Emocijų bangos kyla ir ritasi, kai užkyla svarbiausių rungtynių temperatūra.
LKL finalo serijoje iki trijų pergalių Kauno „Žalgiris“ 2:1 pirmauja prieš Vilniaus „Rytą“ ir aukso žiedų kvapas jau tvyro ore – žalgiriečiai turi šansą iškelti nugalėtojų taurę, jei iškovos pergalę ketvirtadienio vakarą triukšmingoje sostinės „Jeep“ arenoje, bet ir „Rytas“ joje jaučiasi stipresnis ir sieks nukelti seriją į penktąsias lemiamas rungtynes, kurios šeštadienį vyktų Kaune.
Dar daugiau džiaugsmo ir nusivylimo pastaruoju metu atsispindi finalo dalyvių veiduose, kuriuos akylai seka prie pat aikštės dirbantys fotografai.
Pašnekesiui apie emocingiausius bei santūriausius „Žalgirio“ ir „Ryto“ žaidėjus bei trenerius, taip pat apie savo darbo ypatumus, pakvietėme 15min fotografą Kaune Eriką Ovčarenko ir laisvai samdomą fotografą Roką Lukoševičių, kuris dažniau darbuojasi Vilniuje.
Kada pradėjote fotografuoti krepšinį?
E.Ovčarenko: „Nuo 2006 metų fotografuoju „Žalgirį“, kai pradėjau dirbti 15min. Tada buvo viskas kitaip, nes darydavau tik po kelias nuotraukas iš rungtynių – tik tiek reikėdavo. Dabar vieno mačo galeriją įprastai sudaro apie 90 nuotraukų: ne tik žaidimo, bet ir papildomi trenerių bei sirgalių portretai.
Šių metų „Žalgiryje“ yra pora emocingų žaidėjų, bet gal kiek mažiau nei anksčiau, nes pasikeitė žaidėjų karta. Pastarasis pavyzdys buvo per pirmąsias finalo rungtynes Kaune, kai Arnas Butkevičius pelnė šimtąjį „Žalgirio“ tašką. Anksčiau tai būdavo išskirtinis momentas, nes visas žaidėjų suolas to laukdavo dėl to, kad šimtąjį tašką pelnęs krepšininkas visus turėdavo vaišinti vakariene. Anksčiau Paulius Jankūnas, Mantas Kalnietis ar Marius Grigonis užvesdavo visus. Šįkart stebėjau suolą, bet tik pora žaidėjų pakėlė rankas.“
R.Lukoševičius: „Pradėjau fotografuoti krepšinį prieš 13 ar 14 metų nuo mėgėjų lygos, paskui mane pastebėjo aukštesnės lygos. Jau 8–9 metus fotografuoju „Ryto“ rungtynes, o vien LKL rungtynių per metus užfiksuoju apie šimtą.
Pats mėgėjiškai žaidžiu krepšinį, visada domėjausi juo nuo mažų dienų, kai rinkau lipdukus ar senas laikraščio iškarpas su senomis NBA nuotraukomis. Dabar patirtis ir įgūdžiai labai padeda, nes reikia sekti, kaip keliauja kamuolys ir nenuleisti fotoaparato po sėkmingo epizodo, nes tada įprastai seka emocijos. O krepšinis yra apie emocijas.
Lietuviai yra labiau santūrūs, nors Edgaras Ulanovas jau pradėjo rodyti daugiau jausmų. O Lukas Lekavičius gali įmesti pergalingą metimą, bet vis tiek likti šaltu veidu.“
