LKL pusfinalis | Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Klaipėdos „Neptūnas“ 72:73 | Serija 2-3 |
Klaipėdos „Neptūnas“ sekmadienio vakarą padarė tai, kas buvo patyliukais nujaučiama, bet iki šiol sunkiai suvokiama. Klaipėdiečiai Vilniuje palaužė „Lietuvos rytą“ 73:72 ir triumfavo pusfinalio serijoje 3-2.
Po 17 metų „Lietuvos rytas“ pirmą kartą krito LKL pusfinalyje ne nuo Kauno „Žalgirio“ rankos ir liko už finalo borto.
Tomas Pačėsas ir Dainius Adomaitis teisūs sakydami, kad vienas metimas ir nugalėtojas galėjo būti visai kitas. Tačiau to, kas bus užrašyta juodu ant balto 2015–2016 metų sezoną, jau nebepakeisi.
„Lietuvos rytas“ griūva.
Sunkesnis varžovas „Žalgiriui“?
Remiantis trijų pastarųjų sezonų rezultatais, „Lietuvos rytas“ praranda antros Lietuvos komandos vardą.
LKL čempionate „Lietuvos rytas“ antrą kartą per tris sezonus liko už finalo borto, į priekį užleisdamas „Neptūną“.
Vilniaus „Lietuvos rytas“ | Sezonas | Klaipėdos „Neptūnas“ |
3–4 vieta | 2015–2016 m. | 1–2 vieta |
2 vieta | 2014–2015 m. | 4 vieta |
3 vieta | 2013–2014 m. | 2 vieta |
Dar iškalbingesnis faktas – „Neptūnas“ pastaraisiais metais „Žalgiriui“ meta rimtesnį iššūkį nei „Lietuvos rytas“.
Per tris pastaruosius sezonus „Žalgiris“ prieš „Neptūną“ laimėjo 11 rungtynių iš 17. Statistika buvo gerokai dramatiškesnė prieš šį sezoną, mat „Žalgiris“ šiemet prieš „Neptūną“ laimėjo visas keturias tarpusavio dvikovas.
Palyginimui, „Žalgiris“ prieš „Lietuvos rytą“ per tris pastaruosius sezonus pasiekė 16 pergalių per 24 rungtynes.
Procentaliai, „Žalgiris“ prieš „Lietuvos rytą“ laimėjo 66,6 proc., prieš „Neptūną“ – 64,7 proc. dvikovų.
Šie skaičiai į vieną ar kitą pusę gali keistis LKL finalo serijoje. Kitokioje, nei buvome įpratę matyti.
Prilygsta Europoje
Iškalbingas ir „Neptūno“ bei „Lietuvos ryto“ pasirodymas Europos turnyruose.
Šį sezoną „Neptūnas“ pasiekė antrąjį Europos taurės etapą, kai „Lietuvos rytui“ sezonas Europoje užsibaigė dar grupės varžybose.
Pernai „Neptūnas“ Eurolygoje pasiekė 4 pergales per 10 rungtynių, vien per debiutinį sezoną pasiekdamas tiek pergalių, kiek „Lietuvos rytas“ jų Eurolygoje neiškovojo per du sezonus 2012–2014 metais (3).
Tiesa, į Europos taurę persikėlęs „Neptūnas“ tada nepateko į aštuntfinalį. „Lietuvos rytas“ ten atsidūrė, bet nemetė rimtesnio iššūkio Izmiro „Karšiyaka“ ir pasitraukė iš kovų.
2013–2014 metais „Lietuvos rytas“ Eurolygoje per 10 mačų iškovojo vos vieną pergalę ir po reguliariojo sezono buvo perkeltas į Europos taurę. Ten taip pat pasiekė aštuntfinalį, kuriame krito nuo Belgrado „Crvena Zvezda“ rankos.
„Neptūnui“ tai buvo debiutinis sezonas Europos taurės turnyre. Klaipėdiečiai tada net neįveikė pirmojo etapo. Tačiau po debiutinių metų Europos taurėje atsispyrę „Neptūno“ krepšininkai kas sezoną demonstravo vis geresnį rezultatą.
Sirgaliai gręžiasi nuo komandos
Rezultatus geriausiai įvertina sirgaliai. O jų trejus pastaruosius metus ženkliai daugiau rinkosi „Neptūno“ rungtynėse.
„Lietuvos ryto“ rungtynės | Sezonas | „Neptūno“ rungtynės |
2430 | 2015-2016 m. | 3473,94 |
1264,75 | 2014-2015 m. | 2867,50 |
1975 | 2013-2014 m. | 2690 |
Beje, pagal žiūrovų lankomumą reguliariajame sezone šiemet „Neptūnas“ netgi pralenkė Kauno „Žalgirį“.
Be to, šių metų LKL pusfinalio serijoje „Neptūną“ palaikė taip pat daugiau sirgalių. Dvejas rungtynes su „Lietuvos rytu“ Klaipėdoje stebėjo vid. 5665 žiūrovai. Palyginimui, gausiausiai vilniečiai užpildė lemiamas penktąsias serijos rungtynes, į kurias atėjo 5340 žiūrovų.
Tikslaus Vilniaus auditorijos vidurkio nėra, nes oficialiai nepateikiama trečiųjų serijos rungtynių statistika. Neoficialiais duomenimis, žmonių buvo panašiai, kiek pusfinalio starte „Siemens“ arenoje – apie 3,7 tūkst.
Labai realu, kad bendra „Lietuvos ryto“ LKL sezono lankomumo statistika kitą sezoną gali dar šiek tiek smuktelėti į apačią. Natūralu, kad po prasto sezono sumažėja gerbėjų būrys.
Beje, „Neptūno“ sirgaliai taip pat labiau myli komandą Europos turnyruose.
„Lietuvos ryto“ rungtynės | Sezonas | „Neptūno“ rungtynės |
2710 | 2015-2016 m. | 5258,75 |
2183,75 | 2014-2015 m. | 4166 |
4475 | 2013-2014 m. | 3900 |
Nuplėšė etiketę
Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Lietuvos rytui“ jau daugelį metų klijuota Lietuvos grandų etiketė turi būti nuplėšta. Grandas Lietuvos krepšinyje liko tik vienas – „Žalgiris“. O G.Vainauskui reikės kurti planus, kaip „Lietuvos rytą“ sugrąžinti bent į čempionų sosto papėdę, kadangi ambicingas „Neptūno“ laivas kas sezoną darosi vis dailesnis.
„Neptūną“ nuo dar didesnio mazgų skaičiaus stabdo tik investicijų ir rėmėjų dėmesio trūkumas.
„Lietuvos ryto“ griūtis – ne žaidėjų kaltė. Tai visos organizacijos problemos, kurios nebenuslėps net ir patys Vilniaus klubo vadovai: viskas pateikta juodu ant balto.
„Neptūnas“ veržiasi į antrąją vietą Lietuvos krepšinyje ir po 15 metų trukusio „Žalgirio“ bei „Lietuvos ryto“ dominavimo LKL prie to dar reikės priprasti.
Nebent „Lietuvos rytas“ vasarą imsis rimtų strateginių pokyčių ir stabdys „Neptūno“ bangas.