M.Špokas pabrėžė, kad Lietuvos rinktinė negalės pradėti 2019-ųjų pasaulio čempionato atrankos pajėgiausia sudėtimi, bet lietuviai turėtų atkreipti dėmesį, kiek ši atranka svarbi mūsų krepšiniui.
M.Špoko teigimu, jeigu Lietuvos rinktinė nepateks į 2019-ųjų pasaulio pirmenybes, šansą dalyvauti tarptautiniame turnyre nacionalinė komanda turėtų tik 2021 metais.
Pateikiame įdomiausias LKF TV konferencijos su M.Špoku ištraukas.
– Kokia yra Lietuvos krepšinio federacijos pozicija dėl FIBA ir Eurolygos konflikto?
– Nemalonus atvejis. Ši situacija užsitęsė ir gan ilgai. Tas kariavimas, nesutarimai viduje turi neigiamų padarinių. Tiek komunikacijoje, tiek kovoje dėl rėmėjų.
Priklausome FIBA nuo 1936 metų. Alternatyvios organizacijos neturime. Krepšinis yra ir vaikai, ir klubai, ir rinktinės, tad ši piramidė turi turėti sistemą. Bendros kalbos neradimas tarp FIBA ir Eurolygos yra nenormali situacija. Visi tikimės, kad ji greitu metu išsispręs.
Tokios Slovėnijos, Latvijos komandos... Jose nebelikus pagrindinių žaidėjų, iš jų lieka tik pavadinimai.
Nukenčia krepšinis. Tos pačios federacijos turės sunkų iššūkį. Langai prasideda jau kitą mėnesį ir reikės žaisti, jie patinka ar ne. Turime į tai žiūrėti pozityviai. Mūsų tikslas patekti į 2019 metų pasaulio čempionatą, nediskutuodami, kaip sunku ar lengva bus.
Neprideda aiškumo, bus Eurolygos žaidėjai ar nebus. Europos Komisija įsitraukusi į šį klausimą. Juridiniai dalykai greitai nesibaigia, o mums jau reikia žaisti. Terminai spaudžia, jau reikia žaidėjų sąrašo. Treneriai turės pasiruošti rungtynėms. Vieniems mūsų varžovai atrodo negrėsmingai, tačiau pasižiūrėjus, kaip nukraujavusios komandos, o toks Kosovas turi 100 proc. komandos, su kuria laimėjo atranką, lenkai ir vengrai neturės tik vieno žaidėjo...
Šioje situacijoje nepatenkintos 8–9 federacijos, tarp kurių ir mes, bet, deja, nieko pakeisti negalime. Šioje situacijoje teoriškai laimi mažesnės federacijos. Bet laikas parodys.
Buvo daug pasiūlymų iš vienos ir kitos pusės, kurie tikrai nėra tobuli. Norėtųsi, kad iki pirmųjų langų tie klausimai būtų išspręsti ir sprendimai būtų. Manau, žiūrovai iš to tik laimėtų, jei žaistų geriausi žaidėjai.
– Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu sako, kad nedraudžia krepšininkams žaisti rinktinėse. Tai tik klubų klausimas?
– Jeigu tvarkaraštis sudarytas toks, kad klubas žaidžia tą pačią dieną kaip rinktinė, tai yra nenormalu. Žaidėjas negali persiplėšti į dvi puses. Net žiūrovas negali.
Tai bus fenomenalus dalykas, kokie kuriozai gali atsitikti. Bet dar yra pakankamai daug laiko. Gal išsispręs. Mes čia ne tam, kad dejuotume ir vertintume, ar gera ši situacija, ar bloga. Mūsų tikslas – kad vyrų ir moterų rinktinės tęstų kovas dėl patekimo į Europos ir pasaulio čempionatus.
Pasakysiu žiūrovams, kas dar nesupranta, kad jeigu nepatenkame į pasaulio čempionatą, mes nepatenkame į olimpines žaidynes. Jeigu ten nebūsime, kitąkart tarptautinėje arenoje galėsime dalyvauti tik 2021 metais. Tai tikrai nejuokinga. Iškrenta visas olimpinis ciklas.
Ispanija, Serbija, Turkija ir net Latvija tik dabar pradeda suvokti situaciją, kaip iškritus būtų sunku sugrįžti į elitą. Tokios Slovėnijos, Latvijos komandos... Jose nelikus pagrindinių žaidėjų, iš jų lieka tik pavadinimai.
Jei bent viena komanda išleis, manau, išleis ir kitos komandos.
– O jeigu rinktinei kils rizika nepatekti į pasaulio čempionatą, ar federacija galės prašyti klubų pagalbos – kad paleistų svarbius žaidėjus?
– Pagal šį kalendorių, diskusija vyksta tarp Eurolygos ir FIBA. Girdėjote šešių šalių pareikštą nuomonę, pirmaujančių FIBA federacijų – ispanų, turkų, italų, vokiečių, graikų ir rusų, kurių žaidėjų Eurolygoje yra daugiausia. Jie deklaravo griežtą nuomonę.
Mes ir šiemet neturėjome trijų „Žalgirio“ žaidėjų: Pauliaus Jankūno, Antano Kavaliausko ir Renaldo Seibučio. Rinktinėje nuo nepriklausomybės laikų kviečiami žaidėjai be jokių nusistatymų.
Jie gali nežaisti rinktinėje, jeigu yra pateisinama priežastis, turi traumų ar vidinių problemų. Dabar lygiai tokia pati situacija. Jei žaidėjo neleis suvaržymai su klubu, kur jis gauna atlygį, neturime moralinės teisės liepti jam atvažiuoti.
FIBA ir Eurolyga turi išspręsti šią situaciją. Ne mes esame tame ugnių kare, bet Ispanijos ir Turkijos lygos, kurios ir sprendžia šią sistemą – gali paleisti žaidėjus į rinktines, ar ne. Jei bent viena komanda išleis, manau, išleis ir kitos komandos. Daug rinktinės žaidėjų rungtyniauja geriausiose komandose. Mažiausiai rinktinių žaidėjų Eurolygoje turi tik „Maccabi“ – tik du.
Nekalbėkime, kas būtų, jeigu būtų. Reikia turėti planą „A“ ir planą „B“. Sunkiausioje situacijose atsidūrė federacijos ir trenerių štabai, kurie turi šitą galvos skausmą ir kaip įveikti atrankos etapą.
Birželį būtų lengvesnė atranka, nes galėtų prisijungti NBA ir Eurolygos žaidėjai. Tai bus aukso vertės taškai. Jeigu pavyks praeiti šią atranką, susijungsime su grupe, kurioje bus Kroatija ir Italija. Iš tos šešių komandų grupės į čempionatą patektų trys komandos. Ten bus pats saldumas. Jis bus rugsėjį. Bet norint ten patekti, reikia žingsnis po žingsnio ten eiti.
– Kada šis karas baigsis? Kada galima tikėtis taikių santykių, kokie jie buvo iki karo?
– Sunku pasakyti. Dabar tos taikos tikrai nėra. Yra pasiūlymai. Malonu, kad paskutinį mėnesį prasidėjo diskusija. Labai blogai, kad ji prasidėjo būtent tada, kai jau išdėstyti langų planai. Tai apsunkina tiek federacijos, tiek klubų darbą.
Skaičiuojame savo kitų metų biudžetą. Mums tai bus didelis iššūkis.
Mūsų biudžetas yra maždaug 3 milijonai. Bet dėl naujos sistemos netenkame didelės lėšų dalies už TV transliacijas ir bilietus. Mums tai yra iššūkis. Laikas parodys, ar mes galime išgyventi. Turime susidėlioję aiškų pyragą ir didelė pinigų dalis eina į jaunimo ugdymo programą.
Ta papildoma dirginanti situacija tikrai nepadeda komandoms susikaupti ir žaisti. Visi suprantame keblią klubų situaciją. To paties „Žalgirio“, kurio žaidėjai tik paskutinėmis dienomis susirenka žaisti į sezoną. Mes tą suprantame.
Pagrindiniai žmonės, dėl ko visi žiūri krepšinį, yra žaidėjai. Mūsų tikslas – kad atsilieptų į žaidėjų krūvius, o ne juos tampytų į vieną ir kitą pusę. Rinktinė ir klubai yra skirtingi dalykai. Klube visi užsidirba gyvenimui, o rinktinėje visi žaidžia už šalį ir pasididžiavimą.
Laikas parodys, ką langai duoda rinktinei. Skaičiuojame savo kitų metų biudžetą. Mums tai bus didelis iššūkis. Prasideda naujas ciklas, kai nebebus draugiškų rungtynių ir ilgo rinktinės pasirengimo, o greitas susirinkimas ir smūginės treniruotės su rungtynėmis.
– Italijos rinktinės treneris net kreipėsi į Milano „Olimpia“ klubą, kad šis paleistų į nacionalinę komandą Italijos krepšininkus. Kodėl jūs to nedarote?
– Tai komunikacinė žinutė ir komunikaciniai žaidimai. Tai ne treneris, o komandos išleidžia žaidėjus. Komandos priklauso Eurolygos valdybai. Kol nebus bendro Eurolygos sprendimo, tai tėra spekuliacijos.
Pasakoti tą, ką mes darome pas save, būtų tik komunikacinių žinučių traukimas į savo pusę. Manau, tai tik reklaminis triukas. Mes irgi norime visų žaidėjų. Sąrašą turėsime spalio 11-ąją. Su treneriu turėsime susitikimą penktadienį. Pokalbiai vyksta nuolat. Dainius Adomaitis grįš į Lietuvą antroje savaitės pusėje.
Kartais keista, kai gauname informacija iš jų, kai jau viskas nuspręsta, o ne diskusijose.
Į tas diskusijas įsijungia ir garsūs treneriai. Manau, turėtų būti rastas normalus sprendimas, naudingas visam krepšiniui, o ne dėl nuoskaudų vienos ar kitos pusės.
