Teismas nusprendė, kad Konkurencijos taryba neįrodė, kad toks susitarimas apskritai buvo sudarytas, o tarp LKL klubų vykusios vidinės diskusijos, kaip elgtis pandemijos metu, nėra draudžiamos.
2021 m. lapkričio mėnesį Konkurencijos taryba skyrė baudas visiems LKL klubams. Už tokį pažeidimą ateityje galėtų grėsti ne tik baudos, bet ir klubų vadovų nušalinimas nuo 3 iki 5 metų. Didžiausia bauda buvo paskirta Kauno „Žalgiriui“ ir sudarė 16 510 eurų, lygai ir kitiems klubams buvo skirtos mažesnės baudos, todėl LKL ir 10 jos klubų šį sprendimą apskundė teismui.
„Teismo sprendime nurodyta, kad Konkurencijos taryba netinkamai vertino faktines aplinkybes, nepateikė aiškių įrodymų, neišsamiai įvertino aktualų kontekstą, kuris šiuo atveju buvo labai svarbus. Tai ir pasaulį sukausčiusi COVID-19 pandemija, ir sporto specifika. Krepšinio klubai diskutavo apie tai, kaip reikėtų elgtis klubams neįprastoje situacijoje ir kokius sprendimus priimti, tačiau tokios diskusijos nėra draudžiamos“, – kalbėjo teisės firmos „Sorainen“ partneris Daivis Švirinas, atstovavęs Kauno „Žalgiriui“ teisiniame ginče.
Tyrimas dėl galimo Konkurencijos įstatymo ir SESV pažeidimo buvo pradėtas 2020 m. balandį, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie LKL ir krepšinio klubų diskusijas LKL neeilinio valdybos posėdžio metu.
„Džiaugiamės teismo sprendimu. „Žalgiris“ nuo pat pandemijos pradžios derėjosi su Eurolygos žaidėjų asociacija ir atlyginimus žaidėjams sumokėjo. „Žalgiris“ jokiuose susitarimuose dėl atlyginimų mokėjimo su kitais LKL klubais nedalyvavo, todėl Konkurencijos tarybos pozicija mums visuomet atrodė nepagrįsta. Tuo metu žaidėme ne tik LKL, bet ir Eurolygoje, kurios sezonas dar nebuvo nutrauktas. Kaip „Žalgiris“ net teoriškai galėtų „susitarti“ nemokėti atlyginimų už likusią sezono dalį, jei mūsų sezonas dar nebuvo pasibaigęs?“, – stebėjosi „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.
Konkurencijos taryba šį sprendimą dar gali skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
