Vanduo Lietuvos krepšinio lygoje stovėjo penkerius metus, kol šią vasarą vienas kitą globojusių klubų dešimtuką papildė Virginijaus Šeškaus treniruojama Jonavos „CBet“.
Pastarąjį kartą vienuolika komandų LKL žaidė prieš septynerius metus, kai po 2014–2015 metų sezono užribyje liko „Mažeikiai“, o „CBet“ tapo viena retų NKL komandų, kuri atitiko LKL turnyre keliamą finansinių išteklių ir salės dydžio kartelę.
Pirmasis žingsnis link pagrindinio Remigijaus Milašiaus tikslo žengtas, o finišo tiesioji, kurioje numatytas 12 komandų modelis, gali būti pasiekta jau už metų.
Tokiai vizijai prieštarauja buvęs krepšininkas ir Vilniaus „Ryto“ sporto direktorius Linas Kleiza.
„Mano nuomone aiški, LKL reikia mažiau komandų, –15min laidoje „PIKENROLAS“ sakė Linas Kleiza. – Pasvalio krepšinis neįdomus net pasvaliečiams. Aštuonios komandos LKL būtų optimalu. Tokiu atveju būtų 5–6 ekipos, kurios tikrai varytų. Ateis Gedimino Žiemelio komanda, kuri bus antra Vilniuje. Dar „Žalgiris“, „Rytas“, „Neptūnas“, Panevėžys, Utena... Ir dar pora. Rungtynės būtų tokios, kad kiekvieną savaitgalį norėtųsi žiūrėti, nes tokiu atveju intrigos būtų daugiau. Atkrintamosios galėtų prasidėti iškart nuo pusfinalio. Galvoju, kad varžybų lygis būtų gerokai kitoks. Nereikia toli žiūrėti – tą patį padarė ir Eurolyga. Visas ne į temą komandas ji išmetė, pasiėmė geras ekipas, kurios visos žaidžia tarpusavyje. Nauda visiems.“
„Linas kalba apie produkto, kuriame dalyvauji, žaidi ir matai per televiziją, kokybę“, – pridėjo kitas „PIKENROLO“ dalyvis treneris Dainius Adomaitis.
Šį sezoną LKL vyksta trijų ratų sistema, tad reguliariajame sezone kiekviena komanda sužais po 30 rungtynių. Trečiajame rate visus mačus išvykose žais Kauno „Žalgiris“, o kitos namų ekipos pasiskirstys burtų būdu.
Nors L.Kleiza siūlo mažinti komandų turnyre skaičių, bet artimiausiu metu tai LKL nenusimato.
„Galiu iškart pasakyti, kad komanda iš LKL iškris 2024-aisiais metais. Marijampolė ruošiasi statybas įgyvendinti per dvejus metus. Jie turi žemės sklypą ir finansus, kaip ir Jonava. Logistiškai – irgi yra geroje vietoje, netoli Kauno. Yra galimybių Marijampolėje turėti LKL komandą, tik ji gali ką nors pakeisti LKL čempionate. Plungė irgi laukia, kol atgims „Olimpas“. Ten yra iniciatyvinė grupė, aš juos pažįstu. Ten irgi yra galimybių turėti LKL komandą“, – praėjusį balandį po valdybos posėdžio 15min sakė LKL prezidentas Remigijus Milašius.
„Mes turbūt esame vienintelė lyga Europoje, iš kurios jau daygybę metų niekas neiškrenta į silpnesnį divizioną, nes silpnesniame divizione nė viena komanda neturi finansinių ar salės galimybių žaisti LKL. Pavyzdžiui, Marijampolės komanda. Mes kalbame apie krepšinio valstybę“, – sakė D.Adomaitis.
„Jei mažinsime komandų skaičių, LKL vėl bus geidžiama, – kalbėjo L.Kleiza. – Komandos norės ten papulti. Taigi nereikės jų prašyti, kad ateitų. Nori būti LKL? Rodyk rezultatą. Nori žaisti Eurolygoje? Laimėk Europos taurę arba mesk 25 milijonų eurų biudžetą. Visi ir geidžia tai padaryti. Bet LKL visų prašo ateiti, sako, kad išgelbės ir atgaivins komandas, kurios yra ant mirties ribos. Jie viską padarys, jog tos komandos būtų neišmestos. Išeina taip, kad visiems turime dėkoti, jog jie išlaiko komandas. Ne, reikia, kad žmonės dirbtų ir neštų gerą produktą. Dabar LKL nėra geidžiama lyga. Aš noriu geidžiamo LKL, gerų rungtynių, bet dabar prieš pusę mačų jau yra aišku, kaip ir kas bus.“
Prastas saldainis gražiame popierėlyje – taip dažnai krepšinio užkulisiuose sakoma apie LKL, pabrėžiant silpną varžybų lygį, bet puikų apipavidalinimą – rinkodarą, ilgą televizinį eterį ir studiją.
„Faktas, kad Remigijus Milašius atlieka gerą darbą. Nėra ką lyginti lygos, kokia ji buvo ir kokia yra dabar“, – sakė D.Adomaitis.
„Tai nėra vien R.Milašiaus problema, kad finansai ir komandos nuvažiavo. Tai nėra jo problema. Bet kai aš žiūriu į LKL, jie nori dar labiau didinti komandų skaičių. Bus dvylika? Vėl visi verks, kad nėra krepšininkų, nėra lietuvių ir nėra pinigų. Reikia daryti produktą, kad komandos geistų būti LKL. Turi ką nors pasiekti, jog galėtum žaisti LKL, kaip yra Eurolygoje. Turime pavyzdį, kaip reikia daryti, bet mes apsisukame ir važiuojame į kitą pusę, siekdami turėti dvylika komandų Lietuvoje, kaime. Aš nieko prieš kaimus neturiu, bet Pasvalyje krepšinis neįdomus net Pasvalio žiūrovams. Kiek matau, tai ten būna beveik tuščia. Prienuose – irgi tuščia“, – dėstė L.Kleiza.
„Pagarba yra Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ rėmėjams, kurie yra tokie ištikimi. Realiai dėl jų laikosi komanda, nes jie duoda tokį rėmimą. Ir dar savivaldybė. Man norėtųsi, kad geresnio produkto kūrimui LKL būtų skiriama daugiau pinigų“, – komentavo D.Adomaitis.
Minimalūs LKL klubų biudžetai šį sezoną turėjo siekti 400 tūkst. eurų, o 2022–2023 metų sezone kartelė kils iki 600 tūkst. eurų. Sunku patikėti šiais skaičiais, žinant, kad komandos Lietuvoje kasmet susiduria su finansinėmis problemomis.
„Manau, kad turėtų būti einama pas rėmėjus iš stipriosios pusės. Ne maldauti, o parodyti. Žiūrovams tikrai būtų smagiau žiūrėti geras ir intriguojančias rungtynes. Užkeltum reikalavimus, o klubai prisitaikytų, atrastų pinigų ir dirbtų žymiai geriau, nei dabar dirba. Bet reikalavimai nėra užkelti. Gali šūdą maldamas suktis tame pačiame rate kiek eina. Tai ir toliau šūdą malsime. Galbūt ateis G.Žiemelio komanda, bet lygoje vis tiek bus Top 2–3 komandos. Dabar situacija tokia, kad turi daryti minimumą, jog išsilaikytum LKL. Gali būti skolingas žaidėjams, biudžetai minimalūs ir niekas nekrenta iš lygos. Tai koks skirtumas?“ – klausė L.Kleiza.
„Nėra normalu, kai baigiasi LKL sezonas, o komandos treneriams ar žaidėjams būna sumokėjusios po tris ar keturis atlyginimus. Tai nėra normalu. Tai kam tą daryti? Man tai visiškai nesuprantama. Normaliose lygose ar valstybėse to nebūna. Tarkime, Prancūzijoje birželį turi atsinešti garantiją iš banko, jog turėsi tokį biudžetą ir galėsi disponuoti tokiais pinigais. Tuomet atneši žaidėjų kontraktus, jog neviršiji numatytos sumos. Viskas paprasta.“
Plačiau 15min laidoje „PIKENROLAS“:
