Lietuvos rinktinė pasaulio čempionate Kinijoje buvo vyresnė tik už 12 komandų ir šis skaičius kitąmet gali tik mažėti.
Amžiaus vidurkį iki 28,6 metų užkėlė senoji kompanija, kuri drauge dešimtmečio pradžioje vežė į Lietuvą sidabrinius apdovanojimus.
Tačiau dar nuo Kauno VDU „Rasos“ gimnazijos laikų kartu žaidęs Pauliaus Jankūno, Jono Mačiulio ir Manto Kalniečio trejetas greičiausiai iširs.
„Nežinau... Dabar sunku pasakyti. Dar mintys rungtynėse su Prancūzija. Tikrai nieko nenoriu sakyti“, – po paskutinių pasaulio čempionato rungtynių apie savo ateitį rinktinėje kalbėjo M.Kalnietis.
Kinijoje ilgametis rinktinės įžaidėjas atšventė jau 33-ąjį gimtadienį. Sunku tuo patikėti, bet pagrindinio Lietuvos įžaidėjo pareigas M.Kalnietis užima net nuo 2010-ųjų.
Nors M.Kalniečio žaidimo kreivė klubiniame krepšinyje svyra žemyn, nacionalinėje komandoje jis vis dar išlieka svarbia dalimi – ir ne tik jos rūbinėje.
Per vienerias planetos pirmenybių rungtynes kapitonas rinko vid. po 10 taškų (63,6 proc. dvit., 36,8 proc. trit.), 2 atkovotus kamuolius ir 5,4 rezultatyvaus perdavimo.
Ko gero, M.Kalnietis iš to sielvarto dar truputį pasikarščiavo, užsiminęs apie nežinią dėl ateities rinktinėje. Lukas Lekavičius žybtelėjo Kinijoje su 13 taškų per 18 minučių vidurkiu, bet lietuviams dar reikia kuriančio veterano. Pakeisti senbuvį dar nepasiruošusi ir ateinanti įžaidėjų karta.
Kur kas didesnė norinčiųjų į rinktinę eilė išsidriekusi už kitų senbuvių.
Jeigu „Žalgiryje“ neišgyvens renesanso, galbūt paskutinį čempionatą rinktinėje sužaidė Paulius Jankūnas.
Olimpiniame atrankos turnyre P.Jankūnui jau bus 36-eri. Veteranas planetos pirmenybėse buvo perstumtas į penktąją poziciją ir ten epizodiškai keitė Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį.
Pauliaus minučių skaičius siekė 9,1 per rungtynes – mažiausiai visoje nacionalinėje komandoje. P.Jankūnas rinko vid. 4,4 taško ir 1,8 atkovoto kamuolio, bet pataikė tik 22,2 proc. metimų ir netapo efektyviu du prieš du žaidimo atšokus arčiau tritaškio linijos ginklu.
P.Jankūno ramybė ir patirtis praverstų bet kuriai komandai, bet į rikiuotę grįžtant Artūrui Gudaičiui ir su visais sveikais mūsų bokštais, veteranui vietos nacionalinėje komandoje veikiausiai nebeliks.
Jonas Mačiulis svajojo sužaisti 2020-ųjų Tokijo olimpinėse žaidynėse, bet jam bus nelengva išsaugoti savo pozicijas.
Beveik po 18 minučių per mačą Kinijoje praleidęs krepšininkas rinko vid. 4,8 taško ir 3,8 atkovoto kamuolio. Didžiausią grėsmę puolime jis kėlė prie tritaškio linijos, iš kur pataikė 38,5 proc. tolimų metimų – atakavo tiksliausiai iš visų 3-4 pozicijos žaidėjų nacionalinėje komandoje, vienintelis metęs tiksliau nei 30 proc.
Bet ateina naujų įdomių puolėjų karta. Arnas Butkevičius jau šiemet grasino išstumti J.Mačiulį iš dvyliktuko, kai Dainius Adomaitis paskutinėmis minutėmis Seule dėliojo galutinę rinktinės sudėtį pasaulio čempionatui.
Tvirtas startines pozicijas rinktinėje pradeda užimti Edgaras Ulanovas, kuris pagal žaidimo laiką buvo ketvirtas komandoje (22,1 min.) ir rinko vid. 7,2 taško, 3,6 atkovoto kamuolio ir 2,2 rezultatyvaus perdavimo.
Dar daugiau sumaišties į puolėjų grandį įneš Ignas Brazdeikis, kuriam iki kitos vasaros turėtų būti suruoštas lietuviškas pasas. Oficialiai Kanados piliečiui dar reikia sulaukti prezidento Gitano Nausėdos malonės gauti dvigubą pilietybę už nuopelnus Lietuvai. Bet Kaune gimęs „New York Knicks“ atstovas jau iškart galėtų įnešti aštrumo komandai prie perimetro, kur mums pastaraisiais metais ėmė taip stigti aukščiausios klasės žaidėjų.
Kitų metų olimpinėje atrankoje J.Mačiuliui būtų jau 35-eri, o tokiame amžiuje bus nelengva konkuruoti su jaunais energingais tos pačios pozicijos žaidėjais.
„Nesvarsčiau tokių dalykų, – paklaustas apie galimą karjeros pabaigą rinktinėje, TV3 žurnalistui Mažvydui Laurinaičiui sakė Jonas Mačiulis. – Yra dar FIBA langų. Žiūrėkit, ir brolį vieną atgaivino langams, reanimavo (juokiasi). Gali dar prireikti – negali žinoti, kol nebaigei karjeros. Negali rinktinei pasakyti ne.“
Žaisti rinktinėje tol, kol bus reikalingas, pasirengęs ir Renaldas Seibutis.
Tokijo olimpinių žaidynių išvakarėse gynėjas švęs 35-ąjį gimtadienį, bet 196 cm ūgio krepšininkas prižiūri savo kūną, jaučiasi gerai ir savo bake dar turi degalų vilktis nacionalinės komandos aprangą.
Kinijoje R.Seibutis žaisdavo po 14 minučių, per kurias rinko 2,6 taško. Rokas Giedraitis šiemet dar nebuvo pasirengęs atimti komandos draugo minučių.
Marius Grigonis su 10,2 taško vidurkiu veržiasi į rinktinės lyderius ir artimiausiais metais bus pagrindinis antras numeris komandoje. Bet kol už jo nugaros dar nebus naujų įdomių ginklų, R.Seibutis gali išlikti kandidatų sąrašuose.
„Aš visada prieinamas, kol sveikata leidžia ir kol kviečia, – pirmadienį sakė R.Seibutis. – Vis tiek, Lietuva yra mūsų širdyje. Ji mus užaugino – kol būsime kviečiami, kol būsime reikalingi – visada.“
Šių veteranų likimas gali keistis su naujo trenerio atėjimu. Naujasis Lietuvos rinktinės generolas gali turėti minčių remtis patyrusiais žaidėjais, o gal kaip tik priešingai – įpūsti šviežios energijos.
Viena akivaizdu, kad esame ant slenksčio didžiulės kartų kaitos, kai atsisveikinsime su daugybę puikių akimirkų mums padovanojusiais vyrais.
„Tai bus kiekvieno sprendimas, – teigė R.Seibutis. – Bet, aš manau, kad šis čempionatas dar paliko kartėlį, kurį norėsis pataisyti“.