Tai buvo neeilinis ketvirtadienio rytas „Lietuvos ryto“ arenoje.
Nors „Lietuvos rytas“ trečiadienį žurnalistus informavo, kad spaudos konferencijoje kalbės „komandos nariai“, klubo direktorius Martynas Purlys netikėtai nusprendė pasisakyti žiniasklaidai, kad paaiškintų kritinę komandoje susidariusią situaciją.
Vienas „Lietuvos ryto“ vadovų buvo akivaizdžiai susijaudinęs – stoti prieš kameras jam tenka retai ir 45-erių vyras mieliau lieka už kamerų.
Bet direktorius pasielgė drąsiai prisiimdamas atsakomybę, nors tam tikri spaudos konferencijos epizodai iškėlė kelis klausimus.
24sek pateikia kelis pastebėjimus iš „Lietuvos ryto“ atstovų komunikacijos krizės metu: kas buvo nepasakyta iki galo ir nutylėta?
1. „Klubui reikia pokyčių“
M.Purlio citata: „Noriu prisiimti atsakomybę dėl to, kas yra ir kokioje situacijoje yra klubas. Ilgai kalbėjau su klubo prezidentu (Gedvydu Vainausku). Pasakiau, kad turime baigti šį sezoną su kaip įmanoma iškelta galva – kuo geriau, bet kad prezidentas turėtų ieškoti kito žmogaus į mano poziciją, nes klubui reikia pokyčių. Galbūt naujų idėjų, naujų žmonių.“
Klubo pokyčių boikotuodama LKL mažojo finalo seriją norėjo ir „B tribūna“, tačiau M.Purlys nėra žmogus, atsakingas už galutinius Vilniaus komandos sprendimus.
Anaiptol, M.Purlys daugiausiai tvarkosi su dokumentais ir organizacine klubo veikla, t.y. jis nėra atsakingas už komandos komplektaciją ar jos viziją.
Aišku, M.Purlys turi patariamojo pobūdžio nuomonę, bet pagrindinius sprendimus priima klubo prezidentas Gedvydas Vainauskas, o svarbų žodį „Lietuvos ryte“ turi ir Remigijus Kazilionis, kuris oficialiai įvardijamas kaip atstovas spaudai, bet daugiau prisideda prie komandos veiklos ne iš žiniasklaidos pusės, tačiau diskutuoja su G.Vainausku apie esminius klubo strateginius ėjimus.
O gal M.Purlys turėjo omenyje daugiau pokyčių ne tik jo pozicijoje?
„Nemanau, kad čia Martyno problema. Problema yra gal kitur“, – mįslingai užsiminė ir R.Kurtinaitis.
Kur „kitur“, kitų variantų daug nėra.
2. Klubas nieko nežinojo. Rimtai?
M.Purlys apie legionierių lėbavimą: „Labai gaila, kad fanai ir klubas sužinojo tik kelios valandos iki paskutinių rungtynių Panevėžyje.“
R.Kurtinaitis: „Sužinojau, kaip tame pasakyme – vyras sužino paskutinis, kad visas kaimas miega su jo žmona.“
A.Jomantas: „Rūbinėje apie tai niekas nieko nekalbėdavo. O kad žinotume, kad jie ten darė kažką, tai ne.“
Jeigu „visas kaimas miega su žmona, o vyras sužino paskutinis“, tai labai liūdna.
Taip, galbūt klubas nežinojo, kad amerikiečių ketvertukas naktinėjo Vilniaus centre po antro pralaimėjimo „Lietkabeliui“, tačiau jie žinojo, kokie tų krepšininkų polinkiai.
Drew Gordonas ne kartą ir ne du dar pirmoje sezono pusėje pažeidė komandos drausmę ir buvo iškviestas ant kilimėlio.
Vienas „Lietuvos ryto“ lyderių buvo užfiksuotas fotografijoje su Vilmantu Diliu – kitos komandos (Pasvalio „Pieno žvaigždės“) iš priešingo Lietuvos kampelio žaidėju, su kuriuo neturėjo turėti kažkokių profesionalių darbinių sąsajų. Bet apie V.Dilio judesį už aikštės ribų mes viską puikiai žinome.
Kitaip tariant, buvo užtektinai ženklų ir signalų, ką už aikštės ribų veikia D.Gordonas, tačiau tai buvo toleruojama.
Kai R.Kurtinaitis pranešė, kad T.Brownas praleido mačą su „Žalgiriu“ dėl pūliuojančios anginos, tomis dienomis jis buvo užfiksuotas viename Vilniaus naktinių klubų.
Likus kelioms dienoms iki „Žalgirio“ rungtynių legionierius drąsiai vaikštinėjo po Mindaugo g. „Maxima“ Vilniuje su vyno buteliu rankoje.
Tai buvo dar vienas žaidėjas su raudona vėliavėle. Socialiniuose tinkluose „Lietuvos ryto“ sirgaliai drabstėsi istorijomis, kad T.Browną matė lėbaujantį ne sykį ir ne du.
Kaip tiek daug visko matė daugelis, bet niekas iš „Lietuvos ryto“ administracijos ir komandos draugų?
Ar tiesiog nenorėjo matyti?
„Pavyzdžiui, jei mūsų atvykėliai sėdi baruose ir žaidžia aikštėje, kitų žaidėjų atžvilgiu būtų neteisinga, jei jie būtų likę“, – teigė R.Kurtinaitis. Bet tai juk buvo neteisinga kitų sėdėjusių ant suolo atžvilgiu ir viso sezono metu.
Kita vertus, R.Kurtinaitis teisus – kiti žaidėjai privalėjo pasakyti, kas vyksta už „Lietuvos ryto“ arenos ribų, jei treneris ir vadovai iš tikrųjų to nežinojo.
Kita bėda – komanda neturėjo tikro kapitono.
Davidas Loganas buvo paskirtas Tomo Pačėso kapitonu, nors anksčiau niekada nevilkėjo „Lietuvos ryto“ aprangos, yra užsienietis ir vienas uždaresnių krepšininkų.
Ir koks kapitonas sezono viduryje meta komandą ir vyksta ten, kur ramiau – į Italiją?
Ir koks kapitonas ir emocinis lyderis yra Artūras Jomantas?
Galbūt R.Kurtinaitis ne atsitiktinai į LKL atkrintamųjų varžybų rungtynes vežėsi komandą dieną prieš rungtynes ir, kaip pats sakė, kontroliavo ne tik žaidėjų maistą, bet ir taip bandė kiek įmanoma labiau sukontroliuoti jų naktinį gyvenimą.
Amerikiečių lėbavimas pusfinalio serijos metu, panašu, buvo vienas iš daugelio atvejų, bet dabar buvo geriausias metas nutraukti sutartį dėl drausmės pažeidimų.
3. „Dabar mes ne apie tai“. O tai apie ką?
M.Purlio citata: „Dabar ne pagrindinis dalykas mano vieta. Dabar pagrindinis dalykas klubo situacija ir kova dėl trečios vietos.“
Labai keista situacija.
Martynas Purlys stoja prieš žurnalistus pasisakyti ne tik apie situaciją klube nušalinus nuo komandos 4 legionierius, bet taip pat paskelbia, kad pasiūlė G.Vainauskui ieškoti naujo žmogaus į direktoriaus poziciją.
Taip pat pasako, kad klubui reikia pokyčių. Kai tik jam užduodami klausimai apie įpėdinį į generalinio direktoriaus poziciją arba klaidas per tuos metus „Lietuvos ryte“, M.Purlys nukerta, kad susirinkome kalbėti ne apie tai.
Tai kodėl tada M.Purlys nepasiskelbė apie savo sprendimą po sezono? Dabar karšta tema yra ne tik keturių amerikiečių atleidimas, kurie, atrodo, verčiami situacijos atpirkimo ožiais.
Už viso to juk slypi skaudūs pastarųjų metų pralaimėjimai, už kurių stovi ne tik treneriai ir žaidėjai, bet ir klubo vadovybė.
Ir M.Purlys po sezono juk nesurengs atskiros spaudos konferencijos „Mano išpažintis apie padarytas klaidas darbo metais Vilniuje“.
Kiekvienas viešas pasisakymas žiniasklaidai reiškia, kad turi būti pasiruošęs atsakyti į visus klausimus apie krepšinį, ypač kai jie tokie aktualūs.
4. Gudrus atsitraukimas?
M.Purlys nusipelnė gero žodžio už drąsų pareiškimą ir atsakomybės prisiėmimą. Kita vertus, šiam žingsniui jį galėjo pastūmėti ir artėjančios negandos.
24sek žiniomis, M.Purlys nebuvo tikras, ar kitą sezoną išsaugos postą „Lietuvos ryte“. Per daug visi šnabždasi, kad klubo valdymą perims Tomas Pačėsas.
Daugiau klaustukų, ne ar kad perims, bet kokias funkcijas klube atliks buvęs komandos treneris: generalinio direktoriaus ar prezidento?
Atsakykite sau į klausimą: kuris treneris kada nors davė interviu „Lietuvos rytui“, netekęs darbo šioje komandoje?
Kuris kitas pasitraukęs „Lietuvos ryto“ treneris buvo pateikiamas visuomenei kaip herojus?
Kuris dar buvęs „Lietuvos ryto“ treneris iškart po to taip dažnai stebėdavo komandos rungtynes iš svarbių asmenų ložės klubo arenoje?
Kurio dar trenerio emocionalūs video buvo išpublikuoti po jo pasitraukimo?
Atrodo, kad šiam galimam žingsniui pradėta ruoštis labai anksti ir M.Purlys galėjo nujausti potencialias permainas.
5. Laikai keičiasi
R.Kurtinaitis apie ištuštėjusias „Lietuvos ryto“ tribūnas: „Turime žaisti gerai ir laimėti. Tada sirgaliai bus. Automatiškai mes nepritrauksime sirgalių.“
Deja, tai yra atgyvenęs požiūris.
Taip, pergalės Lietuvos krepšinyje yra pats stipriausias žiūrovų magnetas. Tačiau dabar žmonės turi gerokai daugiau veiklos nei anksčiau ir patiems klubams juos reikia sudominti atvykti į areną.
Dėl to profesionalių klubų rinkodaros ir marketingo skyriai neriasi iš kailio planuodami akcijas, kurdami šou programą ir krepšinio rungtynes paversdami ne tik rungtynėmis, bet ir reginiu.
Tai yra sunkus nuolatinis darbas, kaip išlepusį Lietuvos krepšinio sirgalių kuo labiau įtraukti į klubo gyvenimą ir įpratinti turėti įproti lankytis rungtynėse.
Su požiūriu „sirgaliai ateis automatiškai“ Lietuvoje jau daug metų gyvena tokie klubai kaip Pasvalio „Pieno žvaigždės“ ar Prienų „Birštono-Vytautas“, kurie tą ir turi – pustuštes tribūnas, nes negali pasiūlyti nieko, išskyrus krepšinio mačą.
Palyginimui, siūlome apsilankyti „Žalgirio“, „Neptūno“, „Lietkabelio“ ar „Juventus“ namų rungtynėse, kur pamatysite, kiek reikia investuoti į renginio programą.
6. Šoumenas
R.Kurtinaitis yra ne tik gudrus krepšinio specialistas, bet ir šoumenas.
9 iš 10 kitų trenerių būtų pamokslavę savo žaidėjams tada, kai žurnalistai būtų išsiskirstę po spaudos konferencijos ir išjungę kameras.
R.Kurtinaitis apie rūbinės vertybes žaidėjams aiškino dar prie kelių nufilmuoti kadrų dengimams užsilikusių operatorių žinodamas, kad jų mikrofonai drąsiai gali įrašyti visus žodžius.
Tačiau atvirumas ir šou elementai R.Kurtinaičiui yra įprasti bruožai.
Kita vertus, treneris nusipelnė pagarbos, kai po lemtingo pralaimėjimo Panevėžyje kantriai palaukė, kol žurnalistai baigė rinkti pergalingus interviu „Lietkabelio“ rūbinėje, nors jo komanda, anot kolegos Jono Miklovo, jau susėdo į „Lietuvos ryto“ autobusą ir buvo pasiruošusi keliauti namo.
R.Kurtinaitis 11 minučių bendravo su žurnalistais ir labai atvirai atsakinėjo į aštriausius klausimus, nuo kurių 9 iš 10 kitų trenerių būtų nusimuilinę ar net prisiėmę tą iš LKL skirtą baudą už nebendravimą su žiniasklaida.
Jis prasitarė, kad žinojo apie žaidėjų lėbavimus. Pasakė, kad iš „Lietuvos ryto“ liko tik pavadinimas. Iškėlė klausimą dėl krepšininkų atsidavimo krepšiniui. Atskleidė, kad žaidėjai tarpusavyje net nekalbėdavo, kai jis rado komandą po Tomo Pačėso.
Tik apie T.Pačėso palikimą jis nedaugžodžiavo. Gal iš pagarbos bičiuliui, o gal žinodamas, kad tai būsimas jo darbdavys?
Permainos „Lietuvos ryte“ – sveikintinas žingsnis klubui bandant persigrupuoti ir vėl būti konkurencingam. Tik kiek tai imitacija, o kiek nuoširdus noras ir bandymas keistis ir sugrąžinti Vilniaus krepšiniui garbę, parodys laikas.
