Atgaivinkime Valančiūną
Turbūt sutiksite, kad viena iš šio susitikimo užduočių buvo pakelti ūpą Jonui Valančiūnui. Jis gavo daug perdavimų, metė į krepšį net 15 kartų ir sužaidė rezultatyviausias savo rungtynes Rio.
Neapsiverčia liežuvis sakyti, kad tai buvo geros Jono rungtynės. Kroatų aukštaūgiai – tai ne Pau Gasolis. Jie problemų prie tritaškio linijos nekelia ir JV jų gaudyti daug nereikėjo, nors gynyboje klaidų vis tiek pasitaikė.
Puolime matėme daug nesėkmingų judesių, nepagautų kamuolių, bet gal komandos draugų ir trenerio pasitikėjimas bei keli sėkmingi epizodai padės užsivesti prieš ketvirtfinalį?
Jeigu Valančiūnas sužais puikias rungtynes prieš Andrew Bogutą mes visi tikrai pamiršime jo vargus ir kančias B grupėje.
Nepailstantis Kalnietis
Neabejotinai geriausias turnyro įžaidėjas aikštelėje praleido visas 40 minučių. Ir man jis neatrodė nė trupučio pavargęs.
Jo forma yra tiesiog fantastiška. Tiesiog neberandu nei epitetų, nei šiaip žodžių apibūdinti Manto žaidimą. 34 naudingumo balai, 10 metimų iš 12, 11 rezultatyvių perdavimų. Aš apakęs.
Rungtynių lūžis
Lietuviai rungtynes pradėjo labai gerai. Visą pirmąjį kėlinį Jonas Mačiulis tiesiog pavyzdingai dirbo su Bojanu Bogdanovičiumi. Lūžis įvyko antrajame kėlinyje, kai Mindaugui Kuzminskui nesisekė susitvarkyti su Dario Šaričiumi, o į pagalbą jungėsi ir Krunoslavas Simonas, ir Luka Babičius. Bogdanovičius pelnė vos 5 taškus, bet kroatai kėlinį laimėjo 34:20.
Prieš rungtynes kalbėjau, kad svarbiausia bus sustabdyti Bogdanovičiaus ginklanešius. Jis pats surinks savo 20 taškų ir tu to neišvengsi, tiesiog kroatas yra tokio aukšto lygio krepšininkas. Deja, lietuviams nepavyko sustabdyti Simono ir Šaričiaus, kurie nužudė mūsų komandą.
Ar verta bijoti australų?
Iš esmės, gal ir gerai, kad lietuviai į ketvirtfinalį neis kaip favoritai. Kitą vertus, nėra labai saldu atkrintamąsias varžybas pasitikti po dviejų pralaimėjimų paeiliui.
Australijos komanda šiame turnyre beveik nerodo jokių silpnų vietų, tačiau yra panašaus kalibro kaip ir Lietuva.
Mes turime dievišką formą rodantį Kalnietį, jie turi dieviškai žaidžiantį Bogutą. Geriausias turnyro įžaidėjas prieš geriausią turnyro centrą. Australijos bijoti nereikia, bet būtina gerbti, eiti kaip į paskutinį gyvenimo mūšį ir sužaisti geriausias rungtynes. Nes vidutiniškų, ar tiesiog gerų neužteks.
Pernai grupėje lietuviai irgi strigo, bet vėliau nukovė favoritais laikytus italus ir serbus. Palinkėsiu pakartoti scenarijų.
