Naujųjų metų vakarą Valakampių, Saulėtekio ir Antakalnio mikrorajonų sankirtos gyventojai jautėsi lyg nusikėlę į sostinės Katedros aikštę. Apačioje, daugiabučio kieme, vienas džiaugsmu ir iniciatyva tryškęs vyrukas danguje jiems surengė tokį spalvų spektaklį, kokius paprastai savivaldybė rengdavo pagrindinėje miesto aikštėje.
Tai buvo Maurice'as Ndouras, Naujųjų šventei užsipirkęs stambią fejerverkų amuniciją, kurios būtų užtekę išdalinti visiems butams.
Smalsuoliai spaudėsi daugiabučio balkonuose, vienas kaimynų lauke užleido muziką ir Maurice'as įžiebė ryškų naujametinį žiburėlį.
„Užaugau kasmet per Naujus šaudydamas fejerverkus. Su broliais, pusbroliais – dar nuo mažens man tai buvo kažkas tokio. Todėl tiesiog bandžiau tęsti tradiciją, – šypsosi M.Ndouras. – Fejerverkais džiaugiesi ne tik pats, bet su visais kitais. Todėl džiaugiuosi, kad visi kartu galėjome jais pasimėgauti. Buvo tikrai smagu!“
Lapkričio pradžioje į Vilnių prisistatęs legionierius Lietuvoje išbuvo mažiau nei du mėnesius. Bet per trumpą laiką senegalietis sprogo kaip gražiausias naujametis fejerverkas. Tik ne spragsinčiomis spalvomis, o džiaugsmu, energija ir kovingumu greitai sušildęs dėl pergalių trūkumo jau apledėjusias „Ryto“ sirgalių širdis.
„Ryto“ šeima greitai pamilo šį atvykėlį. Tik persirgęs koronavirusą ir dvi savaites negalėjęs išlįsti iš Ruandos viešbučio kambario, po 18 valandų kelionės lėktuvu tiesiai nuo trapo jis šoko ant „Jeep“ arenos parketo. Apšilęs Varšuvos oro uosto tualete, M.Ndouras rizikuodamas trauma lėkė į mūšio lauką su Rygos VEF, kuriame Donaldui Kairiui labai trūko kareivių.
Meilė buvo abipusė.
Pasakodamas apie savo patirtį Vilniuje M.Ndouras dabar su šypsena atsimena net ir „Wolt“ kurjerius.
„Nors ir per atstumą, aš pajutau lietuvių meilę. Man lietuviai pasirodė labai malonūs žmonės. Čia net kurjeriai iš „Wolt'o“ buvo labai malonūs. Visi maloniai sveikindavosi, o kas mane atpažindavo, tai visada palinkėdavo sėkmės, – 15min pasakojo M.Ndouras. – Visada jaučiau tą žmonių palaikymą. Tai vienas tų dalykų, kurį išsivešiu iš Lietuvos. Nes dienos pabaigoje, tai žmonės padaro savo valstybe nuostabia.“
Jei reikėtų apibūdinti savo laiką Vilniuje dviem žodžiais, tai būtų „meilė“ ir „pagarba“, teigia M.Ndouras.
„Meilė ir pagarba, kurią gavau iš visų žmonių, ir kurią suteikiau atgal. Tai du mano gyvenime labai svarbūs žodžiai, – dėstė aukštaūgis. – Džiaugiuosi, kad galėjau pažinti šią šalį. Ir tai, ką aš čia pamačiau, labai aiškiai kalba, kokia šalis yra Lietuva ir kokie malonūs čia žmonės.“
Žinote... Niekuomet nebuvo taip liūdna palikti komandos. Tai pirmas toks kartas mano karjeroje.
Galėjo išvykti į Kiniją jau anksčiau
Maurice'as Ndouras atviras. Jis žinojo, kad Vilnius šį sezoną jam bus tik laikina stotelė. Madrido „Real“, „New York Knicks“, Kazanės UNIKS ir „Valencia“ klubų slenkstį mynęs krepšininkas savo žaidimu buvo aukštesniame lygyje nei „Rytas“.
Tačiau jo šuolis į aikštę tiesiai iš lėktuvo salono parodė, kad legionierius neatvyko į Lietuvą tik susikurti gražios statistikos protokolo eilutės.
„Jeigu būčiau užbaigęs sezoną Vilniuje, vadinasi, nebūčiau sulaukęs kitų pasiūlymų, – atviravo M.Ndouras, pasisakęs, kad pasiūlymo iš Eurolygos klubo nebuvo sulaukęs. – Bet žmonės dažnai atvažiuoja į tokią situaciją dėl statistikos ir turėdami aiškų asmeninį tikslą. Bet važiuodamas į Vilnių aš turėjau kitokį mentalitetą.
Norėjau žaisti teisingai, gerai ir padėti laimėti. Taip, turi būti agresyvus, rinkti taškus, bet dienos pabaigoje man rūpi pergalės. Man patiko čia žaisti ir pamatyti, ką gali pasiūlyti žmonės, nepriklausomai nuo žaidimo lygio.“
Pasiūlymas iš Kinijos atskriejo praėjus kelioms dienoms po Karaliaus Mindaugo taurės turnyro ketvirtfinalio rungtynių su Utenos „Juventus“. M.Ndouro paslaugomis susidomėjo „Zhejiang Golden Bulls“ ekipa. Įdomu, kad senegalietis jau savaitgalį galėjo ramiai nusirengti „Ryto“ uniformą ir ramiai pakuotis kelionei į Kiniją.
Tačiau jis sutiko skristi į Atėnus ir padėti komandai lemiamame FIBA Čempionų lygos mūšyje su „Peristeri“.
„Nors krepšinis yra verslas, dienos pabaigoje bandai elgtis teisingai, – savo pasirinkimą paaiškino M.Ndouras. – Žinojau, kokios svarbios rungtynės „Ryto“ laukia Čempionų lygoje. Todėl norėjau suteikti šansą savo komandai patekti į kitą etapą. Deja, tai nepavyko.
Iš Kinijos atėjo tokia galimybė, apie kokią paprastai negalvoji du kartus. Nes tai gerai tau ir tavo šeimai. Bet bent jau galėjau sužaisti dar vieną mačą su „Rytu“ ir tuo mėgautis.“
Atodūsis dėl „Ryto“ problemų
M.Ndouras per ketverias FIBA Čempionų lygos rungtynes aikštėje praleisdavo po pusvalandį, per kurį rinkdavo vid. 9,8 taško, 4,8 atkovoto kamuolio, 2,8 rezultatyvaus perdavimo bei po 11 naudingumo balų. LKL čempionate jo rodikliai siekė vid. 17,4 taško, po 6 atkovotus kamuolius bei 20,6 naudingumo balo.
Tačiau svarbiausias rodiklis – komandos pergalių ir pralaimėjimų balansas, buvo netenkinantis.
Arnas turi būti vokalesnis. Bet taip pat, manau, Echodas irgi turi būti tuo aukštaūgiu, kuris būtų vokalus.
„Rytas“ su 1 pergale ir 4 pralaimėjimais sausio 26-ąją atsisveikins su FIBA Čempionų lygos varžybomis. LKL čempionate sostinės klubas žengia trečias, bet ant kojų jiems mina Utenos „Juventus“. Uteniškiai, beje, prirėmė vilniečius prie sienos Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalyje, kur atsakomosiose kautynėse šeštadienį namuose „Rytas“ privalo revanšuotis daugiau nei dviem taškais.
„Žinote... – atsiduso M.Ndouras. – Jei atvirai, sunku, kai tiek daug žaidėjų tai atvyksta, tai išvyksta. Dar koronavirusas, traumos... Mums buvo sunku užmegzti tą ryšį.
Tam ir yra pasiruošimas sezonui, kuriame geriau pažįsti vienas kitą ir kuriesi komandos chemiją. O dabar ateina vis nauji žmonės – aš, Ryanas (Boatrightas)... Buvo sudėtinga susikurti tarpusavio supratimą.
Daugelis komandos narių neturi tiek patirties kiek aš, Drew (Goudelockas) ar Ryanas (Boatrightas). O mūsų žaidime trūko IQ, kuris būtų padėjęs pergalingai užbaigti rungtynes, gerai sužaisti ketvirtuosius kėlinius.
Bet čia susidėjo daug dalykų ir aš neturiu atsakymo, kodėl nepavyko laimėti. Tikrai ėjau į aikštę ir stengėmės iš visų jėgų, bet tiesiog nepavyko.“
„Rytą“ galėjo draskyti ne tik nuolat besikeičianti sudėtis, traumos ir koronavirusas, bet ir įtampa komandos rūbinėje.
Pastarosiomis savaitėmis netrūko signalų apie trintį tarp žaidėjų ir vyriausiojo trenerio. D.Kairys varė lauk savo auklėtinius į rūbinę prieš svarbias KMT rungtynes Utenoje, taip pat prieš dvikovą su Rygos VEF. Pats M.Ndouras nebuvo linkęs atverti „Ryto“ rūbinės paslapčių.
„Galiu pasakyti tik tai, ką matau ir ką žinau – pagarba ten yra. Žinote, visi esame kovotojai ir niekada nėra smagu pralaimėti. Ne visos treniruotės bus tobulos ir visada pasitaikys įtampėlės. Gal yra kažkokių nesutapimų – taip jau nutinka. Tačiau visi gerbiame vienas kitą. Mes esame kovotojai – išsikalbi, iš to mokaisi ir tobulėji“, – 15min teigė M.Ndouras.
Balsas „Ryto“ rūbinėje
Legionierius visuomet buvo atviras savo komandos draugams Vilniuje. Jis negailėdavo jiems patarimų ir pasakydavo viską, ką galvoja.
NBA, Eurolygos, Europos taurės ir nacionalinės komandos patirties bagažą į Lietuvą atsivežęs senegalietis jautė, kad jo žodis „Ryto“ rūbinėje gali būti svarbus.
„Kas man patiko, tai kad Vilniuje galėjau užimti vokalaus lyderio vaidmenį. Kalbėti su tais vyrukais ar tai rungtynėse, ar treniruotėse. Man patiko, kad nors nesu vyriausias žaidėjas komandoje ir kiti žaidėjai neprivalėjo manęs klausyti, kai kas nors vykdavo ir kai galėdavau padėti kažką taisyti, galėjau kalbėtis su vyrais ir jie sureaguodavo. Juk jie galėjo sakyti, kad neprivalo manęs klausyti. Bet jie leido man kalbėti, juos pamokyti, – pastebėjo M.Ndouras. – Ir aš pamačiau tobulėjimą. Galbūt net iš tų žaidėjų, iš kurių nesitikėjau kažkokių dalykų. Man tai suteikia tikėjimo, kad jie bus tik geresni.“
M.Ndouras visose komandose stengėsi tarti žodį, kai jautė, kad turi ką pasakyti. Bet pirmiausia jis visada stengėsi būti tas tylus lyderis, kuris veda paskui savo pavyzdį: sunkiu darbu, šimtaprocenčiu atsidavimu ir noru laimėti.
Mo dažnai erzindavo jauniausius „Ryto“ žaidėjus. Mat likdavo treniruotėse padirbėti papildomai netgi ilgiau, nei jie patys.
Senegalietis jiems turėjo palikti didžiulį įspūdį savo susitelkimu. Kad ir lėktuve, M.Ndouras čiupdavo į rankas knygą, vis užsirašydavo mintis į kompiuterį. Komandos draugai galėjo jo klausti ne tik apie krepšinį.
Nemanau, kad tai mano atsisveikinimas su „Rytu“ ir Lietuva.
Sunkią akimirką „Ryto“ rūbinėje reikės ieškoti naujų lyderių ir laukti naujų balsų, kurie išlaikytų komandos tikėjimą ir sutelktų svarbiems likusiems mūšiams vietiniame fronte.
M.Ndouro manymu, rūbinės generolais turi tapti du tvirčiausi komandos lietuviai – Arnas Butkevičius bei Martynas Echodas.
„Arnas turi būti vokalesnis. Bet taip pat, manau, Martynas irgi turi būti tuo aukštaūgiu, kuris būtų vokalus“, – pastebėjo senegalietis.
Jis pasakoja apie aukštaūgių poziciją aikštėje, iš kurios jie mato visą žaidėjų išsidėstymą.
Anot legionieriaus, priekinės linijos krepšininkai turi kalbėtis su komandos draugais ir taip padėti jiems atsistoti į geresnę poziciją. Esą tokia komunikacija komandos draugams suteikia daug pasitikėjimo.
Apie tai M.Ndouras daug kartų kalbėjo su M.Echodu. Tiek treniruotėse, tiek rungtynėse, tiek asmeniniuose pokalbiuose. Jis skatina lietuvį tapti tuo lyderiu.
„Tai komandinis visų darbas. Bet tie du vyrukai (A.Butkevičius ir M.Echodas) yra tie, kurie, tikiuosi, žengs žingsnį į priekį. Jie gali būti tais lyderiais, kurie suklijuotų komandą“, – įsitikinęs M.Ndouras.
Tikėjimas „Rytu“ ir jo talentais
Aukštaūgis įsitikinęs, kad „Rytas“ eina į priekį ir komanda pavasarį atrodys visai kitaip.
„Jei žiūrėtume į lapkričio mėnesį, jaučiu, kad žengėme didelį žingsnį, – įvertino M.Ndouras. – Dar nesame pačiame aukščiausiame lygyje, kokio laukė žmonės, bet diena po dienos, savaitė po savaitės, mes bandėme kurti tą chemiją treniruotėse. Susikurti tą ryšį atima daug laiko ir jėgų. Bet neabejoju, kad balandį ar gegužę „Rytas“ bus visai kitokia komanda. Aš tuo tikiu.“
Ieškodamas rezervų „Ryto“ žaidime, M.Ndouras žvelgia į jauniausius komandos narius. Jam didžiulį įspūdį paliko 18-metis įžaidėjas Augustas Marčiulionis bei 21-erių puolėjas Lukas Uleckas.
„Žinote, Uleckas yra labai talentingas žaidėjas! Jis aukštas (199 cm), žaidžia per tris pozicijas, gali pataikyti, valdyti kamuolį. Jis turi aukštą žaidimo IQ, o dėl savo ilgio gali gerai gintis. Aš dažnai su juo kalbėdavau ir sakydavau – žmogau, jei turėtum tikslą, ką ir kodėl darai, gali būti nerealus žaidėjas. Neturiu dėl to jokių abejonių – jis tam turi visus įrankius. Šiek tiek sunkaus darbo ir tikslas. Nes tikslas yra viskas. Kai jį turi, viskas, ką dėl jo darai, bus reikšminga. Uleckas yra vyrukas, kuris jei šiek tiek pasikeis, gali tapti nuostabiu žaidėju“, – įsitikinęs M.Ndouras.
Pirmą sezoną Vilniuje žaidžiantis L.Uleckas LKL čempionate per 18 minučių renka vid. 7,9 taško (65,6 proc. dvit., 38,5 proc. trit.), 2,3 atkovoto kamuolio, 1,3 rezultatyvaus perdavimo bei 7,3 naudingumo balo. FIBA čempionų lygoje krepšininkas gaudavo pasireikšti tik po 7 minutes ir rinko vid. 0,8 taško.
„Ir dar yra Marčiulionis. Geras įžaidėjas. Vis dar jaunas, vis dar turintis daug ko išmokti. Bet matau jo tobulėjimą nuo lapkričio. Manau, kad jis geriau skaito du prieš du situacijas. Visada turėjo gebėjimą atakuoti krepšį, bet dabar mato galimybę skaityti žaidimą, padaryti gerus perdavimus. Ir jis kasdien tobulėja. Jis priima geresnius sprendimus, žaidžia dar agresyviau ir ateina į tą lygį“, – pasakojo M.Ndouras.
A.Marčiulionis FIBA Čempionų lygoje žaisdamas po 14 minučių renka vid. 6,5 taško, po 3 rezultatyvius perdavimus ir 6,5 naudingumo balo. LKL jo vidurkis siekia 3,9 taško, 2,4 rezultatyvaus perdavimo ir 5,4 naudingumo balo per 12 minučių.
Kai „Rytas“ greitu metu atsisakys daugumos legionierių, šie jaunuoliai turės dar daugiau progų parodyti save.
Iki kito karto, Vilniau?
M.Ndouras iki savaitgalio ketina susitvarkyti „Ryto“ jam skirtą būstą, susipakuoti daiktus ir pasileisti į dar vieną beprotišką savo kelionę.
Kinija jo aplankytų šalių žemėlapyje neišsiskirs kaip labai egzotiška gyvenimo stotelė. Dar penkiolikos metų jis išvyko mokytis ir žaisti krepšinio į Japoniją, kur dabar laisvai susikalbėtų japoniškai.
Gyvenimas M.Ndourą vėliau nubloškė į Niujorką, po to – Ohajų, o profesionalo karjeroje vedė per Madridą, vėl Niujorką, Kazanę, Valensiją, Vilnių, o dabar – Džedziangą Rytų Kinijoje.
„Be abejo, Kinijoje pinigai geri. Bet aš toks žmogus, kuris vertina patirtis, – 15min samprotavo keturiuose žemynuose krepšinį žaidęs M.Ndouras. – Aš taip gyvenu beveik visą gyvenimą. Man patinka pažinti žmones, jų kultūrą, krepšinio stilių. Kinijoje žaidęs dar nebuvau, todėl man buvo smalsu pamatyti ir sužinoti daugiau apie šią šalį.“
Lietuva irgi buvo tarp tų įdomių taškų Maurice'o Ndouro kelionių maršrute.
Mūsų šalis sužadino jo pojūčius po Eurolygos dvikovų su Kauno „Žalgiriu“ ir apsilankymų Nemuno krepšinio saloje, kurioje jis pajuto begalinę energiją iš tribūnų.
Jis labai norėjo gyvai susipažinti ir su Vilniaus „Ryto“ sirgaliais. Legionierius nespėjo sužaisti nė vienerių rungtynių „Jeep“ arenoje, kai į ją dar galėjo patekti aistringi sostinės krepšinio gerbėjai.
Tačiau M.Ndouras visada jautė tą palaikymą nuotoliniu būdu. Visiems tiems juodai baltai raudoniems jis siuntė paskutinę žinutę.
„Žinote... Niekuomet nebuvo taip liūdna palikti komandos. Tai pirmas toks kartas mano karjeroje, – 15min atviravo M.Ndouras. – Dėl fanų, dėl žmonių, kurie sekė „Rytą“.
Negaliu nupasakoti, kiek daug žinučių sulaukiau instagrame. Kiek daug buvo komentarų iš žmonių, kurie dėkojo man už žaidimą, už aistrą, už meilę ir energiją. Tai labai jaudinantis dalykas ir aš labai dėkingas už tą meilę, kurią gavau iš visų tų žmonių. Ta meilė yra neįtikėtina. Aš juos myliu. Jie puikūs fanai ir puikūs žmonės, kuriuos mylėsiu iki mirties.
Mano laikas Lietuvoje buvo pozityvus, pilnas meilės ir pagarbos. Dėkoju jums iš visos širdies.
Žinau, kad dabar jums nelengva. Gaila, kad negalėjau padaryti daugiau, kad padėčiau komandai pasiekti daugiau pergalių. Tačiau noriu padėkoti už palaikymą – tiek manęs, tiek visos komandos.
Ir nenustokite tikėti – palaikykite „Rytą“. Dabar sunkūs laikai, bet jie nesitęs amžinai. Ir viskas bus gerai.“
Beje, M.Ndouras šių žodžių nevadina atsisveikinimu.
„Nemanau, kad tai mano atsisveikinimas su „Rytu“ ir Lietuva. Aš įsitikinęs, kad mūsų keliai dar gali susikirsti. Nežinau, kada, bet manau, kad jie dar susikirs“, – 15min intrigavo Senegalo liūtas, kurio kovotojo nasrai ir širdis dar ilgam įstrigs vilniečių atmintyje.
