Tarpusavio akistatos
„Rytas“ su „Žalgiriu“ šį sezoną surėmė ginklus jau penkis kartus.
LKL reguliariajame sezone tarpusavio dvikovos pažymėtos žaliai baltų dominavimu – „Žalgiris“ laimėjo visus keturis susitikimus ir tą darė vid. 14,5 taško skirtumu.
Tiesa, „Rytas“ laimėjo tada, kai to labiausiai reikėjo. Vilniečiai nukovė „Žalgirį“ Karaliaus Mindaugo taurės finale 70:67 ir po trejų metų vėl kėlė į viršų tarpinį sezono trofėjų.
Susigrąžinti titulą LKL čempionate ir serijoje iki trijų pergalių bus nelengva. Tačiau „Rytui“ jau seniai laikas nutraukti „Žalgirio“ dominavimą Lietuvos krepšinyje, kadangi šis dešimtmetis nudažytas žalia spalva.
„Žalgiris“ dar neišleido LKL čempionų titulo iš rankų nuo 2010-2011 m. sezono.
Šarūnas Jasikevičius prieš Dainių Adomaitį
Šį sezoną Š.Jasikevičius su D.Adomaičiu jau turėjo penkias šachmatų partijas prie šoninės linijos, bet šie treneriai jau buvo išbandę savo jėgas ir praeityje.
Iki pirmojo 2019-ųjų LKL superfinalo mūšio Š.Jasikevičius su D.Adomaičiu iš viso susitiko 20 kartų. 16 iš tų dvikovų laimėjo Šarūnas Jasikevičius.
Tiesa, D.Adomaičiui įveikti oponentą visada buvo sunkiau, nes 45-erių specialistas dirbo silpnesniųjų pusėje. Vis dėlto D.Adomaičiui vis tiek tris kartus pavyko su „Neptūnu“ įkąsti „Žalgiriui“.
LKL finalo serijoje turėtume pamatyti įdomią taktinę kovą. Šį sezoną ją lydėjo keli ryškūs potėpiai.
Per ketverias tarpusavio akistatas – tris pirmuosius LKL reguliariojo sezono mūšius ir KMT finalą, net 51 proc. „Ryto“ atakų baigėsi po du prieš du situacijų.
Beje, „Žalgiris“ tam turėjo gerų priešnuodžių. Žaliai balti dažniausiai taikė stepouto gynybą – agresyvų įžaidėjo pasaugojimą po užtvaros besiginančiam centrui pakylant už tritaškio linijos, o prieš tokią gynybą vilniečiai statistiškai rinko vos 0,7 taško per vieną išpuolį.
„Žalgiris“ demonstruoja kiek įvairesnį puolimą. Po du prieš du situacijų baigėsi 35 proc. išpuolių – net trečdaliu mažiau nei „Ryto“.
Bent 38 proc. čempionų situacijų baigėsi po aktyvaus žaidimo be kamuolio ir užtvarų situacijose toli nuo kamuolio. Taip „Žalgiris“ dažnai susikūrė situacijas atakuoti krepšį vienas prieš vieną baudos aikštelėje – tokių išpuolių žaliai balti surengė 2,5 karto daugiau nei „Rytas“.
Beje, „Žalgirio“ aktyvumas žaidžiant be kamuolio labiau pasiteisino, nes per vieną tokį išpuolį žalgiriečiai rinko vid. 1,2 taško per ataką.
Savo ruožtu „Rytas“ daugiau mėgsta remtis individualiu meistriškumu – vienas prieš vieną izoliacinių situacijų vilniečių atakose buvo dvigubai daugiau nei žalgiriečių.
Įdomu, kad „Ryto“ stovykloje labiausiai pasiteisino greiti išpuoliai.
Per žaibiškas atakas du prieš du „Rytas“ rinko vid. 1,2 taško per vieną išpuolį (palyginimui, „Žalgiris“ tik 0,6 taško). Tai efektyviausiai veikęs vilniečių puolimas prieš „Žalgirį“ šį sezoną.
Atkrintamųjų žvaigždės testas
Ryškiausia LKL atkrintamųjų varžybų žvaigždė šiuo metu vilki Vilniaus „Ryto“ marškinėlius.
Prieš keletą metų „Žalgiriui“ priklausęs 26 metų puolėjas Arnas Butkevičius per penkerias atkrintamųjų rungtynes su Utenos „Juventus“ ir Klaipėdos „Neptūnu“ kol kas rinko vid. 18,6 taško (38 proc. trit.), 7,8 atkovoto ir 2,4 perimto kamuolio, 2,4 rezultatyvaus perdavimo bei 27,8 naudingumo balo.
Tiesa, A.Butkevičiaus laukia rimčiausias čempioniškas testas, kurį išlaikyti anksčiau jam buvo sudėtinga.
Per trejas LKL reguliariojo sezono akistatas „Žalgirio“ gynyba palikdavo „Ryto“ puolėją su kukliais skaičiais: vid. 5,8 taško, 3,8 atkovoto kamuolio ir 7,8 naudingumo balo per 28 minutes.
Šį sezoną A.Butkevičius į „Žalgirio“ krepšį neįmetė nė vieno tolimo metimo (0/9 trit.).
Prieš „Žalgirį“ šį sezoną sėkmingiausiai rungtyniaudavo legionieriai. Arciomas Parachouskis pridarydavo daugiausiai problemų „Žalgirio“ gynybai, rinkdamas vid. 14,5 taško (62,3 proc. dvit.), 5,5 atkovoto kamuolio ir 15,5 naudingumo balo.
DJ Seeley pridurdavo po 13 taškų (50 proc. trit.), 4,7 rezultatyvaus perdavimo ir 16,7 naudingumo balo.
Žalgiriečių gretose prieš „Rytą“ naudingiausiai žaisdavo B.Daviesas (vid. 14,5 tšk., 5,5 kam., 19,5 baud.), Nate'as Woltersas (12,7 tšk., 62,5 proc. dvit., 1,7 perd.) ir Marius Grigonis (11,8 tšk., 76,9 proc. dvit.), 2,3 perd., 13,5 naud.
Ekstremalūs „Ryto“ pokyčiai
Dar prieš 10 dienų Vilniaus „Rytas“ stovėjo ant bedugnės krašto, kai žaidė lemiamas trečiąsias ketvirtfinalio serijos rungtynes su Utenos „Juventus“. Tačiau per vos daugiau nei savaitę sostinės klubas visiškai pakeitė savo veidą.
Arnas Butkevičius prasitarė, kad po pralaimėjimo „Juventus“ komandai , kuris išlygino ketvirtfinalio serijos rezultatą 1-1, „Ryto“ rūbinėje įvyko rimtas pokalbis. Joje Dainius Adomaitis turėjo pamojuoti burtų lazdele, nes magiškai keitėsi vilniečių skaičiai.
Per dvejas rungtynes „Juventus“ krepšininkams leidęs įmesti vid. 91,5 taško, per kitas trejas – lemiamas su uteniškiais ir pusfinalio serijoje su „Neptūnu“, vilniečių gynyba surišo rankas varžovų lyderiams ir paliko priešininkus vos su 59,7 pelnyto taško vidurkiu.
Suagresyvėjęs „Rytas“ ėmė demonstruoti labai intensyvų krepšinį ir smogdavo varžovams jau pirmosiomis minutėmis.
Per trejas pastarąsias rungtynes su „Juventus“ ir „Neptūnu“, Vilniaus klubas laimėdavo pirmąjį kėlinį vid. 10,7 taško skirtumu ir vien per pirmąsias 10 pirmųjų minučių sugriebdavo net po 6 kamuolius puolime.
Vilniečių agresija simbolizuoja ir pražangų skaičius – ant pražangos ribos besigynę „Ryto“ krepšininkai per pirmuosius kėlinius užsidirbdavo vid. po 6 komandines pražangas.
Pirmąsias rungtynių puses „Rytas“ laimėjo vid. 14,3 taško skirtumu ir tvirtai išlaikydavo pergalingą persvarą iki susitikimo pabaigos.
Bus įdomu pamatyti, kaip „Rytui“ pavyks išnaudoti savo intensyvumą finalo serijoje, nes „Žalgiris“ turi gerokai ilgesnį atsarginių suolą nei „Juventus“ ar „Neptūnas“.
Kita vertus, žalgiriečiai patys gan vangokai pradėdavo rungtynes su Alytaus „Dzūkija“ ir Panevėžio „Lietkabeliu“. Po dviejų kėlinių „Žalgirio“ persvara siekdavo vid. tik 3 taškus. Taip snausti ir laukti antrosios rungtynių pusės renesanso žalgiriečiai nebeturės prabangos.
Vienintelio „Žalgirio“ pralaimėjimo bruožai
„Žalgiris“ šį sezoną prieš „Rytą“ vieninteles rungtynes pralaimėjo Karaliaus Mindaugo taurės finale, kai ketvirtajame kėlinyje išbarstė apčiuopiamą persvarą ir po fantastiškos Roko Stipčevičiaus tritaškių salvės krito „Siemens“ arenoje.
Tose rungtynėse iš bendro šio sezono konteksto iškrito keli dalykai.
Trys „Žalgirio“ vidurio puolėjai – Brandonas Daviesas, Antanas Kavaliauskas ir Deonas Thompsonas, kartu pelnė 3 taškus. Tiksliau, visus tris taškus įmetė B.Daviesas, nes A.Kavaliauskas težaidė 5 minutes, o D.Thompsonas buvo visai nepakeltas nuo suolo. Beje, B.Daviesas šį sezoną LKL mūšiuose į „Ryto“ krepšį metė vid. 14,5 taško.
„Ryto“ uola po krepšiu Arciomas Parachouskis stūmė B.Daviesą į jam nepatogias situacijas ir leido įmesti vos 1 metimą iš 8. Gynyba prieš „Žalgirio“ centrus vėl bus kertinė vilniečių žaidimo plano dalis.
Tose rungtynėse labai efektyviai veikė „Ryto“ flat gynyba, kuomet po užtvaros varžovų gynėjui kelią po krepšiu bando užtverti besiginantis centras, tuo pačiu prižiūrintis perdavimo liniją varžovų vidurio puolėjui, o komandos draugas gynėjas po užtvaros lekia paskui varžovą su kamuoliu ir taip savotiškai sudaro oponentui dviejų krepšininkų priežiūrą.
Tokiose situacijose „Žalgiris“ KMT finale pelnė vos 0,67 taško per vieną išpuolį.
Taip pat statistiškai paskaičiuota, kad „Žalgiris“ puolime būna neefektyvus tada, kai „Rytas“ verčia žaliai baltus spręsti reikalus po vieną.
Kai tik į puolimą po prasiveržimų įtraukiami kamuolio nusimetimai ir ekstra perdavimai, „Ryto“ gynyba turi tendenciją griūti ir nebeatlaikyti „Žalgirio“ puolimo.
Šis aspektas bus svarbus ir finalo serijoje, nes KMT finale „Žalgirio“ įžaidėjai liko toli nuo jiems įprastų skaičių. Nate'as Woltersas pataikė tik 2 metimus iš 8 ir tepelnė 5 taškus. Leo Westermannas surinko 11 taškų, bet iš žaidimo pataikė tik 2 metimus iš 6. Tuo tarpu Thomasas Walkupas tada dar nebuvo svarbus „Žalgirio“ žaidimo schemose ir terungtyniavo 6 minutes.
Kita vertus reikia pastebėti, kad „Žalgiris“ labai smarkiai pasikeitė nuo KMT finalo. Žalgiriečiai ne tik ženkliai pagerino žaidimą ir išsilaisvino puolime, bet reikšmingai keitėsi ir žaliai baltų vaidmenys. Pavyzdžiui, Th.Walkupas gavo svarbias įžaidėjo funkcijas, o finale visai nuo suolo nepakeltas D.Thompsonas tapo svarbiu rotacijos žaidėju. Be to, „Rytas“ neteko pagrindinio įžaidėjo Chriso Kramerio, su kuriuo vilniečiai žaidė kito lygio krepšinį.
„Rytas“ LKL finale sutinka kitokį žvėrį, kurį vėl sumedžioti bus labai sudėtinga.
