Klubo dalininkų susitikime patvirtinta, jog 2017–2018 metų sezoną „Lietuvos ryto“ biudžetas bus apie 4,2 mln. eurų.
Didžioji šio biudžeto dalis – apie 2 mln. eurų – bus skirta žaidėjų atlyginimams. „Panašiai tiek, kiek ir praėjusį sezoną. Bet ši suma dar gali keistis, nes komplektacija nėra baigta“, – sakė „Lietuvos ryto“ klubo direktorius Darius Gudelis.
Antroji biudžeto eilutė – 1,2 mln. eurų – skirta trenerių ir personalo atlyginimams, taip pat agentų mokesčiams, žaidėjų apgyvendinimui bei medicinai.
700 tūkst. numatoma skirti komandos varžybų organizacijai – tiek rungtynėms Lietuvoje, tiek išvykoms į Europos taurės varžybas. Į šią sumą įskaičiuota ir „Siemens“ arenos nuoma, taip pat mokesčiai bilietų platintojui „Tiketai“. D.Gudelis pasidžiaugė, kad su „Tiketa“ pavyko susitarti dėl palankesnių kainų, nei buvo praėjusį sezoną.
Ketvirtąją biudžeto eilutės dalį – 400 tūkst. eurų – klubas yra numatęs administracijai ir rinkodarai.
Svarbiausiu klubo rėmėju yra Vilniaus savivaldybė, prie 1,1 mln. eurų kasmetinės paramos ketinanti pridėti papildomą 500 tūkst. eurų sumą. Apie 400 tūkst. eurų skirs Japonijos bendrovė „The NEM.oi Foundation“. Su šia kompanija, vystančia ir plėtojančia finansų revoliucija vadinamąją decentralizuotą finansinių transakcijų technologiją (angl. blockchain) bei skaitmeninę valiutą XEM, pirmadienį pasirašyta sutartis.
Beveik tiek pat klubas turėtų gauti iš Milano klubo už Artūrą Gudaitį, su kuriuo „Lietuvos rytui“ teko atsisveikinti, vidurio puolėjui panorus palikti sostinės komandą.
„Lietuvos ryto“ vadovai darsyk patvirtino, jog perėmus komandą iš buvusio komandos savininko Gedvydo Vainausko paveldėta 3,5 mln. eurų skola.
Didžiausia skola kabojo „Norfos“ prekybos tinklui, kuris dar gegužę buvo paprašęs antstolių areštuoti „Lietuvos ryto“ areną. Paskui 1,8 mln. eurų vertės areną išpirko „Norvelita“, tapusi nauja klubo dalininke.
Anot dabartinio klubo prezidento A.Guogos, per pastaruosius kelis mėnesius grąžinta du trečdaliai skolų.
Direktorius D.Gudelis patikslino, jog dar dalį išlaidų pavyko sumažinti – pavyzdžiui, atsikratyta kredito palūkanų naštos (apie 160 tūkst. eurų), sumažintos išlaidos žaidėjų apartamentų nuomai.
Pagerėjęs finansinis klimatas suteikia naujų ambicijų ir „Lietuvos ryto“ treneriui Rimui Kurtinaičiui.
„Norėtųsi, kad komanda grįžtų į elitą, kad grįžtų ten, kur buvo prieš kelerius metus – kovotų ne dėl ketvertuko, o dėl čempionų vardo, – apie uždavinius LKL čempionate sakė R.Kurtinaitis. – Europos taurės varžybose mums teko stipri grupė, bet svarbiausia būtų žengti iš grupės tolyn, o tada žiūrėtume toliau.
Komanda nebloga, uždavinius galime įvykdyti, bet prireiks ir sėkmės.“
R.Kurtinaičio vyrai jau iškovojo pirmąjį trofėjų, kai praėjusį sekmadienį Vlado Garasto vardo turnyro Klaipėdoje finale įveikė „Neptūną“.
Pasirengimo metu „Lietuvos ryto“ treneris įsitikino, kad komandoje pakankamai daug aukštos klasės žaidėjų, kurie gali imtis lyderio vaidmens.
„Neskirstome, kas yra lyderis, net ir žaidėjų pozicijų neskirstome. Kuriame mobilesnę sudėtį. Žinome Jimmie Barono pasiekimus, Beno Madgeno lygį, Chrisas Krameris buvo vienas iš lyderių Vokietijos klube. Lyderiu gali tapti kiekvienas,“ – sakė R.Kurtinaitis, kontrolinėse rungtynėse Roką Giedraitį išbandęs ir sunkiojo puolėjo pozicijoje.
Norime žaisti greitą krepšinį su aktyvia gynyba
Europos čempionatas ir ten žaidusi Slovėnija, regis, paliko įspūdį „Lietuvos ryto“ treneriui, kuris taip pat norėtų regėti savo komandą, žaidžiančią energingai ir greitai.
„Norime žaisti greitą krepšinį su aktyvia gynyba, – pabrėžė R.Kurtinaitis. – Žinome, koks stilius dominavo Europos čempionate – greitis, energija. Mes irgi norėtume taip žaisti. Norime intensyviai gintis ir aktyviai pulti. Bandome padaryti europinį modelį.“
