasakyti, ką turėjome ir ko ne. Dar per anksti.
Apie tai bus galima pasikalbėti po čempionato.
