| LKL pusfinalis | „Neptūnas“ – „Lietuvos rytas“ | Serija 2-1 | 19:00 | Klaipėda |
Vilniaus „Lietuvos rytas“ pirmą kartą nuo klubo gyvavimo pradžios (1997 m.) gali kristi pusfinalyje ne nuo „Žalgirio“ rankos.
Pirmąjį kartą sostinės klubą už LKL finalo borto „Žalgiris“ paliko 1998-aisiais, tačiau tai nieko nestebino – sostinės komanda dar tik žengė pirmuosius žingsnius LKL laukuose su naujais ekipos vadovais.
Daug didesne sensacija tapo 2013-2014 m. sezonas, kai pralaimėjimai reguliariajame sezone lėmė „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ kaktomušą jau pusfinalyje.
„Lietuvos rytą“ nuo išsigelbėjimo skyrė viena pergalė ar net vienas taiklus Zabiano Dowdello metimas. Bet sostinės klubas prasmego.
Tada „Lietuvos rytas“ iškovojo bronzą nugalėdamas „Prienus“, bet LKL uždaryme Vilniaus komandos tai tikrai neguodė.
Šiuo metu LKL pusfinalio serijoje iki trijų pergalių „Neptūnas“ prieš „Lietuvos rytą“ pirmauja 2-1. Klaipėdiečių pergalė penktadienio vakarą namuose užbaigtų dramatiškai susiklosčiusią seriją.
Ant šių rungtynių pastatyta daug. Labai daug.
Didesnė bėda nei rezultatai
Pirmiausia, tai suduotų lemtingą smūgį „Lietuvos ryto“ vadovams, kurie šiame dešimtmetyje skaudžias nesėkmes skaičiuoja vieną po kitos.
24sek žiniomis, buvęs ilgametis klubo direktorius Jonas Vainauskas, su kuriuo siejamos ankstesnės klubo pergalės, 2016-ųjų pradžioje vėl beldėsi į „Lietuvos ryto“ duris su ketinimais grįžti ir atstatyti komandos reputaciją. Sugrįžimas vos neįvyko, bet paskutinę akimirką klubo prezidento Gedvydo Vainausko sūnus buvo paliktas už durų.
Pasitelkiant sveiką protą, logiška, kad už tokius rezultatus turėtų atsakyti „Lietuvos ryto“ vadovai.
Juolab, kai pastaraisiais metais nėra ne tik rezultatų, bet ir klubo augimo – Vilniuje taip mažėja „Lietuvos ryto“ aistruolių, kad apie atmosferą Kauno „Žalgirio“ arenoje sostinei liko tik pasvajoti, o krepšinio virusu užsikrėtusi Klaipėda jau lenkia Vilnių ir pagal susidomėjimą krepšiniu, ir pagal žiūrovų skaičių.
Vaizdelis trečiosiose „Lietuvos ryto“ ir „Neptūno“ serijos rungtynėse „Siemens“ arenoje nuoširdžiai nustebino. Trečdalis susirinkusiųjų (oficiali statistika nepateikiama, bet arenoje buvo maždaug 3,5 tūkst. žiūrovų) plojo „Neptūnui“, o „Lietuvos ryto“ gerbėjų triukšmo persvara buvo tokia nyki, kad susidarė įspūdis, jog mačas vyksta neutralioje aikštėje.
„Siemens“ arenoje „Lietuvos rytas“ šį sezoną sužaidė 9 rungtynes, o 16 rungtynių LKL reguliariajame sezone vyko šalia esančioje „Lietuvos ryto“ arenoje.
Po dar vieno smūgio atkristų dar didesnė dalis juodai-baltų-raudonų.
Beje, „Lietuvos rytas“ nuopolis pusfinalyje turėtų galutinai nuplėšti Lietuvos krepšinio grando etiketę. Kaip kitaip, kai „Neptūnas“ du sezonus iš trijų žaistų finale, o „Lietuvos rytas“ kautųsi tik dėl bronzos. Beje, skaičiuojant rezultatus Europoje, „Neptūnas“ ten jau pranoksta „Lietuvos rytą“.
Pernai klaipėdiečiai debiutiniame sezone Eurolygoje iškovojo 4 pergales. Tiek pastarąjį kartą Eurolygoje „Lietuvos rytas“ iškovojo 2010-2011 m. sezoną. Beje, per du sezonus Eurolygoje 2012-2014 metais „Lietuvos rytas“ iš viso pasiekė 3 (!) pergales.
Europos taurėje „Neptūnas“ pasiekė 8 pergales ir buvo netoli Europos taurės aštuntfinalio. „Lietuvos ryto“ sezonas užsibaigė grupės varžybose su dviem varganomis pergalėmis.
„Lietuvos ryto“ gerbėjų kantrybė ne geležinė, o susigrąžinti žiūrovus į areną vėliau gali būti beprotiškai sunku.
T.Pačėso trenerio karjeros pabaiga?
Kalbant apie atskiras asmenybes, skaudžiausią kirtį gautų Tomas Pačėsas. Perimdamas „Lietuvos ryto“ vairą, į trenerio postą jis sugrįžo po trejų metų pertraukos. Tuos metus jis dirbo VTB Jungtinėje lygoje, Alytaus savivaldybėje ir Alytaus „Dzūkijos“ klubo valdyboje.
T.Pačėso CV nebepadailintų ir Karaliaus Mindaugo taurė. LKL bronza užtrenktų jam duris ne tik į „Lietuvos rytą“, žinant, kaip Gedvydas Vainauskas turėjo perlipti per savo principus, kad vis dėlto pasamdytų T.Pačėsą.
Po kelių metų Sopoto, o po to Gdynės „Asseco Prokom“ klubuose T.Pačėsas buvo laikomas perspektyviu ir ambicingu treneriu, kurio griežti treniravimo metodai duoda teigiamų rezultatų. Bet šį mitą greitai išsklaidytų nepatekimas į LKL finalą.
Teoriškai, joks rimtesnis Europos klubas nerizikuotų įdarbinti T.Pačėso. Jeigu 44 metų treneris nuspręstų dar kažko siekti šioje srityje, greičiausiai durys būtų atviros tik į Lenkijos ar mažesnius Lietuvos klubus. Čia jau suveiktų ir pažinčių bei įtakos faktorius.
Kita vertus, T.Pačėsas yra ne kartą pažymėjęs, jog nesilaiko įsikibęs „Lietuvos ryto“ trenerio posto, todėl labai realu, kad jis vėl pasitrauktų į užkulisius, kur jam veiklos tikrai netrūksta.
Taigi, yra pagrindo teigti, kad „Lietuvos ryto“ fiasko bent kuriam laikui vėl patrauktų T.Pačėsą į krepšinio užribį.
Neabejotinai nesėkmė pusfinalyje smarkiai pakoreguotų ir komandos sudėtį. Sutartį ir kitam sezonui iš pagrindinių žaidėjų turi tik Antanas Kavaliauskas, Artūras Gudaitis, Deividas Gailius bei „Šiauliams“ paskolintas Rokas Giedraitis.
Labai realu, kad tik jie iš šio sezono komandos liktų vilkėti „Lietuvos ryto“ aprangą ir rudenį. Lietuvoje dažnai komandos keičiasi net po gerų sezonų. Po tokio nuosmukio būtų nelogiška lipdyti naują komandą aplink pralaimėtojus.
„Lietuvos rytas“ savo rankose turi viską, kad sugebėtų palikti istorinį įrašą LKL metraščiuose ir išgelbėtų seriją. Ji nėra pasmerkta, nes „Neptūnas“ dar nėra tas priešininkas, kurio Vilniaus klubas negalėtų įveikti net ir atsilikdamas 1-2.
Nėra ko stebėtis, kodėl „Lietuvos ryto“ prezidentas Gedvydas Vainauskas ir komandos direktorius Martynas Purlys taip nervingai stebėjo trečiąjį pusfinalio serijos susitikimą Vilniuje, kuris jų komandai galėjo būti paskutinis.
Ant kortos pastatyta daug, o daugiau kozirių šiuo metu turi „Neptūnas“.
