Starto penketo kombinacijos
Šeštadienį Kobe Bryanto ranka lems, kurie varžovai ir kuriame mieste kartu su Lietuva pradės pasaulio čempionato kelionę rugpjūčio 31-ąją Kinijoje.
Tuomet Lietuvos krepšinio federacija tvirtins nacionalinės komandos stovyklos planus, pasiruošimo planetos pirmenybėms tvarkaraštį ir kelionės maršrutą.
Lietuvos rinktinės delegacijos narius D.Adomaitis skelbs tik po klubinio sezono, bet jeigu krepšininkai išvengs traumų ir neįvyks nieko nenumatyto, jau galima numanyti, kuriems rinktinėms nariams bus rezervuoti bilietai į Kiniją.
Turbūt galima išrikiuoti ir potencialų starto penketą su Mantu Kalniečiu, Mariumi Grigoniu, Mindaugu Kuzminsku, Domantu Saboniu ir Jonu Valančiūnu.
Taip, ko gero, atrodo „ant popieriaus“ stipriausias užrašytas rinktinės penketas. Bet jame greičiausiai matysime pakeitimų dėl taktinių kombinacijų.
Pavyzdžiui, M.Kuzminskui gali tekti pradėti rungtynes ne starto penkete, o kilti nuo atsarginių suolo, nes visi kamuoliai turėtų kristi į aukštaūgių Domanto Sabonio ir Jono Valančiūno rankas.
M.Kuzminskas gautų daugiau progų užbaigti atakas su atsargine kapela ir įpūsti į žaidimą didžiulės energijos keičiantis žaidėjams. O tas penketas turėtų būti greitesnis ir mobilesnis, pavyzdžiui, su Luku Lekavičiumi, Mindaugu Kuzminsku, Jonu Mačiuliu ir D.Saboniu arba kitu mobiliu centru.
Kita vertus, tokį modelį išvydome pasaulio čempionato atrankos lange vasarą, bet M.Kuzminskas didelės naudos nepajautė – rinko tik vid. 3,5 taško. D.Adomaičiui reikės atrasti modelį, kaip geriausiai išnaudoti Milano „Olimpia“ atstovą.
Akiai nelabai patrauklų, bet gan efektyvų žaidimą pamatėme vasaros lange Gdanske ir Budapešte, kai rinktinė kamuoliais maitino savo bokštus Joną Valančiūną, Domantą Sabonį ir Artūrą Gudaitį, kurie suvertė 50 proc. visų taškų.
Tiesa, A.Gudaičio trauma koreguoja D.Adomaičio brėžinius. Labai realu, kad dalį J.Valančiūno poilsio minučių gali kompensuoti į centro poziciją pastumtas D.Sabonis, vidurio puolėju rungtyniaujantis ir „Indiana Pacers“ ekipoje.
O čia prasideda didžioji intriga: D.Adomaitis eis su laiko patikrintais patyrusiais žaidėjais ar ieškos šviežienos?
Veteranų klausimas
Pats logiškiausias variantas būtų į pasaulio čempionatą vežtis Renaldą Seibutį, Joną Mačiulį, Paulių Jankūną ir, ko gero, Antaną Kavaliauską.
Žmonės yra linkę pokyčiams. Jie mėgsta dažnai nepamatuotai skatinti naujoves – ar tai būtų krepšinis, ar politika. Tad pastaruosius keletą metų vyrauja požiūris, jog Lietuvos rinktinė turi būti jauna, veržli, energinga ir simpatiška.
Tokiu miražu daugelis gyvena po 2010-ųjų pasaulio čempionato, kai jauna Lietuvos rinktinė pasakiškai nušuoliavo iki bronzinio laiptelio. Tačiau daugelis nepelnytai nuvertina privalumų kompleksą, kurį siūlo vyresni žaidėjai.
33-ejų R.Seibučiui amžius didelės įtakos žaidimui nedaro – dešimtoje Ispanijos komandoje Saragosos „Tecnyconta“ jis yra ilgiausiai komandoje rungtyniaujantis ir vienas efektyviausių jos žaidėjų.
„Neptūne“ atgavęs pasitikėjimą savimi puolant krepšį, rinktinės senbuvis turėtų būti naudingas abiejose aikštės pusėse. Maža to, kai M.Grigonis padėjo rinktinei vasaros lange, R.Seibutis vis tiek pradėjo tuos du mačus su Vengrija ir Lenkija starto penkete. Tai daug ką pasako apie jo svarbą D.Adomaičio schemose.
Jonas Mačiulis bus reikalingas rinktinei įnešant mobilumo tiek puolime, tiek gynyboje. Galima įsivaizduoti jį viename penkete su Mindaugu Kuzminsku arba Edgaru Ulanovu. Dar šalia jų pastatant Mantą Kalnietį, Marių Grigonį arba Renaldą Seibutį ir, pavyzdžiui, Domantą Sabonį. Išvystume praktiškai nuo 1 iki 5 pozicijos aukštą dengiamaisiais besikeičiantį penketą.
Tokiu atveju, P.Jankūnas, ko gero, dažniau būtų naudojamas kaip stiprus vidurio puolėjas nei ketvirtas numeris, bet galėtų būti mėtomas per dvi pozicijas priklausomai nuo žaidimo plano.
Tiesa, iki tol „Žalgirio“ kapitonui reikia susigrąžinti žaidimo ritmą po viso to traumų gumulo ir pagerinti savo žaidimo formą. Bet jeigu išvengs traumų, patyręs aukštaūgis bus pasiruošęs pasaulio pirmenybėms.
P.Jankūno patirtis aukščiausio lygio krepšinyje yra neįkainojama. Tokie žaidėjai puikiai supranta, kaip žaisti dviejų savaičių turnyruose. Jiems nėra neįprasta „gyvenk arba mirk“ rungtynių nuotaika. Maža to, P.Jankūnas yra „Žalgirio“ rūbinės ramstis, kurio ramybė ir kapitoniškos savybės reikalingos ir nacionalinei komandai.
Tik įdomu, kiek pats P.Jankūnas bus linkęs vasarą žaisti planetos pirmenybėse. Kita vertus, 34-erių žalgiriečiui tai gali būti paskutiniai šansai užsivilkti rinktinės aprangą siekiant aukščiausių apdovanojimų, o tai yra didžiausia motyvacija. Žalgiriečio ir D.Adomaičio laukia įdomus pokalbis.
Jaunystės-patirties klausimas turėtų būti aktualus sprendžiant Antano Kavaliausko situaciją. Palyginti su jo kolegomis, žalgirietis yra aukštesnio meistriškumo centras nei jaunesni jo dubleriai, kurie gavo šansą pasaulio čempionato atrankoje sezono metu.
Be to, tai būtų patikimas didelis kūnas stumdytis su tvirtais varžovų centrais, poilsio minutes skiriant J.Valančiūnui ir D.Saboniui. Bet veteranas po pasaulio pirmenybių švęs 35-ąjį gimtadienį, jo puikų sezono startą „Žalgiryje“ sugadino traumos, o tai D.Adomaičiui gali sufleruoti apie kitą variantą.
Vėlgi, už J.Valančiūno ir D.Sabonio nugarų daug vietos nebus. Logiškiausia, jei J.Valančiūnas žaistų po 25–30 minučių per rungtynes, o D.Sabonis atkarpomis būtų stumiamas į centro poziciją, kai ilsėsis JV, ir taip ten padengtų dar 5–10 minučių.
Bet D.Adomaičiui reikės draudimo poliso nenumatytiems atvejams. Juo taptų arba P.Jankūnas, arba kažkas iš pretendentų: pavyzdžiui, Antanas Kavaliauskas, Martinas Gebenas arba Evaldas Kairys.
Jaunystė kartais gali apsukti galvas. Visiems imponuoja impulsyvi energija ir nauji vėjai, tačiau reikia nepamiršti, kad tie jaunesni krepšininkai pretenduoja į specifinių užduočių reikalaujančias rotacijos žaidėjų pozicijas.
O tokiais atvejais vyr. treneriui reikia daugiausia patikimumo – jis gali rizikuoti tik su vienu, galbūt kitu jaunesniu, mažiau patyrusiu krepšininku. Bet labiau patyrę žaidėjai turi daugiau įrankių produktyviausiai išnaudoti gaunamą ribotą žaidimo laiką.
Galima numanyti, kad dėl rinktinės žaidimo vizijos D.Adomaitis gali konsultuotis ir su aikštės generolu Mantu Kalniečiu. O jo nuomonę nuspėti nesudėtinga.
Ir pamirškite Donatą Motiejūną – logika ir pastarųjų metų trenerio bei žaidėjo siųsti signalai sako, kad rinktinės stovykloje jį pamatysime tik tuo atveju, jeigu kaip ąžuolai vienas po kito virs Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis.
Kadangi dėl M.Kalniečio dublerio klausimų nekyla (čia rankoves pasiraitojęs Lukas Lekavičius), ryškėja rinktinės branduolys.
| Įžaidėjai: | Mantas Kalnietis, Lukas Lekavičius |
| Atakuojantys gynėjai: | Marius Grigonis, Renaldas Seibutis, X |
| Puolėjai: | Mindaugas Kuzminskas, Edgaras Ulanovas |
| Puolėjai: | Domantas Sabonis, Jonas Mačiulis |
| Centrai: | Jonas Valančiūnas, Paulius Jankūnas, X |
Simbolinė kova
D.Adomaitis interviu 24sek minėjo, kad pabrėš komandos branduolio susižaidimą, o ne vienuolikto ar dvylikto žaidėjo paieškas. Verta priminti, kad 11–12 rinktinės žaidėjai Artūras Milaknis ir Eimantas Bendžius 2017-ųjų Europos čempionate D.Adomaičio rinktinėje žaidė atitinkamai 29 ir 15 minučių.
Bet šioje simbolinėje kovoje dalyvaus eilė krepšininkų.
Neryškų sezoną „Žalgiryje“ žaidžia Edgaras Ulanovas, bet, įvertinant jo gebėjimus užcentruoti ir gintis prieš aukščiausio lygio oponentus, klaustukų dėl jo būtų galima kelti nebent dėl neatitikimų prie D.Adomaičio žaidimo plano.
Pavyzdžiui, jam gali imponuoti greitį ir tritaškius galintis pasiūlyti Rokas Giedraitis, kuris vienaip ar kitaip po sezono Berlyno ALBA klube ant stalo teškia rimtą kandidatūrą debiutuoti nacionalinėje komandoje oficialiose varžybose.
Įdomu, ką D.Adomaitis darys su A.Juškevičiumi ir E.Bendžiumi, nes jų kandidatūra priklausys daugiausiai nuo to, kokį modelį rinksis rinktinės treneriai: ar eiti į pasaulio čempionatą su daugiau gynėjų, ar priekinės linijos žaidėjų.
E.Bendžius užsidėjo pliusą žaisdamas visuose pasaulio čempionato languose. Beje, visus 12 mačų sužaidė ir Adas Juškevičius bei Rokas Giedraitis.
Maža to, E.Bendžius su 10,6 taško vidurkiu buvo vienas rezultatyviausių rinktinės narių. Jis buvo ryškus ir rinktinėje su geriausiais nacionalinės komandos žaidėjais, o D.Adomaičio pageidavimu sugrįžo į „Rytą“ praėjusią vasarą. Tačiau įdomu, koks bus tas darbo kartu Vilniuje efektas: D.Adomaitis įžvelgs daugiau E.Bendžiaus pliusų ar per tuos mėnesius jam išryškėjusių minusų, dėl kurių treneris gali sudvejoti dėliodamas rinktinės sudėtį. O gal treneris per tuos mėnesius įžvelgė iki galo neįvertinto Arno Butkevičiaus pažangą?
Konkurencinėje kovoje nereikėtų nurašyti Artūro Milaknio. Nors pastarąjį kartą „Žalgirio“ snaiperį rinktinėje matėme tik 2017-ųjų Europos čempionate, kuriame, beje, jis neblizgėjo, jo gebėjimas pataikyti tritaškius specifinėse situacijose gali būti labai naudingas. Šarūnas Jasikevičius dar papasakos kolegai, kad Milas nėra toks gynyboje prastas žaidėjas, kaip gali atrodyti, o tarp jo ir A.Juškevičiaus stovykloje vyktų įdomus tritaškių konkursas, kurio nugalėtojas galėtų atsiimti didįjį prizą Kinijoje.
Rinktinė taikysis į didelius apdovanojimus, todėl labai tikėtina, kad į mūšio lauką D.Adomaitis nešis patikrintus ginklus. Ir tai puikiai suprantama, nes ilgai kartu žaidžiantis nacionalinės komandos branduolys gerai žino, kaip aukščiausiame lygyje sužaisti dviejų savaičių turnyrus. Ypač, kai jo kaina kelialapis į olimpines žaidynes.
Kita vertus, veteranų kvietimas į rinktinę nesako, kad rinktinė bus per sena. Ji vis tiek laikysis ant jauno branduolio pečių: 27-erių J.Valančiūno, 23-ejų D.Sabonio, 29-erių M.Kuzminsko ir 32-ejų M.Kalniečio.
Nėra vienos teisingos formulės. Jeigu yra užtektinai talento jaunų žaidėjų gretose, kalnus nuversti gali ir alkana komanda, kokią mes matėme 2010-ųjų pasaulio čempionate Turkijoje. Galima bandyti žaisti su tą akimirką geriausiais krepšininkais arba klijuoti geriausiai tinkančias žaidimo dalis pagal specifinį rėmą prie esamo branduolio.
Iki pasaulio čempionato Kinijoje liko tik 172 dienos. Sakoma, kad geriausi žaidėjai atsisijoja rinktinės stovykloje, bet nerašyta taisyklė teigia, jog rinktinės branduolio veteranai nėra kviečiami į nacionalinės komandos stovyklą jų tik ten išbandyti ir įmesti į konkurencinę kovą su jaunesniais pretendentais. Tai reiškia, kad aiškią D.Adomaičio viziją pamatysime jau iš trenerio kandidatų sąrašo vasaros pradžioje.
Bet galima prognozuoti, kad D.Adomaitis turės taktiškai simpatišką rinktinę: tokią, kuri turės aiškią kryptį, organizuodama pozicinį puolimą, universalų uraganinį penketą, aukštą gynybinę tvorą ar mobilias gynybines užtvaras.
Bus įdomu.
