Diskusijas kiek apramino Lietuvos krepšinio federacija, kuri išstojo su pranešimu, kad D.Russellas kol kas neturi jokių argumentų siekiant Lietuvos pilietybės ir procesai dėl žaidėjo natūralizacijos nėra pradėti.
Visgi netrukus temą vėl pakurstė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vadovas Linas Kleiza, kuris neatmetė galimybės D.Russellui ateityje apsivilkti nacionalinės komandos marškinėlius ir teigė susitiksiantis su NBA žvaigžde 2025 m. pradžioje.
Tačiau ar žinote, kad prieš D.Russellą nuo 1990-ųjų buvo dar bent 12 krepšininkų arba krepšininkių, kurios siekė, norėjo ar domėjosi lietuvišku pasu? Ar žinote, kad jau 2001-aisiais Lietuva buvo netoli to, kad rinktinėje atsirastų amerikietis, o 2006-aisiais – amerikietė?
15min kviečia leistis į įdomių istorijų kupiną kelionę ir prisiminti, kokias asmenybes domino lietuviškas pasas.
Leo ir Andy Rautiniai
Taip, tėvas ir sūnus savo laiku taikėsi į Lietuvos pilietybę. Mums atgavus nepriklausomybę ir artėjant 1992 m. Barselonos olimpinėms žaidynėms, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovams kilo mintis pasistiprinti lietuviškų šaknų turinčiais „legionieriais“. Vienas iš jų buvo L.Rautinis – Kanados lietuvis, gimęs lietuvės ir latvio šeimoje.
203 cm ūgio puolėjas trumpai žaidė NBA ir 1983-1984 m. laikotarpiu atstovavo „Philadelphia 76ers“ bei „Atlanta Hawks“ klubams. Lygoje neįsitvirtinęs (vid. po 1,5 taško), krepšininkas pasuko į Europą, kur žaidė Romos „Virtus“, Malagos „Unicaja“, Po Ortezo ir Vilerbano ASVEL ekipose.
Nors 1992 m. L.Rautinis davė sutikimą atstovauti Lietuvai, imtis sudėtingų procesų gauti pilietybei atletas nesiryžo. Trukdė ir tai, kad Leo buvo žaidęs už Kanados rinktinę. Taip ir pat tuometinė FIBA taisyklė, kuri nurodė, kad rinktinių turnyruose gali žaisti krepšininkai, kurie bent trejus metus turi šalies pilietybę.
2012 m. norą gauti Lietuvos pilietybę buvo išreiškęs ir Leo sūnus Andy Rautinis. Jo karjeros istorija – panaši. 2010 m. pašauktas NBA naujokų biržoje, 193 cm ūgio gynėjas vieną sezoną praleido „New York Knicks“ komandoje (vid. po 1,6 taško.) ir pasuko į Europą, kur žaidė Ispanijoje, Vokietijoje, Turkijoje, Italijoje, o paskutine stotele tapo Graikija, kur krepšininkas trumpai atstovavo Atėnų „Panathinaikos“ ir AEK klubams.
Tiesa, Andy Lietuvos pilietybės norėjo ne dėl patriotinių, o dėl asmeninių priežasčių. 2012 m. vasarį „Barcelona“ susidomėjo gynėju, tačiau iškėlė sąlygą, kad jis gautų europietišką pasą, taip katalonai norėjo išvengti legionieriaus kvotos.
Galiausiai A.Rautinis, kaip ir jo tėtis Leo, lietuviško paso siekti nesiryžo ir dokumentai nebuvo pateikti.
Joe Arlauckas
Joe Arlauckas buvo vienas ryškiausių XX a. dešimto dešimtmečio Eurolygos krepšininkų. Galingai sudėtas 206 cm ūgio puolėjas 1987 m. trumpai išbandė laimę NBA „Sacramento Kings“ (vid. po 4 taškus), tačiau vėliau pasuko į Europą bei didžiąją karjeros dalį praleido Ispanijoje, kur ir iškovojo skambiausius titulus.
1993-1998 m. laikotarpiu J.Arlauckas žaidė Madrido „Real“ komandoje, kur 1995 m. kartu su Arvydu Saboniu tapo Eurolygos čempionu, o 1996-aisiais tapo rezultatyviausiu lygos krepšininku, tų pačių metų vasario 26-ąją surengdamas 63 taškų pasirodymą prieš Bolonijos „Kinder“. JAV gimęs ir šios šalies pasą turintis Joe buvo tikra Europos krepšinio žvaigždė, 1992-1993 m. sezone Ispanijoje fiksavusi 23 taškų statistiką.
Lietuviškų šaknų iš tėvo pusės turintis J.Arlauckas 1992 m. taip pat sulaukė didžiulio susidomėjimo iš Lietuvos rinktinės, tačiau į tai rimtai nepažiūrėjo bei pilietybės siekti nesiryžo. Visgi buvęs krepšininkas pripažįsta, kad tai buvo klaida.
„Domėjausi tuo, tačiau ne itin rimtai, – 2018 m. sakė J.Arlauckas. –Atsisakiau kvietimo dėl šeimyninių priežasčių. Tuomet maniau, kad tos priežastys teisingos, tačiau dabar dėl to nekenčiu savęs. Turėjau labiau pasidomėti galimybe ir žaisti rinktinėje 1992 metais. Jeigu būčiau žaidęs toje komandoje, niekas taip nešnekėtų apie JAV „Svajonių rinktinę.“
Chuckas Aleksinas
Dar vienas krepšininkas, viliotas į rinktinę su nepriklausomybės banga – prieš 1992-ųjų Barselonos olimpines žaidynes. Tačiau lyginant su L.Rautiniu ir J.Arlaucku, šis 211 cm ūgio 120 kg svorio briedis į šansą atstovauti Lietuvai pažiūrėjo rimčiausiai.
