Ir šventė šį kartą Trakuose ne tokia prabangi kaip anksčiau. Kadangi „Lietuvos rytas“ LKL nebežaidžia, rėmėjai nebebuvo tokie dosnūs ir skeptiškai vertino lygą tik su Kauno „Žalgiriu“ viršūnėje.
Taigi, šilto rudens vakaro prietemos nebenuspalvino įspūdingi fejerverkai. Niekas nebeplukdė taurės per visą ežerą ar nebereikėjo jos privežti prabangiu „Mercedes“. Užteko dviejų gražių panelių su trumpomis suknelėmis ant scenos.
Per lygos pristatymą matome ir Alytaus „Dzūkijos“ logotipą. Paskutinę vietą 2015–2016 m. sezoną LKL čempionate užėmę dzūkai turėjo iškristi į antrąjį divizioną, bet iš LKL pašalinus „Lietuvos rytą“, lygos vadovai priėmė alytiškius atgal.
Per komandų pristatymą lipdami ant scenos klubų atstovai pasako vieną kitą sakinį apie būsimą sezoną. „Žalgiris“ jau beveik dešimtmetį nekeičia plokštelės kalbėdamas apie eilinį triumfą Lietuvoje. Tik takoskyra tarp kitų tikslų didesnė nei įprastai.
P.Motiejūnas: „Žalgiris“ nenumirtų be „Lietuvos ryto“ ir lyga dėl to nesugriūtų. Kaip ir be „Žalgirio“. Nors ir labai nukentėtų.“
„Patekti į finalą“, „pasinaudoti galimybe“ – maždaug tokius tikslus kelia Prienų, Utenos ir Klaipėdos ekipų atstovai. Visi taikosi į LKL sidabrą, kurį pačiupti bus viena svaria priežastimi realiau – nebėra „Lietuvos ryto“.
Tik niekas nešneka apie iššūkį „Žalgiriui“. Visi dar nė neišmėtus pirmojo sezono ginčo kamuolio supranta, kad čempionų žiedus jau ramiai galima ruošti su „Žalgirio“ inicialais.
LKL prezidentas R.Milašius žada dar vieną intriguojantį augančios lygos sezoną, bet dar sakydamas kalbą pats supranta, kad teks verstis per galvą, jog tie sparčiai į priekį žengti žingsniai nevirstų didžiuliu kūlversčiu atgal.
Reguliariojo sezono turnyro lentelėje nesikeičia niekas. „Žalgirio“ sąskaitoje – 1–3 pralaimėjimai per 36 rungtynes. Su 15 elitinių komandų Eurolygoje besivaržantys žalgiriečiai sugrįžę į LKL frontą kartais tiesiog turi sumokėti už atsipalaidavimą ir netikėtai slysteli. Bet esmės tai nekeičia.
Pamenate Vilnių sudrebinusį Karaliaus Mindaugo taurės savaitgalį? Tai pamirškite visas pompastikas. Be „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ mūšio šis turnyras aštuonioms stipriausioms komandoms praranda visą žavesį. O kai nebėra deserto, į krepšinio puotą renkasi mažiau žmonių, kurių šiek tiek trūko dar per pirmąjį Karaliaus Mindaugo blyną.
Nuo 2 iki 5 vietos vėl vyksta dramatiška kova. Kai kurie bando džiaugtis, kaip kyla LKL lygis. Bet juda ir kruta į priekį tik antro kalibro Lietuvos komandos, turinčios tam tikras lubas. O elitinį bolidą vairuojantis „Žalgiris“ lenktyniauja nesuprakaituodamas.
Eiliniam sporto aistruoliui LKL kovos kelia tokią intrigą, kaip Lietuvos futbolo lyga. Pasižiovaudamas jis vis rečiau jungsis LKL transliacijas ir pasiilgęs gero krepšinio gal pasvarstys galimybę įsigyti „Viasat“ paketą, kad pamatytų aukšto lygio kovas Eurolygoje. Bet ir tai, čia geriausiu atveju. Realiau, kad susidomėjimas Lietuvos krepšiniu smuks dar labiau.
Į laukiamiausias sezono rungtynes LKL tarp „Žalgirio“ ir „Neptūno“ Kaune susirenka 4-5 tūkstančiai žiūrovų. Tikrai nedaugiau nei tiek, kiek rinkosi šį sezoną. Statistika pamąstymui – į trečiadienio dvikovą tarp „Žalgirio“ ir „Vytauto“, t.y. pirmos ir trečios komandos LKL, „Žalgirio“ arenoje susirinko 2 tūkst. žiūrovų.
LKL virtuvėje kalbama apie augančią intrigą, bet intriga rusena tik tarp mažesniųjų klubų. „Žalgiris“ jaučiasi vienišas turnyro lentelės viršūnėje, o klubo vadovybėje bręsta idėjos, kaip geriau pasiruošti gerokai svarbesniems Eurolygos mūšiams, todėl planuojama vėl LKL žaisti 2, o ne 4 ratus.
LKL nori tam priešintis, bet iš esmės be reikalo – „Žalgiriui“ žaisti 36 rungtynes Lietuvoje nebenaudinga nei finansiškai, nei iš krepšinio pusės.
Nieko pernelyg nenustebinęs sezonas baigiasi. Žalgiriečiai bando išspausti šypseną pozuodami fotografams su aukso žiedais. Bet tai jiems tik formalumas. Tikrasis „Žalgirio“ sezonas vyko Eurolygoje. Ten pasiliko visos tos emocijos.
Vienas iš mažesniųjų klubų pasidžiaugia sidabru, nes juk tai istorinis įrašas klubo metraščiuose. „Žvelgdami į LKL istoriją niekas neakcentuos, kad tą sezoną nebuvo „Lietuvos ryto“ komandos. Svarbiausia, kad bus paliktas įrašas, jog „komanda X“ iškovojo sidabrą“, – sako sidabrą laimėjusios „komandos X“ vadovas.
Panašiai kalbėjo ir Virginijus Šeškus po iškovotos LKF taurės, kai finale dėl jos grūmėsi su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“. Ar kas nors dar rimtai vertina tą trofėjų? Visi prisimena tik Prienų krepšinio stebuklą Panevėžyje, kuriame trofėjaus link patiesė „Žalgirį“ ir „Lietuvos rytą“. Štai tokios pergalės vertinamos sporte.
24-ojo LKL sezono uždanga nuleista be didesnių ceremonijų. Po uždarymo šventės vienoje iš „IDW Esperanza Resort“ terasų R.Milašius privačiuose pokalbiuose skundžiasi, kad tai buvo sunkiausi metai jo valdymo laikais. Jaunatviško LKL boso veide sunkus sezonas palieka mažiausiai vieną rūpesčio raukšlę.
* * *
Susidomėjimas Lietuvos krepšiniu dar išlieka gyvas daugiausiai dėl „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ priešpriešos. Didžiųjų Lietuvos klubų susirėmimų ir to azarto, kuriuo Lietuva gyveno nuo 2000-ųjų. Tada Lietuvos krepšinis buvo ant bangos.
Bet dabar net „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ dvikovos nebesulaukia tokio ažiotažo kaip anksčiau, kai tribūnos nuo žiūrovų skaičiaus beveik lūždavo.
M.Purlys: „Tikrai nenoriu nuvertinti kitų komandų, padarytas didelis žingsnis į priekį, bet neįsivaizduoju, kaip LKL pritrauks naujų rėmėjų, koks bus žiūrovų susidomėjimas, jei nebus vienos iš dviejų šių komandų.“
3–10 Lietuvos klubai, galbūt išskyrus Klaipėdos „Neptūną“, dar nėra užsiauginę tokios vietinės krepšinio gerbėjų bendruomenės, kuri užpildytų visas arenos vietas be didesnių problemų. Vien tomis krepšinio bendruomenėmis LKL išgyventi dar negali.
O neutraliam lietuviui reikia intrigos, sportinio pykčio, azarto ir gero krepšinio. Dabartinėje situacijoje vienintelis „Neptūnas“ sužaidęs labai gerą mačą gali mesti iššūkį „Žalgiriui“. Nesitikėkite, kad kitą sezoną būtų kitaip.
Jeigu Lietuvos ir visos Europos krepšinio federacijos neišsikuops mėšlo iki rudens, pamatysime liūdniausią LKL sezoną XXI amžiuje.
