„Lietuvos realybė“, – ironiškai šyptelėjo Kėdainių „Nevėžio“ treneris Ramūnas Cvirka. Nors skaičiuojame tik trečiąjį sezono mėnesį, į viešumą išėjo jau bent dvi skambios istorijos apie Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubų skolas. Kol niekas nieko negali padaryti, Lietuvos krepšininkai gali pykti ar verkti, treneriai feisbuke dalintis dainomis apie sudužusius laivus, bet turi susitaikyti – prasiskolinti Lietuvos krepšinyje tapo norma. O dar net nepriėjome krizinio Lietuvos krepšinio mėnesio.
LKL klubų skolų burbulas sprogo po „Nevėžio“ ir buvusio komandos legionieriaus Malcolmo Granto istorijos.
„Žvaigždžių ligą“ legionieriui diagnozavęs kėdainiečių treneris Ramūnas Cvirka sulaukė gynėjo atkirčio: „Kodėl reikia sakyti, kad Malcolmas Grantas mano, jog yra žvaigždė? Ne, Malcolmas Grantas turi šeimą ir nežaidžia už dyką. Nepasirašiau nemokamo kontrakto. Geriau pasakykit žiniasklaidai, kiek laiko vėluojate su mokėjimais.“
Dažnai komandos net kreivai žiūri į krepšininkus, kurie reiškia pretenzijas ir teiraujasi pinigų.
Teisybės dėlei, 24sek žiniomis, skandalo metu „Nevėžio“ žaidėjams atlyginimai jau buvo išmokėti. Šiuo metu klubas atsiskaitęs su visais krepšininkais.
Tačiau jau pačioje sezono pradžioje jie vėlavo išmokėti atlyginimus pusantro mėnesio. Kalbama, kad „Nevėžis“ nesitikėjo patekti į FIBA Europos taurės varžybas, kurios pareikalavo papildomų išlaidų.
Beje, klubas pateikė paraišką joje dalyvauti nepaisant to, kad „Nevėžis“ dar neatsiskaitęs su krūva anksčiau Kėdainiuose žaidusių krepšininkų.
Pavyzdžiui, praėjusį sezoną „Nevėžio“ žaidėjai buvo vejami iš klubo nuomojamų butų ar neaptarnaujami restoranuose, nes klubas gerokai vėluodavo sumokėti.
„Ar atlyginimai vėlavo? Taip, vėlavo, šito mes neslepiam, bet sakau, šiandien klubas nėra skolingas nė vienam žaidėjui ar treneriui. Kodėl jis tada neišėjo, kai vėlavo atlyginimai? Tada jis treniravosi, žaidė. Tik gavo atlyginimą ir va. Yra galiojanti sutartis ir jis šiurkščiai ją pažeidė“, – 24sek pasakojo „Nevėžio“ direktorė Ingrida Marijošienė.
Treneris ir vadovė dabar grūmoja pirštu ir kalba apie šiurkštų sutarties pažeidimą. Tačiau kad pats klubas šiurkščiai pažeidinėja taisykles laiku neišmokėdamas sportininkui pinigų – nė žodžio.
Grįžtant prie „Nevėžio“, komandos vadovės citatose nebuvo nė žodžio ir apie tai, kad I.Marijošienė besitęsiančios skolos metu kai kuriems žaidėjams ir jų agentams nesiteikė kelti telefono ragelio ir dingo kaip į vandenį.
Dažnai komandos net kreivai žiūri į krepšininkus, kurie reiškia pretenzijas ir teiraujasi pinigų. Ką jau kalbėti apie agentus, jei šie gindami krepšininkų interesus bando išsiaiškinti su klubu. Dažna skolininkų problema – visiškas komunikacijos nebuvimas. Vadovai ne tik kad patys reguliariai neinformuoja krepšininkų ir nesirūpina jų situacija, bet žaidėjams dar ir patiems tenka skambinti vadovybei ir maldauti pinigų.
„Kitą savaitę, kitą savaitę“, – dažniausiai jie girdi savaičių savaites.
„Nevėžis“ – ne vienintelė LKL opa. Savaitgalį į skolų uolą rėžėsi jau ir taip vandenį leidęs klaipėdiečių laivas.
„Užklupo netikėtai“?
Dar per „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dvikovą Lietuvos krepšinį sudrebino žinia, kad du „Neptūno“ lyderiai Arnas Butkevičius ir Mindaugas Girdžiūnas palieka Klaipėdą.
„Neptūnas“ išplatino pranešimą, kad žinia jiems buvusi visiškai netikėta. Tačiau tai taip pat netikėta, kaip sniegas ar plikledis kelininkams.
Klaipėdos „Neptūnas“ dar už praėjusį sezoną įsiskolinęs žaidėjams kelių mėnesių atlyginimus. 24sek žiniomis, klubą gramzdina beveik milijoninis skolų inkaras.
Klaipėdiečių stovykla skundžiasi – tai buvusio komandos direktoriaus Osvaldo Kurausko „palikimas“.
Bet jau ir šį sezoną su naujais vadovais „Neptūnas“ pradėjo vėluodamas laikytis žodžio ir vykdyti įsipareigojimų. 24sek žiniomis, atlyginimai vėlavo jau pirmąjį sezono mėnesį.
Kitaip nei su antraeiliais žaidėjais, „Neptūnas“ stengėsi laiku iki paskutinio cento sumokėti algas pagrindiniams žaidėjams, tokiems kaip Arnas Butkevičius, Mindaugas Girdžiūnas, Renaldas Seibutis ar Juanas Palaciosas.
Pastarasis legionierius iš Kolumbijos sutartyje turi sąlygą išvykti iš „Neptūno“ už tam tikrą išpirką, bet tik į užsienio klubą. Klaipėdiečiai, rodėsi, mokėsi iš klaidų, kai praėjusį sezoną „Lietuvos rytas“ nusipirko uostamiesčio klubo lyderį Jimmy Baroną svarbiausių sezono kovų finišo tiesiojoje.
Tačiau jau labai greitai „Neptūno“ maršrute išlindo ledkalnis, suskaldęs klubo laivą į šipulius.
Dėl besivelkančio skolų šleifo iš praėjusio sezono, A.Butkevičius ir M.Girdžiūnas paliko skęstantį laivą ir persikėlė į „Lietuvos rytą“.
Prienuose atlyginimas stabiliai vėluoja apie mėnesį. Bet taip buvo visada.
24sek žiniomis, iki Kalėdų Klaipėdoje buvo tikimasi rasti sprendimą, kuris užtikrintų klubo finansinį stabilumą, bet prasiskolinusiai uostamiesčio komandai niekaip nepavyksta rasti įmonės, kuri galėtų laiduoti paskolą.
Neoficialiai pranešama, kad ledynmetis gali užtrukti iki pat vasario, o senos skolos smaugia klubą, neleisdamos panaudoti gautų pinigų einamiesiems reikalams.
Už nevykdomus įsipareigojimus „Neptūnas“ vis po truputį kviečiamas į teismus – ne visiems žaidėjams išlaiko kantrybė.
Kita vertus, gelbėjimosi ratas dengti skolas ar paskolas naujomis paskolomis taip pat yra tik trumparegiškas problemos sprendimas, ją tik nukeliantis į ateitį.
Liūdniausia, kad „Neptūno“ organizacijos neatsakingumas daužo trenerių ir žaidėjų likimus. Ką galvoti Kaziui Maksvyčiui, kuris po puikaus sezono Panevėžio „Lietkabelyje“ surizikavo grįžti į Klaipėdą ir patikėjo uostamiesčio klubo vizija? Dabar jis liko prie sudužusio „Neptūno“ laivo.
Raudonos vėliavos miestas
Toks reiškinys kaip finansinis stabilumas Prienuose pastaraisiais metais net nebeegzistuoja.
24sek žiniomis, „Vytauto“ treneris Virginijus Šeškus su klubo vadovu Aurimu Bartuška patys nuolat vaikščiojo pas rėmėjus, bandydami surinkti įsigyto legionieriaus Deniso Lukašovo atlyginimą. Ukrainietis įžaidėjas buvo pirktas jau žinant, kad rasti pinigų jam bus sudėtinga.
Tai klasikinis į skolą žaidžiančio klubo pavyzdys: siekiama pergalių perkant žaidėjus, bet visiškai nepamatuojant savo finansinių galimybių.
Paskui Prienų komandą velkasi skolų šleifas iš praėjusių sezonų, besitęsiantis jau ne vienerius metus. Žaidėjai ir agentai maitinami pažadais, bet ne pinigais.
Prienuose atlyginimas stabiliai vėluoja apie mėnesį. Bet taip buvo visada. Tiesa, 24sek žiniomis, Prienai deda viltis susitarti su nauju investuotoju, kuris įneštų į buhalteriją finansinį stabilumą.
Tiesa, tai greičiau įvyktų nebent po Naujųjų.
Neprofesionali rizika
Kaip taip nutinka, kad nė nesulaukus didžiųjų metų švenčių, LKL klubai negali užtikrinti, kad jų žaidėjai galės leisti po Kalėdų eglute padėti prabangesnių dovanų?
Kaip iš viso prasiskolinusiam klubui leidžiama dalyvauti čempionate?
Prieš kiekvieną sezoną LKL vykdo licencijavimą. Du pagrindiniai kriterijai, kuriuos atitikęs klubas gali dalyvauti čempionate – vietų arenoje skaičius (mažiausiai 1200) ir minimalus biudžetas (350 tūkst. eurų).
Pagal LKL licencijavimo tvarką, įvertinama visų klubų finansinė padėtis. Jeigu skolingas klubas pateikia skolos žaidėjui išmokėjimo grafiką, jam leidžiama startuoti čempionate. Bet 24sek žiniomis, toli gražu ne visi laikosi tų grafikų.
Planuodamas biudžetą, LKL klubas gali nurodyti vienokią planuojamą sumą, tačiau pasitaiko, kad rėmėjai tiesiog nevykdo įsipareigojimų. Planuotų pinigų skylė nebepadengiama ir pinigai žaidėjams dingsta.
Panašiai nutiko „Juventus“ klubui. 24sek žiniomis, verslininkas Zigmas Petrauskas pažadėjo skirti Utenos komandai beveik 100 tūkst. eurų paramą, tačiau pervedė perpus mažesnę sumą ir „Juventus“ piniginėje pradūrė skylę.
LKL negali apsidrausti nuo tokių nenumatytų aplinkybių. Juolab kai Lietuvoje dažnai stringa miesto savivaldybės, kitų rėmėjų pinigai.
Tačiau dažniausiai pasitaikanti problema ta, kad LKL klubai visiškai nepasveria rizikos faktoriaus. Juolab kai komandų vadovybės būna įsitikinusios, kad trūkstamas lėšas surinks sezono metu.
Štai „Žalgiris“ 2017–2018 m. sezoną pradėjo su milijono eurų trūkumu biudžete.
„Kai kalbėjau apie milijoną rugsėjį, tas „garantuotas“ (kad surinks sezono metu) buvo toks tvirtesnis. Dabar, kai lapkričio pabaiga, tas „garantuotas“ taip tvirtai nebeskamba, – 24sek yra pasakojęs P.Motiejūnas. – Kalbos nenutrūko, derybos irgi – darbas vyksta. Bet nerimo yra. Kitas vertus, mes visada taip dirbame.“
Kitų komandų rizikuojamos sumos mažesnės, tačiau skylės užkamšomos taip pat sunkiai. Arba – paprasčiausiai taip ir neužkamšomos.
Lietuvoje įmonės gali prižadėti paramą, tačiau baigusios finansinius metus nuostolingai, pagal įstatymus nebegali skirti paramos. Dažnai tą paramą dėl tokių priežasčių sumažina biudžetinės įstaigos. Atsiranda pinigų trūkumas. Susidaro skolos.
Lygai taip pat siūloma uždrausti klubams startuoti kitame LKL sezone, jei šie yra neįvykdę finansinių įsipareigojimų.
Atlyginimų mokėjimas yra klubų atsakomybė. Tai LKL komandos turi gerbti krepšininkus, įsipareigojimus ir juos vykdyti. Bet jeigu LKL klubas nesugeba laikytis susitarimo, krepšininkams belieka dėti viltis į lygą, kadangi šiuo metu šalyje nėra kitų organizacijų, kurios šiuo klausimu užstotų žaidėjus.
Pavyzdžiui, jeigu Ispanijoje ir Graikijoje klubai nemoka algų, sezono pabaigoje tie skirtumai kompensuojami išskirstant lėšas už televizijos transliacijas, kurias sukaupusi lyga išdalija jas lygiai visoms komandoms. Jeigu ta komanda yra įsiskolinusi, ji netenka pinigų – jie išskirstomi krepšininkams, pateikusiems neišmokėtų atlyginimų ataskaitą po sezono.
24sek žiniomis, toks variantas buvo siūlomas LKL, tačiau lyga juo labai nesusidomėjo.
Dar griežčiau yra Vokietijoje. Klubai dar prieš sezoną susimoka mokestį, iš kurio, susiklosčius aplinkybėms, žaidėjams padengiami atlyginimų neišmokėjimai. Maždaug depozito principu – lyg sumokėtumėte už buto nuomą mėnesiu į priekį. Ta suma siekia 150 tūkst. eurų. Be to, už atlyginimų nemokėjimą Vokietijos komandoms gresia griežtos sankcijos už sutarties nevykdymą pagal darbo kodekso tvarką.
Už skolas klubai metami iš aukščiausių krepšinio divizionų, jiems atimamos licencijos dalyvauti turnyruose.
Lietuvoje tokių saugiklių nėra.
Lygai taip pat siūloma uždrausti klubams startuoti kitame LKL sezone, jei šie yra neįvykdę finansinių įsipareigojimų. Kitaip tariant, siūloma lygos viduje žaisti pagal savotiškas FIBA taisykles. Pavyzdžiui, jei klubas nevykdo įsipareigojimų ir pralaimi bylą FIBA arbitražo teisme, komanda negali registruoti naujų žaidėjų. Tokios kritinės sankcijos dažnai priverčia suktis iš padėties ir padengti skolą.
Savo klientus agentai bando apsaugoti į sutartis įtraukdami FIBA BAT arbitražo jurisdikciją. FIBA teismai ginčus sprendžia gerokai operatyviau nei Lietuvos teismai. Kita vertus, gerokai skiriasi ir kainos. Kai kreiptis į FIBA teismą gali kainuoti kelis tūkstančius eurų, Lietuvos teismuose ši suma siekia tik 250 eurų.
Bet patys klubai dažnai privengia į sutartį įtraukti FIBA BAT jurisdikciją. Tai iškart agentui ir žaidėjui signalizuoja apie galimus rūpesčius. Nors nepatikimiausi taškai Lietuvoje jau neblogai žinomi. Pavyzdžiui, Prienuose tęsti karjerą planuojantys krepšininkai iškart perspėjami, kad turės rūpesčių dėl atlyginimo.
Prienuose tęsti karjerą planuojantys krepšininkai iškart perspėjami, kad turės rūpesčių dėl atlyginimo.
LKL siūlomas griežtas sutarties šablonas, kuris geriau apsaugotų krepšininkų interesus. Tačiau LKL nesiryžta to daryti, kad neišbaidytų komandų. Jos ir taip įtariai žiūrėjo į licencijavimo sistemą. Reikia nepamiršti, kad LKL yra jos klubų asociacija, kurioje sprendimams priimti reikia ir komandų daugumos pritarimo.
LKL nuolat bendrauja su komandomis ir rūpinasi jų finansinėmis problemomis. Lygos vadovai net padeda ekipoms surasti rėmėjų. Tačiau panašu, kad kai kurios komandos naudojasi tuo, kad LKL dar atlaidžiai žiūri į jų finansines problemas.
Ateityje LKL ketina būti griežtesni į finansinius įsipareigojimus žaidėjams neatsakingai žiūrinčioms komandoms.
Ir privalo, nes pernelyg daug LKL klubų naudojasi lygos malone ir „lietuviška realybe“.
„Prieš sezoną vyksta klubų licencijavimas ir jame yra du pagrindiniai kriterijai: bent 1200 vietų arena ir bent 350 tūkst. eurų biudžetas. Finansinę licencijavimo dalį tvarkė mūsų partnerė mokesčių konsultavimo bendrovė „TaxLink Baltic“ ir ji pateikė LKL administracijai savo išvadas.
Administracija licencijavimo rezultatus teikė valdybai, ji patvirtino ir suteikė licenciją klubams. Kai kurie klubai pasibaigus sezonui turi likusių finansinių įsipareigojimų, dažniausia tai nutinka dėl vėluojančių pajamų. Lyga supranta, kad ne visada įplaukos pasiekia klubus pagal planą, todėl atsiranda vėlavimų.
Tačiau pastarosios žinios privertė labiau atkreipti dėmesį į klubų finansinę padėtį, – 24sek teigė LKL generalinis direktorius Romualdas Brazauskas. – Apie šias problemas ir kaip jų išvengti ateityje, diskutuosime su klubais valdybos posėdžiuose, nes tai ne tik klubų, bet ir lygos prestižas. Mes sekame situaciją, nuolat bendraujame su klubų atstovais ir suprantame, kad informacija, kuri pasirodo viešoje erdvėje, ne visada yra teisinga.“
Parazitinės problemos priežastis
Mažesniuose klubuose vidutiniams žaidėjams sudėtingiau. Klubai sudaro tokias sutartis, kad krepšininkas priverstas toleruoti vėluojančius atlyginimus, kurie numatyti sutartyje, o gaunami pinigai per maži, kad su jais būtų galima eiti į teismą.
Be to, klubai įkiša tokias sutartis, kuriose nenumatyti jokie finansiniai įsipareigojimai krepšininkui jo traumos atveju. Nors už sportininką beveik nemoka jokių mokesčių, komandos žaidėjas paliekamas „Sodros“ atsakomybei. Bet dažniausiai krepšininkai būna arba neapdrausti, arba apdrausti minimaliai ir yra finansiškai nepajėgūs išsilaikyti traumos atveju.
Kiti klubai žaidėjams, kurie neturi iš ko rinktis, įkiša sutartis, kuriose numato jos nutraukimą be kompensacijos išmokėjimo ar atlyginimo sumažinimą traumų atveju. Tokius klientus agentams apsaugoti sunkiausia.
Juolab kai krepšininkai taip pat prisiima didžiulius finansinius įsipareigojimus. Kai kurie jų, gaunantys mažiausius atlyginimus, vos viršijančius 1000 eurų per mėnesį, gyvena nuo algos iki algos, tad net nedideli vėlavimai jiems sukelia nemažų rūpesčių.
Neužmirškite, kad LKL krepšininkai vasarą atlyginimo negauna. Žemesniame lygyje, pavyzdžiui, Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), sezonas trumpesnis ir daugelyje komandų atlyginimai mokami vos už 7–8 mėnesius. T.y. maždaug pusmetį krepšininkai lieka be garantuotų pajamų, o ką jau kalbėti, kai uždarbis vėluoja.
Nors NKL yra dar atskira istorija. Ten yra daug krepšininkų, žaidžiančių be jokios sutarties ir rungtyniaujančių tik pagal žodinį susitarimą. O tokiais atvejais lengviausia numuilinti pinigus, kurių neišsikovosi jokiuose teismuose.
Blogiausia, kad pinigų pritrūkusius klubus ir krepšininkus pradeda žvejoti sporto lažybomis užsiimantys asmenys, žaidėjams už pagalbą siūlantys nemažus pinigus.
Kai klubai tempia gumą negalėdami atsiskaityti, kartais jie patys siūlo žaidėjams kreiptis į teismus, bet skolos per mažos, kad apsimokėtų tą daryti.
Dažnai jie laukdami vėluojančio atlyginimo pasirenka kantrią taktiką – Lietuva maža, mažai kas nori pyktis ir draskytis teismuose. Arba paprasčiausiai nenori sužlugdyti klubo, iš kurio pinigų tikrai nebeatgautų.
Kartais krepšininkai nebetikėdami pažadais ir pavargę nuo derybų sutinka nurašyti skolą ir pasiima pusę ar trečdalį neišmokėtų pinigų.
Blogiausia, kad pinigų pritrūkusius klubus ir krepšininkus pradeda žvejoti sporto lažybomis užsiimantys asmenys, žaidėjams už pagalbą siūlantys nemažus pinigus. Jie dažnai būna gerokai didesni nei klubų mokami atlyginimai. Taip dažnai ir gimsta sutartų rungtynių problema.
Su ja kovoja daugelis klubų, pati lyga, bet išeina, kad ir patys ją skatina – dėl atlaidumo ir neprofesionalumo.
Pavyzdys net „Žalgiriui“ ir „Lietuvos rytui“
LKL teks žengti drąsų žingsnį, kad sudrausmintų skolas „Lietuvos realybei“ nurašiusius vadovus. Visi jie patarimo galėtų klausti iš Utenos „Juventus“ vadovų. Krepšinio bendruomenės atstovai šį klubą net laiko pavyzdžiu ne tik provincijos komandoms, bet ir „Žalgiriui“ ar „Lietuvos rytui“.
Nors „Juventus“ niekada nesipučia didžiuliais pinigais ir pirkiniais, bet už 500–600 tūkst. eurų biudžetą suburia konkurencingą komandą, o svarbiausia – niekam nekyla problemų dėl atsiskaitymo.
Jeigu turi skolų, tai tiekėjams. Bet daugiausiai dėl to, kad daugumos prekių reikia sezono pradžiai. Pavyzdžiui, aprangos. Einamuoju metu tų skolų yra, bet „Juventus“ jau ne pirmą sezoną viską iki sezono uždarymo išsimoka dalimis ir lieka be skolų.
Svarbiausia, kad „Juventus“ pirmiausia atsiskaito su krepšininkais.
„Mes stengiamės protingai mąstyti, kiek turim pinigų, kiek leidžiam. Nedarom taip, kad pasiimame žmones, o paskui žiūrėsim... Žinom savo rėmėjus ir savo rėmėjų stabilumą. Gal taip niekada netapsi čempionu, bet, kita vertus, – bent ramu“, – 24sek pasakojo „Juventus“ klubo direktorius Eimantas Skersis.
Dėl to, kad nekiltų problemų dėl algų išmokėjimo, „Juventus“ praėjusį sezoną atsisakė žaisti Europos taurės turnyre ir pasirinko mažesnių finansinių išteklių reikalaujančią Čempionų lygą.
„Juventus“ vadovai netgi yra apsitarę, kad jeigu klubą slėgtų skola, Utenos ekipa atsisakytų Europos turnyrų, liktų žaisti tik LKL ir Baltijos krepšinio lygoje (BBL), ir kol nesusitvarkytų, negrįžtu į tarptautinius FIBA ar ECA turnyrus.
Užkulisiuose kalbama, kad Lietuvoje bandoma įkurti žaidėjų interesus ginančią asociaciją, kuri apsaugotų krepšininkus nuo neprofesionalių klubų.
E.Skersis pabrėžė, kad krizinis mėnuo Lietuvos krepšinyje yra sausis. Paprastai iki naujųjų klubai gyvena iš rėmėjų pinigų, o po naujųjų – savivaldybės. Kartais nutinka, kad pinigai iš savivaldybės vėluoja, tad sausį prasideda algų vėlavimai.
Tačiau „Juventus“ sugebėjo susitvarkyti finansus taip, kad ne pirmus metus išgyvena sausį be didesnių krizių.
Kol neįveda griežtesnių saugiklių, LKL belieka tikėtis, kad skolininkams atsiras konkurencija. Laukiama, kol krepšinio arenas pasistatys Plungė ir Marijampolė – didžiulius finansinius pajėgumus turintys taškai netolimoje ateityje galbūt greitai persibraižysiančiame Lietuvos krepšinio žemėlapyje. Ambicingų planų turi ir Telšiai. Tinkamas arenas, bet dar ne finansus, turi Palanga ir Jonava.
Užkulisiuose kalbama, kad Lietuvoje bandoma įkurti žaidėjų interesus ginančią asociaciją, kuri apsaugotų krepšininkus nuo neprofesionalių klubų. Visai kaip NBA. Tačiau jos veiklai reikės tvirto finansinio užnugario, tad ne viskas taip paprasta.
Krepšininkai Lietuvoje palikti išgyventi lyg Laukiniuose Vakaruose. Kol juose neatsirado aiškesnių taisyklių, tol jie kapstysis lietuviškoje krepšinio realybėje.
