| Vasario 19-21 d. | Karaliaus Mindaugo taurė | Vilnius |
Vienetiniai taurės turnyrai Lietuvai atgavus nepriklausomybę dar vyko 1990 (laimėjo „Žalgiris“) ir 1998 metais („Lietuvos rytas“), bet tęstinumo neturėjo.
Tačiau kai 85-ojo Lietuvos krepšinio jubiliejaus proga 2007 m. buvo atkurtos lenktynės dėl trofėjaus, jos nuo to laiko taip ir nenutrūko.
Kita vertus, su entuziazmu sutikto tarpinio sezono turnyro blizgesys greitai nublanko. Kai po kelionių Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Vilniuje ir Alytuje 2012-aisiais taurė atvažiavo į dar dažais kvepiančią „Žalgirio“ areną, finale žiūrovai favoritų dvikovos nebeišvydo.
24sek kviečia prisiminti trofėjaus kelią – nuo vargšo iki karaliaus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Tyla prieš audrą: svarbiausias savaitės įvykis Lietuvos krepšinyje
Gedvydo Vainausko pareiškimas
Būtent 2012-aisiais pirmą kartą sudrebėjo LKF taurės prestižas. LKF taurė nebeturėjo sąsajų su Eurolyga – už triumfą ten nebebuvo skiriami papildomi balai Eurolygos A licencijai gauti, todėl trofėjaus vertė smuko. Iš esmės, LKF taurė buvo viena galimybių „Lietuvos rytui“ užsikabinti už „Žalgirio“ garantuotų vietų Eurolygoje dalybose.
Taigi, „Lietuvos rytas“ 2012-aisiais atsisakė dalyvauti turnyre, o finale dėl titulo kovėsi „Žalgiris“ ir „Pieno žvaigždės“. Be abejo, toks turnyro desertas nieko nesužavėjo.
„Toks sprendimas priimtas po to, kai LKF vienašališkai ir be jokio pagrindo nutarė nesilaikyti susitarimo su „Lietuvos ryto“ televizija, atimdama iš jos teisę transliuoti LKF taurės turnyro finalo ketverto varžybas. Šį sezoną „Lietuvos rytas“ renkasi dalyvavimą varžybose, kurios klubui yra svarbesnės nei LKF taurės turnyras – LKL čempionate, Europos taurės turnyre ir VTB Jungtinės lygos turnyre“, – tada oficialiu pareiškimu „Lietuvos ryto“ sprendimo motyvus aiškino klubo prezidentas Gedvydas Vainauskas.
Nematęs tikslo į pergrūstą tvarkaraštį įterpti LKF taurės, kurioje nebeliko ir „Lietuvos ryto“, 2012-2013 m. sezoną vilniečių pavyzdžiu pasekė ir „Žalgiris“.
Bausmė favoritams
LKF trofėjus liko be savo veido – dviejų stipriausių Lietuvos komandų. O 2012-2013 m. sezoną naujausiais LKF taurės savininkais tapo „Prienai“. Bet niekas į šį turnyrą pernelyg rimtai nežiūrėjo. Aišku, Prienams tai vis tiek buvo šventė – mažos komandos gavo šansą papildyti trofėjų lentyną.
„Niekas neprisimins, kad „Žalgiris“ ar „Lietuvos rytas“ tada nežaidė taurėje. Istorijoje bus įrašytas „Prienų“ vardas“, – tada džiaugėsi prieniškių treneris Virginijus Šeškus.
„Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ tuo metu buvo rimtai pasinėrę į kovas VTB Vieningoje lygoje. Stipriausi Lietuvos klubai grūmėsi net trijuose turnyruose – Eurolygoje, VTB Vieningoje lygoje ir LKL, todėl nutarė negaišti su realaus svorio neturinčiu LKF trofėjumi.
| Metai | Taurės savininkai |
| 2007 | Kauno „Žalgiris“ |
| 2008 | Kauno „Žalgiris“ |
| 2009 | Vilniaus „Lietuvos rytas“ |
| 2010 | Vilniaus „Lietuvos rytas“ |
| 2011 | Kauno „Žalgiris“ |
| 2012 | Kauno „Žalgiris“ |
| 2013 | „Prienai“ |
| 2014 | „Prienai“ |
| 2015 | „Žalgiris“ |
LKF taurę nuvertinę „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ brangiai sumokėjo sugrįžę į turnyrą 2013-2014 metų sezoną. Panevėžyje favoritai gavo skaudžių Prienų krepšinio pamokų.
V.Šeškaus auklėtiniai vieną po kito paguldė „Žalgirį“ bei „Lietuvos rytą“ ir antrus metus iš eilės tapo LKF taurės čempionais. Po šios sensacijos jiems niekas nebegalėjo prikišti, kad dar anksčiau iškovotas trofėjus, dėl kurio tada nesikovė abu stipriausi Lietuvos klubai, neturėjo reikšmės.
Po metų „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ reabilitavosi patekdami į finalą. Čempionų titulą susigrąžino žalgiriečiai.
LKL pinigų maišas
Susidomėjimą LKF taurės turnyru atgaivino daugiausiai dėl politinių priežasčių nutrūkę saitai su VTB Vieningąja lyga ir krepšinio federacijos vilionės priziniu fondu.
Pavyzdžiui, pernai taurės varžybas dar organizavusi LKF pasiūlė 30 tūkst. eurų prizinį formą. Čempionams atiteko 15 tūkst., finalininkams – 10 tūkst., bronzininkams – 5 tūkst. eurų premijos.
Šiemet pinigų maištas dar didesnis. O didesnius pinigus atnešė turnyro organizavimą perėmusi LKL.
Taurės varžybų prizinis fondas išaugo bent tris kartus: nuo 30 tūkst., iki 100 tūkst. eurų.
Be to, finansinę injekciją gaus ne tik prizininkai, bet visos aštuonios turnyro komandos. O ir aukso puodas nugalėtojams solidesnis – bent 40 tūkst. eurų.
Ne veltui taurės varžybos šiemet pavadintos Karaliaus Mindaugo.
Taurės svoris auga didžiuliais tempais. LKL veiksmai gali pakelti turnyro prestižą į neregėtas aukštumas. Ir tik nuo organizatorių ir žiūrovų dėmesio priklausys, ar Karaliaus Mindaugo taurė taps trofėjumi, dėl kurio stipriausi Lietuvos klubai savaitgalį bus pasirengę vieni kitiems perplėšti gerklę, o tautiečiai sugūžės į arenas ar prilips prie televizoriaus ekranų.
Kitaip tai bus tik turnyrėlis, kurio įrašų istorijoje niekas pernelyg ir nesureikšmins.
| Laikas | Rungtynės | Vieta |
| Penktadienis (ketvirtfinalis) | ||
| 12:00 | Prienų-Birštono „Vytautas“ – Utenos „Juventus“ | „Lietuvos ryto“ arena |
| 14:30 | Kauno „Žalgiris“ – Kėdainių „Nevėžis“ | „Lietuvos ryto“ arena |
| 17:00 | Klaipėdos „Neptūnas“ – „Šiauliai“ | „Lietuvos ryto“ arena |
| 19:30 | Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Panevėžio „Lietkabelis“ | „Lietuvos ryto“ arena |
| Šeštadienis (pusfinalis) | ||
| 13:30 | „Žalgiris“/„Nevėžis“ – „Juventus“/„Vytautas“ | „Siemens“ arena |
| 16:00 | „Lietuvos rytas“/„Lietkabelis“ – „Neptūnas“/„Šiauliai“ | „Siemens“ arena |
| 18:00 | Dėjimų konkursas | |
| Sekmadienis (finalas) | ||
| 13:00 | Rungtynės dėl bronzos | „Siemens“ arena |
| 15:15 | Tritaškių konkursas | „Siemens“ arena |
| 17:00 | Finalas | „Siemens“ arena |
