Pastaraisiais metais vis ko nors trūkdavo.
Linas Kleiza ir Jonas Mačiulis gydėsi sudėtingas traumas per Europos pirmenybes Lietuvoje 2011 metais, kai per turnyrą dėl sveikatos bėdų iškrito ir Marijonas Petravičius. Į 2012 metų olimpines žaidynes dėl pėdos lūžio neiškeliavo Robertas Javtokas, o Mantas Kalnietis patyrė traumą prieš pat 2014 metų pasaulio čempionatą. Donatas Motiejūnas dėl operacijos ir sutarties reikalų praleido 2015 metų Europos pirmenybes ir 2016 metų olimpines žaidynes.
Noriu tikėti, kad susirinks visi geriausi žaidėjai, norėdami įrodyti ir ką nors laimėti.
Tačiau dabar, likus 191 dienai iki pirmųjų Lietuvos krepšininkų rungtynių Tel Avive Europos čempionate, D.Adomaičiui horizontai atrodo šviesūs.
Joną Kazlauską prie rinktinės vairo pakeitęs 43 metų treneris pirmadienį pristatė įdomų trenerių štabą su vienu geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų Ramūnu Šiškausku, talentingais krepšinio analitikais Mindaugu Braziu ir Benu Matkevičiumi bei su rinktine jau dirbusiu fizinio rengimo treneriu Sigitu Kavaliausku.
R.Šiškauskas dar keliaus į kitą Atlanto pusę, kad akis į akį pasikalbėtų su NBA rungtyniaujančiais lietuviais ir aptartų jų galimybes žaisti Europos čempionate, bet kol kas blogų ženklų nėra.
Nors D.Motiejūnui vasarą tikriausiai vėl teks spręsti naujos sutarties reikalus, o J.Valančiūnui liko nuoskaudų po jam taip blankiai susiklosčiusių olimpinių žaidynių Rio de Žanaire, D.Adomaitis tiki, kad šie ir kiti žaidėjai bus Lietuvos rinktinėje antrojoje vasaros dalyje, kai vyks pasirengimas Europos čempionatui.
Lietuvos rinktinės treneris dar nėra įsitikinęs, kad visi jam pasakys „taip“, bet neišgirdo ir nė vieno „ne“ kalbėdamas su rinktinės kandidatais telefonu, o tai jau yra šis tas.
Su 24sek mintimis keliaudamas per visas nacionalinės komandos pozicijas nuo pirmojo numerio iki penktojo, D.Adomaitis patvirtino, jog šiemet komanda gali būti pilna ir stipri.
– Įžaidėjo pozicija visada atrodydavo opiausia Lietuvos rinktinei dėl nedidelio pasirinkimo ir vis kylančių klausimų, kas keis Šarūną Jasikevičių ar Mantą Kalnietį. Kaip jums pagrindiniai rinktinės kandidatai į šią poziciją atrodo šį sezoną? – 24sek paklausė D.Adomaičio.
– Džiaugiuosi, jog taip sutapo, kad kaip tik šį savaitgalį ir Mantas Kalnietis, ir Lukas Lekavičius laimėjo savo šalių taurių varžybas (M.Kalnietis – Italijoje su Milano „Emporio Armani“, L.Lekavičius – Lietuvoje su Kauno „Žalgiriu“).
Asmeninis žaidimas ne visada sutampa su komandų pasirodymu, ir Milano komandai sezonas Eurolygoje galbūt nesiklosto labai gerai, bet šiuo atveju mus labiau domina asmeninis Manto žaidimas, o jam sekasi visai neblogai.
M.Kalnietis ir L.Lekavičius šį sezoną atrodo tikrai solidžiai, o už jų nugaros yra dar keli žaidėjai, kuriuos mes stebime. Nenorėčiau jų išskirti, bet jų žaidimą taip pat analizuojame.
Mindaugas Girdžiūnas? Taip, jis yra vienas tarp tų, apie kuriuos ką tik užsiminiau.
– Jonas Kazlauskas yra kalbėjęs, jog pastaruoju metu Lietuvai trūksta vadinamųjų perimetro žaidėjų. Aukšto lygio metikų nėra tiek daug, kaip anksčiau. Nors pagyrėte Marių Grigonį dėl gero žaidimo Ispanijoje, kaip vertinate atakuojančio gynėjo poziciją?
– Manau, kad šioje pozicijoje turime skirtingo stiliaus žaidėjų, o tai yra gerai. Yra ir Artūras Milaknis bei Martynas Gecevičius, kuris demonstruoja gerą žaidimą Ispanijoje.
Ten taip pat gerai atrodo M.Grigonis, Adas Juškevičius. „Žalgirio“ gynėjams sezonas taip pat klostosi solidžiai.
Nesinori išskirti pavardžių, nes nepaminėjus gali kas nors įsižeisti. Svarbiausia, jog veiktų pats mechanizmas. Žinoma, tam reikia metikų. Jie visada reikalingi krepšinyje. Po sezono bus geriau matyti, kiek jų turėsime rinktinėje.
– Dėl kurios pozicijos labiausiai skauda galvą?
– Kiekvienoje pozicijoje turime gerų ir talentingų žaidėjų. Žinoma, visi sako, kad jei Mantas nežaistų, turėtume bėdų su įžaidėjais.
Aš manau, kad verta žvelgti kitaip. Noriu tikėti, kad susirinks visi geriausi žaidėjai, norėdami įrodyti ir ką nors laimėti. Juo labiau kad tai geras šansas, nes kitų metų (2018 metų) vasara bus laisvesnė, bus daugiau poilsio.
Jei kuris nors ir nežais, atsiras šansas kam nors kitam. Lietuvoje turime pakankamai talentingų ir ambicingų krepšininkų, kurie pasiryžę savo šansą išnaudoti.
Kol kas negaliu pasakyti, kad dėl kurios nors pozicijos skaudėtų galvą.
– Ar didžiausias pasirinkimas yra sunkiojo puolėjo pozicijoje, kur teoriškai galėtų rungtyniauti Domantas Sabonis, Donatas Motiejūnas, Paulius Jankūnas.
– Taip, juo labiau kad visi trys šie krepšininkai gali rungtyniauti ne tik ketvirtoje, bet ir penktoje – vidurio puolėjo pozicijoje.
Taip pat turime ir trečios pozicijos žaidėjų – Mindaugas Kuzminskas ir Jonas Mačiulis, kuriuos galima būtų pastumti į ketvirtąją poziciją.
Pačioje sudėtyje galimi įvairūs variantai. Žinoma, visada vienoje krepšinio dalyje esame mes, kitoje – varžovas. Nuo jo sudėties, stiliaus, žaidėjų pasirinkimo daug priklausys, kiek prisitaikyti konkrečiu atveju reikės ir mums.
Tačiau gerai, kai yra galimybės manevruoti žaidėjų pozicijomis.
– J.Kazlauskas nekviesdavo į treniruočių stovyklas Gedimino Oreliko. Jūs paminėjote Turkijoje žaidžiantį puolėją tarp tų, kuriems šis sezonas klostosi gerai. Ar reiškia, jog šis krepšininkas bus kviečiamas vasarą?
– Mūsų akiratyje yra daug žaidėjų, aš skiriu daug laiko sekdamas, kaip jie rungtyniauja. G.Oreliką paminėjau kaip pavyzdį, kuriems šis sezonas einasi gerai. Tarp tokių yra ir M.Gecevičius, ir A.Juškevičius, ir Domantas Sabonis.
Visada lengviau sekti Lietuvoje ir Eurolygoje žaidžiančių krepšininkų žaidimą. Ispanijos ir Turkijos lygos rungtynes rečiau rodo televizijos, ne visada galima rasti ir internete, be to, kartais kandidatų žaidimas sutampa su Klaipėdos „Neptūno“ rungtynėmis Čempionų lygoje. Džiaugiuosi, kad daugumai šį sezoną sekasi gerai.
– Kokį įspūdį palieka po nugaros traumos ir ilgos pertraukos į NBA kovas sugrįžęs Donatas Motiejūnas?
– Esu žiūrėjęs vaizdo įrašą su Donato žaidimu, man atrodo, kad jo fizinė būklė problemų nekelia. Žinoma, galbūt jam reikia daugiau laiko pajausti žaidimo ritmą. Jį pagavus, galima priimti greitesnius sprendimus aikštėje.
Tačiau daug kas priklauso ir nuo vaidmens aikštėje. Išgirdome, kad jo klubas („New Orleans Pelicans“) įvykdė mainus, į komandą ateina DeMarcusas Cousinsas, kol kas sunku įvertinti, kaip tai atsilieps bendram klubo žaidimui ir Donato vaidmeniui komandoje. Tačiau man patinka, kad jis atrodo alkanas krepšinio.
– Kaip vertinate Joną Valančiūną, kuris po olimpinių žaidynių galingai pradėjo NBA sezoną, bet paskui jo žaidimas „Toronto Raptors“ subangavo?
– Taip, jo žaidimas bangavo, galbūt kažkiek kliudė sveikatos problemos. Tačiau Jonas yra karys. Jis neverkšlena, neieško pasiteisinimų – eina ir žaidžia.
Galbūt jo žaidimas svyruoja, bet banguoja ir pačios Toronto komandos žaidimas.
Iš tiesų Jonas pradėjo sezoną galingai, pastaruoju metu vėl rungtyniauja tikrai gerai. Žinoma, daug priklauso nuo pačios Toronto ekipos, ypač perimetro krepšininkų žaidimo – Jonas irgi nuo jų yra priklausomas.
Man svarbiausia, kad stebėdamas Joną matau jo norą ir atsidavimą aikštėje.
– Ar kalbėjotės su Jonu apie Europos čempionatą?
– Nė vienas nepasakė „ne“. Kita vertus, ne viskas priklauso nuo manęs ir žaidėjų. Dar yra traumos, klubai. Aš labai tikiuosi, kad Jonas atvyks į rinktinę.
Kol kas nekalbėjome konkrečiai apie žaidimą Europos čempionate, daugiau šnekamės apie krepšinį, sveikatą, apie dabartinę situaciją klube. Aš manau, kad svarbiausia, jog visi liktų sveiki, išvengtų didesnių ar mažesnių traumų.
|
|||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|
