Ką atskleidė atrankos varžybos?
Nesusikaupusi Lietuvos rinktinė yra pažeidžiama. Panašiai, kaip ir susikaupusi.
Nors A.Sabonis prieš „burbulą“ Vilniuje tiesiai šviesiai paprašė komandos nebeversti jo raudonuoti, Lietuvos krepšinio federacijos prezidento širdis vėl turėjo ristis iki kulnų.
Bet jis jau turėjo būti prie to pratęs.
Prie ankstesnio trenerio Dainiaus Adomaičio lietuviai pasaulio čempionato atrankoje laimėjo 11 rungtynių iš 12, kovoje su Italija, Kroatija, Nyderlandais, Lenkija, Vengrija, Kosovu, o D.Maskoliūno vyrai patyrė rimtų bėdų per visus keturis savo susibūrimus į krūvą.
50-ies metų jonaviečio olimpinę ramybę pirmieji sugriovė Belgijos krepšininkai, 2020 metų pradžioje sugadinę Lietuvos rinktinės trenerio debiutą Heno Monse.
„Gavau per veidą kaip Wilderis nuo Fury – žandikaulis beveik iškritęs buvo Belgijoje”, – nokdauną krepšinio aikštėje pats kiek vėliau apibūdino D.Maskoliūnas.
Atstačius žandikaulį pergale Vilniuje prieš Čekiją Lietuvos komanda praleido estišką antausį „Baltijos kelio“ turnyre Taline, kai vasarą treneris į stovyklą ir repeticijoms pakvietė kelis žalgiriečius, nejudinęs kai kurių rinktinės senbuvių.
Europos čempionato atrankoje lietuviai dar vieną spyrį į sėdynę pajuto praėjusį lapkritį Vilniuje, kai „burbulo“ šeimininkus rausti privertė danai.
Paskutiniame ture, kuris federacijos pastangomis vyko Vilniuje, o ne Kopenhagoje, lietuviai sutramdė Čekiją, o lemiamame mače prireikė paskutinių sekundžių dramos ir Manto Kalniečio bloko, kad įveikę Daniją 77:76 pačiuptume bilietą į Europos čempionatą, į kurį vienintelį kartą atkūrus Nepriklausomybę buvome praleidę 1993 metais.
„Labai neramina, – apie rinktinės žaidimą atrankoje sakė D.Maskoliūnas. – Kokio atsakymo jūs tikitės? Laimėjome, patekome į čempionatą ir valio? Labai daug nerimo. Labai neramu, nes smarkiai banguojame. Aš nesuprantu žaidėjų, kuriais visiškai pasitikiu, žinau, ko iš jų laukti ir tikėtis. Jie dažniausiai duoda tai, kartais ir dar daugiau, bet kartais išnyksta ir pasikeičia. Lyg kiti žmonės būtų. Turime jaunų žaidėjų, kuriuos gali varžyti rinktinės marškinėliai. Bangavimas išmuša mane iš vėžių ir išmuša pačią komandą. Tokiais momentais, kai kontroliuojame eigą, gerai ginamės, mes tik bam bam ir sugriūname kaip kortų namelis. Tuomet iš lėto keliamės, ir vėl keliamės.“
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos rinktinės rungtynės atrankoje
- Belgija – Lietuva 86:65
- Lietuva – Čekija 97:89
- Lietuva – Danija 76:80
- Lietuva – Belgija 84:71
- Lietuva – Čekija 94:74
- Lietuva – Danija 77:76
Ką apie žaidėjus sužinojome per atranką?
21 krepšininkas pasirodė Lietuvos rinktinėje per šešis grupės mačus, jei neskaičiuotume Augusto Marčiulionio, kuris pratybose pernai lapkritį dalyvavo, bet nežaidė.
Visose šešiose dvikovose kovojo šeši žaidėjai, o tarp jų rezultatyviausias žaidėjas buvo Eimantas Bendžius. Sasario „Dinamo“ puolėjas rinko po 12,3 taško, pusėje rungtynių pateisinęs jam patikėto vieno iš atakos lyderių vaidmenį. Bet 30-mečio taikliarankio tikslių metimų ypač trūko mače Belgijoje ir abejose rungtynėse su Danija.
Donatas Motiejūnas rinko po 13,5 taško, o Vaidas Kariniauskas – po 12,5, jų abiejų naudingumo vidurkis buvo aukščiausias, siekęs po 13 balų, tačiau jie tesužaidė po dvejas rungtynes. Tiesa, V.Kariniauskas savo žaidimu parodė, kad apsivilkti Lietuvos rinktinės aprangą gali ir ateityje.
„Vaidas Kariniauskas šitame lange atrodė puikiai. Jei nebūtume jo pasikvietę, nežinau, kaip būtume atrodę“, – apie nuo 2016 metų rinktinei neatstovavusį Utenos „Juventus“ gynėją sakė D.Maskoliūnas.
Duobėtame kelyje rinktinėje debiutavo šeši krepšininkai: Rokas Jokubaitis, Tomas Dimša, Paulius Valinskas, Martynas Sajus, Regimantas Miniotas ir Arnas Velička.
Nors ne visiems tai buvo svajonių debiutas dėl rinktinės klystkelių rungtynėse su belgais ir danais, T.Dimša per daugumą mačų gavo svarbų vaidmenį, o R.Jokubaitis drąsiu žaidimu padėjo palaužti čekus vienintelėse rungtynėse, kuriose jis dalyvavo.
R.Jokubaitis ir Marekas Blaževičius kartu sužaidė tris mačus ir buvo vieninteliai „Žalgirio“ atstovai per atrankos rungtynes, kurių metu dėl amžino konflikto su FIBA savo mačus dažniausiai vykdė ir Eurolyga, kurios politikai labiau nei A.Sabonio federacijos interesams lieka ištikimas stipriausias Lietuvos krepšinio klubas.
C grupės lentelė
| Vieta | Komanda | Pergalės | Pralaimėjimai |
| 1. | Belgija | 4 | 2 |
| 2. | Lietuva | 4 | 2 |
| 3. | Čekija | 2 | 4 |
| 4. | Danija | 2 | 4 |
Kaip keisis Lietuvos rinktinė?
Dėl nesutampančių tvarkaraščių atrankos languose neišvydome dar bent 13-os žaidėjų, kurių didžioji dalis būtų labai pravertę D.Maskoliūnui.
NBA liko Domantas Sabonis, Jonas Valančiūnas, Deividas Sirvydis, Eurolygoje: Marius Grigonis, Lukas Lekavičius, Artūras Milaknis, Karolis Lukošiūnas, Paulius Jankūnas, Martinas Gebenas, Edgaras Ulanovas, Artūras Gudaitis, Rokas Giedraitis, Tadas Sedekerskis. Kaip minėjome, tik kartą žaidė R.Jokubaitis. Be to, apie karjeros pabaigą rinktinėje pernai paskelbė Adas Juškevičius.
„Jūs puikiai žinote, kokią rinktinę galime surinkti. Tikiuosi, kad ir surinksime. Tuomet bandysime lipdyti žaidimą su ta komanda“, – pirmadienį pareiškė D.Maskoliūnas, patvirtinęs, jog komanda keisis iš pagrindų.
Optimali sudėtis vasarą bus visiškai kitokia, nei buvo atrankos varžybose, ir pagrindinis 15-os kandidatų ratas galėtų būti toks:
Įžaidėjai: Lukas Lekavičius, Mantas Kalnietis, Rokas Jokubaitis, Vaidas Kariniauskas;
Atakuojantys gynėjai: Marius Grigonis, Rokas Giedraitis, Tomas Dimša;
Lengvieji puolėjai: Edgaras Ulanovas, Arnas Butkevičius, Jonas Mačiulis;
Sunkieji puolėjai: Mindaugas Kuzminskas, Eimantas Bendžius, Tadas Sedekerskis;
Vidurio puolėjai: Domantas Sabonis, Jonas Valančiūnas, Artūras Gudaitis.
Šioje subjektyvioje dėlionėje yra keli klaustukai.
Net ir perstūmus į atakuojančio gynėjo poziciją Roką Giedraitį, panašaus pajėgumo trečiojo numerio pozicijos krepšininkų yra daugiau, tad į sunkiojo puolėjo poziciją gali pasislinkti ne tik M.Kuzminskas, bet ir J.Mačiulis.
Be abejo, sunkiuoju puolėju gali žaisti ir žais dalį rungtynių laiko D.Sabonis, nors 2019 metų pasaulio čempionate poroje su J.Valančiūnu sutilpti aikštėje jiems sekėsi sunkiai.
„Jei kalbėtume apie Domantą Sabonį ir Joną Valančiūną kartu aikštelėje, sąžiningai manau, kad jie kartu šiandien negali žaisti vienu metu. Bet čia šiandien“, – tapęs Lietuvos rinktinės treneriu 2019 metų lapkritį sakė D.Maskoliūnas.
Vėliau jis pasitikslino, kad buvo ne taip suprastas, bet iššūkis sutalpinti du geriausius žaidėjus aikštėje liks vienas svarbiausių vasarą.
Pirmadienį D.Maskoliūnas pažadėjo, kad stengsis, jog rinktinė turėtų kuo daugiau laiko pasirengti olimpinei atrankai, po danų išgąsdinimo darkart įsitikinęs, kad susigrojusi komanda yra svarbiau nei vardai.
Bet D.Maskoliūnas vis tiek neturės itin daug laiko pasirengimui dėl nacionalinių pirmenybių finišo ir vėlyvesnės NBA čempionato pabaigos. Jei „Pacers“ ir „Memphis Grizzlies“ įgytų sparnus ir žygiuotų toli NBA atkrintamosiose varžybose, Lietuvai kiltų grėsmė likti be savo didžiausios jėgos po krepšiais.
Bet kuriuo atveju, įprasto vasariško pasirengimo laiko Lietuvos rinktinė neturės, dešimt kontrolinių rungtynių tikrai nesužais, tad D.Maskoliūnas turės mažai erdvės manevrams ir bandymams.
Išvysti rinktinės dėlionėje Paulių Jankūną, jei tik jis pats apsispręstų žaisti, būtų didesnė tikimybė nei visai kitokį krepšinį pastaraisiais metais ragaujančius D.Sirvydį ar Igną Brazdeikį, net kai šis oficialiai gaus teisę atstovauti Lietuvai.
Kita vertus, ir be P.Jankūno mūsų išdėstytame pagrindinių kandidatų sąraše keturiomis pavardėmis yra per daug. Labai realu, kad galutiniame dvyliktuke neišvysime kažkurio iš daugybę metų rinktinei tarnavusių karių.
Kada ir kokios varžybos laukia?
Geriausi krepšininkai rinksis birželio viduryje, kai po trumpo atokvėpio nacionalinėse pirmenybėse pradės ruoštis olimpiniam atrankos turnyrui.
Po kelių repeticijų lauks itin svarbi žaibo partija – šešių komandų varžybos Kaune birželio 29 – liepos 4 dienomis.
Grupėje Lietuva susitiks su Pietų Korėja ir Venesuela, o kitoje grupėje Kaune atranką pradės Slovėnija, Lenkija ir Angola. Po pusfinalio ir finalo, sužaidus daugiausiai 4 mačus turnyre, bus aiškus nugalėtojas, kuriam atiteks bilietas į olimpines žaidynes.
Nors pastarųjų metų siurprizai neleidžia nurašyti kitų komandų, niekas nenustebtų, jei turnyro finale susitiktų Lietuva ir 2017 metų Europos čempionė Slovėnija su Luka Dončičiumi priešakyje.
Jei lietuviai aštuntą kartą iš eilės iškoptų į olimpines žaidynes, ten krepšinio turnyras startuotų liepos 25 dieną, o mūsų dvyliktukas patektų į keturių komandų C grupę, kurioje jau laukia pasaulio čempionato finalininkai Ispanija ir Argentina bei Japonija.
Po vasaros Lietuvos rinktinė vėl pasirodys lapkritį, kai prasidės 2023 metų pasaulio čempionato, vyksiančio Filipinuose, Indonezijoje ir Japonijoje, atrankos varžybos. Jos bus vėl žaidžiamos šešiais rungtynių langais per 15 mėnesių.
O jų tarpe vyks 2022 metų Europos krepšinio čempionatas, į kurį Lietuvos rinktinė iškopė pirmadienį.
Čekijoje, Sakartvele, Vokietijoje ir Italijoje kausis stipriausios 24 žemyno komandos, tarp kurių Lietuvos, kaip vienos favoričių, vardas nebus minimas dažnai.
Pavyzdžiui, iš keturių FIBA ilgamečių apžvalgininkų, praėjusį mėnesį žvelgusių į 2022 metų Europos čempionatą, Lietuvos nepaminėjo nė vienas.
Bradley Gainsas favorite į auksą laiko Prancūziją ir 2019 metų pasaulio čempionę Ispaniją, nes kaipgi be jos – tituluočiausios pastarųjų dviejų dešimtmečio Europos komandos.
Davidas Heinas paminėjo 10 šalių, bet ne Lietuvą, kol galiausiai favorite pasirinko Vokietiją su Dennisu Schroderiu priešakyje.
Igoris Curkovičius neabejojo, kad laimės Prancūzija, nestokojanti talentų NBA ir Europoje.
Jeffas Tayloras pasirinko Igorio Kokoškovo treniruojamus serbus, kurie nėra laimėję Europos pirmenybių nuo 2001 metų, kai dar atstovavo Jugoslavijai.
Lietuvos vardas buvo primirštas, bet labai stebėtis negalime. Per pastarąją Europos čempionato atranką nieko daugiau ir nenusipelnėme, o tolyn nešamės vienintelį dalyką.
„Tik kelialapį galime išsinešti, daugiau tai nieko“, – sakė Lietuvos rinktinės kapitonas Mantas Kalnietis.
