Vienoje mažiausių Europos šalių gyvena apie 580 tūkstančių žmonių. Pasaulinio „Žalgirio“ fanų surašyme dalyvauja 14 asmenų iš Liuksemburgo. Surašymo puslapio zaliabalta.lt duomenys rodė, kad po pirmojo surašymo mėnesio Liuksemburgas „Žalgirio“ fanų skaičiumi lenkė Rusijos Federaciją.
Tačiau galiausiai žinia apie surašymą apskriejo Rusiją ir ten gyvenantys žaliai balti aplenkė Europos nykštuką.
Lietuvių komanda Liuksemburge kopia į viršų
Svajūnas Piepolis nesistebi – „Žalgiris“ labai svarbus visiems lietuviams. S.Piepolio teigimu, Liuksemburgo lietuvių bendruomenę sudaro apie 700-900 žmonių.
Prieš 5 metus Liuksemburgo lietuviai įkūrė „Baltų“ krepšinio klubą. „Nusprendėm, kad būtų įdomu išbandyti jėgas su vietinėmis komandomis, nes tarpusavio rungtynės jau buvo atsibodusios.
Šiuo metu mūsų komandą sudaro 14 krepšininkų. Keli užsieniečiai, o visi kiti – lietuviai.
Startas buvo ketvirtajame mėgėjų divizione, o dabar esame iškopę į pirmąjį. Vadinasi, sekasi neblogai“, – konstatuoja S.Piepolis, pats priklausantis „Baltų“ klubui, kuris yra Liuksemburgo miesto krepšinio klubo „Racing“ dalis.
„Baltai“ kartu su Liuksemburgo lietuvių bendruomene krepšiniu sustiprina patriotizmą – Kovo 11-osios proga jau 9 kartus organizavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui skirtą turnyrą, pavadintą NeLKL.
Į „Žalgiriomaniją“ įtraukė liuksemburgiečius
S.Piepolis tikina, kad „Žalgiris“ savo svarba užsienyje gyvenantiems lietuviams prilygsta nacionalinei rinktinei.
O Ramunė ir Remigijus Šarkauskai „Žalgirio“ virusu užkrėtė savo draugų liuksemburgiečių šeimas.
„Mūsų bičiuliams jau nebereikia aiškinti, kas yra krepšinis ir „Žalgiris“. Vedamės juos į rungtynes, kartu sergame, džiaugiamės pergalėmis ir liūdime dėl pralaimėjimų. „Žalgirio“ legenda, simbolis užsieniečiams palieka labai stiprų įspūdį.
Pakvietėme bičiulius ir į filmo „Kita svajonių komanda“ peržiūrą Liuksemburge. Po filmo daugelis užsieniečių kitaip pradėjo suvokti krepšinio svarbą Lietuvai ir lietuviams. Čia Liuksemburge, kur verda tautų katilas, lietuviai tapatinami su krepšiniu“, – teigia R.Šarkauskienė.
Moteris asmeniškai pažįsta „Žalgirio“ narį Paulių Jankūną ir buvusį ekipos vidurio puolėją Darių Šilinskį.
Jiedu – buvę R.Šarkauskienės studentai Vytauto Didžiojo universitete. Buvusi dėstytoja abu aukštaūgius apibūdina kaip darbščius, pareigingus ir atsakingus. Šios savybės labai svarbios siekiant užsibrėžtų tikslų.
Tvirtas P.Jankūno charakteris, požiūris į darbą ir kovingumas aikštėje stipriai sutelkia komandą, palaiko sportinę dvasią – ne veltui dešimt kartų LKL čempionu tapęs 32 metų krepšininkas yra „Žalgirio“ kapitonas.
„Džiaugiamės, kad „Žalgiris“ ugdo Lietuvos krepšinio talentus, rengia pamainą Lietuvos rinktinei. Todėl jaunimui linkime daug kantraus ir kryptingo darbo, motyvacijos tobulėti, mokytis. Svarbu, kad talentus aplenktų traumos, kurios neretai sugadina karjerą“, – sutartinai sako Ramunė ir Remigijus Šarkauskai.
Turėjo savo dievus
Aistruoliai pastebi, vaikai ir jaunimas dažnai savo pavyzdžiu pasirenka sporto žvaigždes, žaisdami kieme įsivaizduoja esą durantai, irvingai, kalniečiai, seibučiai ar milakniai.
Remigijus Šarkauskas pasakoja, kad paauglystėje savo dievais laikė žalgiriečius Vitoldą Masalskį ir Algirdą Linkevičių: „A.Masalskis puikiai valdė kamuolį, buvo varymosi meistras, o A.Linkevičius itin taikliai atakavo“.
R.Šarkauskas taip pat žaidė krepšinį. Žmona prasitaria, kad Remigijus sportuoti pradėjo kartu su Arvydu Saboniu toje pačioje krepšinio mokykloje Kaune. Į profesionalaus sporto kelią gyvenimas Remigijaus nenuvedė, bet mėgėjiškai krepšinį jis žaidžia iki šiol.
Vyras daug laiko praleidžia skaitydamas sporto naujienas, „Žalgirio“ rungtynių apžvalgas. Kai jis sužinojo, kad prasidėjo pasaulinis „Žalgirio“ fanų surašymas, kurį palaiko „Utenos alus“, – iškart užsirašė kartu su žmona. Abu sutuoktiniai gavo po fano sertifikatą – tik gal ne tokį didelį, kaip Šarūnas Jasikevičius.
„Stengiamės nepraleisti nė vienų rungtynių transliacijos per televiziją – perkame jas internetu. Būdami Lietuvoje visada lankomės „Žalgirio“ arenoje. O jei mūsų mylima komanda žaidžia netoli Liuksemburgo, važiuojame į rungtynes“, – sako R.Šarkauskienė.
Lietuvių emocijos nustebino prancūzus
Moteris prisimena nemažo Liuksemburgo lietuvių būrelio išvyką į Prancūziją prieš dešimt metų: „Žalgiris“ žaidė su Strasbūro SIG komanda. Eurolygos rungtynės buvo labai permainingos ir dramatiškos.
Negalėjome nustygti vietoje. Apsaugai pasirodė, kad elgiamės pernelyg emocingai – mus ėmė raminti, prašė, kad netrukdytume kitiems žiūrovams grožėtis krepšinio reginiu.
O mums atrodė, kad sergame už savo komandą labai įprastai, netgi ramiau negu sirgaliai Lietuvoje...“.
Liuksemburgo lietuviai džiaugiasi, kad šį sezoną gali planuoti kelionę į Vokietijos miestą Bambergą, kur „Žalgiris“ Eurolygos rungtynes vasario 24 dieną žais su vietos „Brose“ ekipa.
„Sėdėdami prie televizoriaus taip pat liejame emocijas. Šaukiame, kad varžovai nepataikytų. Spiegiame, švilpiame, trepsime kojomis. Jeigu kas nors slapčia nufilmuotų, kaip mūsų šeimyna kraustosi iš proto per krepšinio rungtynes, būtų daug gardaus juoko.
Visada garsiai komentuojame, piktinamės ir džiaugiamės. Nusiraminti po rungtynių padeda diskusijos ir dažnai – pergalės džiaugsmas“, – dėsto R.Šarkauskienė.
Ji tikina, kad po Lietuvos krepšininkų pergalių Liuksemburge garsiai skamba „Trys milijonai“, lietuviai šoka ir skanduoja, ir nesvarbu, kur susirinkę rungtynes žiūri – bare ar bute.
„O kadaise juk švęsti pergales buvo pavojinga. 1986-aisiais Vilniuje, būdami studentai, kartu su vyru dalyvavome spontaniškai įvykusiose emocingose pergalės prieš CSKA klubą, kai mūsų vyrai vėl tapo TSRS čempionais, eitynėse sostinės gatvėmis.
Iki šiol pamename tą euforiją, kad mes, mažyčiai lietuviai milžiniškoje valstybėje, esame stipriausi. Ir, aišku, Vilniaus milicijos būrio reakcija į mūsų džiaugsmą buvo atitinkama – Katedros aikštėje stovėjo specialieji būriai eitynėms stabdyti ir vaikyti...“, – prisimena R.Šarkauskienė.
