Kai į euforiją patekę „Ryto“ sirgaliai ir krepšininkai šventė antrą pergalę „Betsafe-LKL“ finale po pratęsimo, Giedrius Žibėnas nuskubėjo į tribūnas – „Ryto“ treneris pirmiausia pabučiavo savo žmoną.
Tuo tarp „Žalgirio“ treneris Andrea Trinchieri rekordiškai ilgai tarėsi su savo kolegomis iki spaudos konferencijos, nes padėtis jo komandai tapo nepavydėtina.
„Žalgiris“ atsilieka LKL finalo serijoje 0-2, o pirmadienį Kaune „Rytas“ gali nukarūnuoti Kauno klubą, jei laimės ir trečiąsias finalo serijos rungtynes.
Įsižeidęs po pralaimėtų pirmųjų finalo rungtynių „Žalgiris“ uraganiniu puolimu pradėjo mačą Vilniuje.
A.Trinchieri į starto penketą įtraukė Arną Butkevičių ir Edgarą Ulanovą, ant suolo palikęs abu savo ketvirtuosius numerius – Rolandą Šmitą ir Brady Maneką, kuris iš viso nepasirodė aikštėje.
Žalgiriečiai dosniai, lyg per šventes maitino kamuoliais Lauryną Birutį, kuris mikliai surinko 7 taškus ir padėjo Kauno komandai šauti į priekį.
Nuo suolo įsitraukęs Lukas Lekavičius dar nuožmiau spaudė greičio pedalą ir „Žalgiris“ įgijo dviženklę taškų persvarą, iš viso per pirmą kėlinį surinkęs 30 taškų.
Tačiau antrajame kėlinyje „Rytas“ ėmė dvigubinti gynybą prieš L.Birutį, ir „Žalgirio“ atakos pristojo.
Gynyboje „Žalgiriui“ vis sunkiau buvo vaikytis emocijomis po sėkmingų reidų tryškusį Margirį Normantą, padaugėjo klaidų puolime, bet svečiai geriau kovojo dėl kamuolių, o bendras žalgiriečių pataikymas liko labai solidus.
Iki pertraukos „Žalgiris“ pataikė 10 iš 15 dvitaškių, 6 iš 13 tritaškių – tai skaičiai, kuriais būtų patenkintas ir tarp 9 tūkst. žiūrovų arenoje įsitaisęs legendinis „Ryto“ snaiperis Arvydas Macijauskas.
Po petraukos „Žalgirio“ atakos toliau sukosi aplink L.Lekavičių, L.Birutį ir taip pat puikias rungtynes žaidusį Edgarą Ulanovą. Kauniečiai vėl atstatė dviženklį pranašumą (62:50).
Tuo tarpu Dovydas Giedraitis toliau kietai laikė už gerklės Marcusą Fosterį – „Ryto“ lyderio rodikliai trečio kėlinio viduryje (1/8 metimų, -15 plius/minus rodiklis, efektyvumas – -5) buvo katastrofiški.
Vis dėlto trečio kėlinio pabaigoje vėl spurtavo „Rytas“, užsiritęs ant savo triukšmingų sirgalių bangos ir tempiamas kapitono M.Normanto.
Po traumos sportinę formą pametęs R.Šmitas atsimušė į Gyčio Masiulio gynybą, o visas „Žalgiris“ įstrigo atakose net šešis kartus iš eilės, kai tuo metu Vilniaus komandoje ėmė pataikyti visi, tarp jų ir M.Fosteris.
„Rytas“ baigė trečią kėlinį įspūdingu spurtu 17:3, išsiveržęs į priekį (71:67), o „Žalgirio“ sirgaliai dar kartą galėjo pajusti, ką reiškia, kai aikštėje nėra traumuoto lyderio Keenano Evanso.
„Rytas“ pirmavo 78:72 likus žaisti 7 minutes, bet tokį pat kovotojų charakterį vėl ėmė rodyti „Žalgirio“ lietuvių ketvertas ir R.Šmitas.
Būtent latvis 37 min. vėl išvedė tritaškiu iš krašto „Žalgirį“ į priekį (82:79).
Įnirtinga kova vyko iki pabaigos, kai jau lietuvišku penketu Kauno klubas pasitiko lemiamą minutę prie lygaus rezultato (87:87).
Dvi žalgiriečių atakos buvo nesėkmingos, bet D.Giedraitis perėmė kamuolį iš M.Fosterio. E.Ulanovas pabaiginėjo paskutinę ataką ketvirto kėlinio pabaigoje, bet jo metimas buvo netaiklus, o teisėjai neužfiksavo pražangos Martynui Echodui, nors „Žalgirio“ kapitonas po sirenos ir rodė, jog varžovas kirto per ranką.
Antrą kartą iš eilės per finalo seriją prireikė pratęsimo, per kurį žalgiriečių, o ypač L.Lekavičiaus baterijos vis labiau seko. „Žalgiris“ atsiliko 87:92, po lenta M.Echodas vis dažniau dominavo prieš L.Birutį.
Kai M.Normantas įskraidino tritaškį likus žaisti 48 sek., tapo aišku, kad „Žalgiriui“ reikės kartoti 1996 metų finalą prieš Kauno „Atletą“, jei nori iškovoti LKL auksą, atsilikdamas serijoje iki trijų pergalių 0-2.
Tačiau Kauno komandos treneris pirmiausia kalbėjo apie teisėjus.
„Dvejos rungtynės, du pratęsimai, sunkūs mačai – mes atidavėme visas jėgas, bet to neužteko. Tačiau aš tikrai didžiuojuosi savo vyrais, jie žaidė gerai, mes kontroliavome žaidimą ir turėjome progą paskutiniu metimu nulemti rungtynes ketvirtojo kėlinio pabaigoje, – sakė A.Trinchieri. – Mes galėjome geriau padaryti porą dalykų ir padarysime juos. Tačiau kodėl mūsų komanda yra negerbiama?
Kodėl kažkas žaidžia tik 8 minutes (kalba apie 5 pražangas gavusį E.Sumnerį)? Kodėl matai tą patį teisėją, kuris davė 4 taškus Gorhamui vietoj pražangos jam pačiam pirmosiose finalo rungtynėse.
Kodėl „Ryto“ žaidėjai gali daryti, ką nori, žudyti Lekavičių, kuris yra Lietuvos rinktinės žaidėjas, bet švilpukų nėra? Aš nesuprantu.
Gerai, jaučiu, kad lyga, teisėjai, visa aplinka nori, kad „Žalgiris“ pralaimėtų.
Aš esu daug matęs, tikiu, kad po antro mačo su „Lietkabeliu“ buvo lygos pareiškimas, kad teisėjas iškart suspenduotas ir nubaustas.
Aš matau daug dalykų, bet mano komanda lieka gyva. Mes esame praradę pagrindinį žaidėją (K.Evansą), bet kovojome. Pralaimėjome, nors būtų kitaip, jei būtume pataikę bent vieną tritaškį dar – Lukas Lekavičius yra vienas geriausių metikų lygoje, sezono metu meta daugiau nei 50 proc.
Nėra abejonių, kad čia dar grįšime šioje serijoje, bet aš turiu daug klausimų, o mažai atsakymų.
Ar turiu kelti skandalą? Ne, tai yra šalis, kurioje kelti triukšmą, kalbėti garsiai nėra įprasta ir aš tai gerbiu. Bet noriu, kad būčiau gerbiamas taip pat.
Aš ką tik mačiau paskutinį momentą su Ulanovo ataka – tai aiški pražanga. Tai akivaizdi sušikta pražanga!
Kodėl teisėjas taip mandagiai pasakė: ei, tai buvo floateris. O tada sušvilpė pratęsimą. Kas čia vyksta? Ar jie nori mane apkvailinti?
Ne, blogiausia, ką gali jie padaryti, perimti žaidimą iš mūsų rankų. Bet aš esu patyręs, žinau, kaip vyksta dalykai.“
– Treneri, trečiajame kėlinyje patyrėte 1:15 „Ryto“ spurtą. Kas nutiko tuo metu?
– Jie buvo labai agresyvūs. Mes bandėme veržtis, nes ką daryti prieš agresyvią gynybą? Bandėme žaisti vienas prieš vieną, bet negavome švilpukų, išsimušėme iš vėžių, padarėme porą klaidų. Finale nežaidžiama dėl grožio, žaidžiama dėl pergalės.
Tačiau mes buvome rungtynėse, kuriose mūsų kapitonas (E.Ulanovas) metė savo stipria kairiąja ranka. Kalbame apie metimą likus 0,8 sek. Turėjo būti dvi baudos.
Kad ir kas nutiktų, mes gerai pradėjome rungtynes, kentėjome trečiajame, bet vėl pirmavome 3 taškais rungtynių pabaigoje. Kontroliavome rungtynes, o tada kas? Tada kas?
Vienas dar svarbus dalykas, kad Tomas Dimša ir Kevarriusas Hayesas mums turi padėti kiek daugiau. Jie turi pradėti žaisti šioje serijoje.
– Margiris Normantas pelnė 26 taškus. Kas neveikė gynyboje prieš jį?
– Bravo Normantas. Jie turi Fosterį, turi ir jį. Jis buvo geras, pataikė gerus metimus, mes porą kartų praleidome jį į stiprią dešinę ranką. Problema, kad kai prieš jį ginasi Lukis (L.Lekavičius), mūsų centrai turi labiau padėti. Mūsų pagalbinė gynyba nebuvo gera.
– Kodėl šįvakar nežaidė Brady Manekas?
– Tai trenerio sprendimas.
– Tik kartą per LKL istoriją komanda, atsilikusi serijoje 0-2, yra laimėjusi finalą. Ko reikia, jei nekalbėtume apie teisėjavimą, kad taip atsitiktų?
– Vienos pergalės. Nieko daugiau. Tiesiog vienos pergalės. Pirmadienį.
– Ar „Rytas“ nepernelyg dažnai stengėsi atakuoti L.Lekavičių?
– Taip. Bet ką aš galiu padaryti? Paprašyti trenerio Žibėno, kad taip nedarytų?
– Kokia esminė šios „Žalgirio“ komandos problema šioje finalo serijoje ...
– Ar tik dabar atėjote į spaudos konferenciją? Nes aš jau pasakiau apie tai prieš tai.
– Ar leisite pabaigti klausimą?
– Gerai, atsiprašau.
– Ar galite pasakyti apie komandos psichologinę pusę?
– Aš nesu daktaras ir nesu psichologas. Tikiu, kad mano komanda žaidė kietas rungtynes, mes parodėme savo garbę, stengėmės. Kažkiek nepataikėme, bet kalbame apie rungtynes, kurių pabaigoje turėjome mesti dvi baudas. Kur čia psichologinės bėdos? Ar pralaimėti dukart per pratęsimus? Mes turėjome laimėti abejas rungtynes.
Ir mums trūksta Keenano Evanso. Mes turime sulipti be jo, nors laiko susibalansuoti nėra. Negalėjome sulipdyti naujos gynybos ir naujo puolimo.
Tačiau vėlgi – aš turiu daug klausimų be atsakymų, kodėl pralaimėjome rungtynes. Žinai, kad turime geriau rotuoti žaidėjus, turime geriau kovoti dėl kamuolių, pataikyti geriau, bet nematau psichologinių problemų. Vienintelė problema yra rezultatas serijoje 0-2.
