Pašėlusiu tempu Eurolygoje rungtyniaujantį „Žalgirį“ artimiausiais mėnesiais ims smaugti ne tik įtemptas tvarkaraštis pajėgiausiame žemyno turnyre, bet ir kovos vietiniame fronte.
Kol kas tik 13 iš 36 LKL reguliariojo sezono rungtynių sužaidę kauniečiai per vos daugiau nei tris mėnesius šalies čempionate į aikštę turės žengti net 23 sykius, jau nekalbant apie mažiausiai 12 Eurolygos mačų ir Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalo ketvertą.
Matydami atslenkantį rungtynių cunamį, sunerimę „Žalgirio“ vadovai bandė jam pasiruošti iš anksto ir prašė LKL trumpinti reguliarųjį sezoną.
„Pradėjus nukėlinėti LKL rungtynes, esame kreipęsi į lygą su nuogąstavimais, kad sklandžiai išdėlioti tvarkaraščio nepavyks. Matydami negerėjančią pandemijos situaciją Lietuvoje, kuri ir toliau sudaro problemų visoms lygos komandoms, siūlysime lygai sumažinti ratų skaičių iki trijų“, – 15min prieš kelias savaites sakė „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.
LKL valdyboje šį klausimą žadėta svarstyti sausio pabaigoje, tačiau iki šiol jokie sprendimai nebuvo priimti.
R.Brazauskas 15min patikino, kad situacija valdoma ir poreikio keisti varžybų formatą, bent jau kol kas, nėra.
„Nesvarstėme (trumpinti sezono – aut. past.), nes nėra poreikio. Viskas vyksta pagal tvarkaraštį. Rungtynių, kurios buvo atidėtos, skaičius mažėja. Kol kas situacija valdoma ir nėra poreikio. Tos rungtynės, kurios buvo atidėtos, vyksta savaitės viduryje, antradieniais ir trečiadieniais. Per vasarį ir kovą, manau, kad nebus atidėjimų“, – sakė vienas lygos vadovų.
LKL generalinio direktoriaus teigimu, sprendimų pareikalauti gali sėkmingas „Žalgirio“ žaidimas Eurolygoje. Jei kauniečiai patektų į ketvirtfinalį, čempionato organizatoriams tektų iš esmės perdėlioti kauniečių rungtynių tvarkaraštį, kuriame šiuo metu numatyti net septyni mačai balandžio mėnesį – būtent tada Eurolygoje vyksta ketvirtfinalių mūšiai.
„Tai nėra naujiena, „Žalgiris“ jau buvo patekęs ir į Eurolygos ketvirtfinalį, ir į finalo ketvertą. Neatmetame galimybės, kad „Žalgiris“ pateks į ketvirtfinalį ir šiemet. Tokiu atveju dažniau teks žaisti LKL rungtynes po ketvirtfinalio ar finalo ketverto. Išspręsime tą klausimą“, – sakė R.Brazauskas.
„Žalgiris“ tokiam LKL sprendimui ruošėsi jau iš anksto. P.Motiejūnas dar sausio viduryje numatė, kad Lietuvos pirmenybės trumpinamos nebus, bet atskleidė, jog drastiškai į tai nereaguotų ir jaunimu grįstos sudėties į LKL rungtynes reguliariojo sezono finiše nepaleistų.
„Vis tiek norime žaisti su pagrindine sudėtimi. Ir dabar vieną kitą žaidėją nuimame ir duodame jiems pailsėti. Turbūt tą pačią taktiką ir naudotume iki sezono galo. Svarbu, kad traumų nebūtų ir fiziškai būtų, kur tas rungtynes padėti“, – prieš kelias savaites LRT žurnalistei Dovilei Šeduikytei sakė P.Motiejūnas.
Viena iš priežasčių, kodėl LKL nusprendė bent jau kol kas sezono trumpinimo idėją atidėti į stalčių, yra turimas rezervas.
Nors šiuo metu reguliariojo sezono pabaiga numatyta gegužės 7-ąją, o atkrintamųjų finišo tikimasi birželio 11-ąją, LKL vadovai nėra įsikibę į šias datas ir į situaciją žiūri lanksčiai.
R.Brazausko teigimu, svarbiausia data yra birželio 15-oji. Būtent ši diena, pagal LKL ir Europos krepšinio lygų sąjungos (ULEB) susitarimą, yra paskutinė, kai privalo baigtis Lietuvos čempionato kovos.
„Viskas priklausys nuo „Žalgirio“ pasirodymų. Jeigu jie pateks į atkrintamąsias ar finalinį ketvertą, tai per dieną nežais dvejų rungtynių. Automatiškai tuomet sezono pabaiga nusikels vėliau, – komentavo R.Brazauskas. – Jeigu įvyks olimpinės žaidynės, sezono pabaiga numatyta birželio 11-ąją, bet turime įsipareigojimą vėliausiai užbaigti čempionatą birželio 15-ąją, nes turime palikti dvi savaites iki olimpinės atrankos, kuri startuoja birželio 29-ąją. Tad turime keturių dienų rezervą.“
Turime keturių dienų rezervą.
Apibendrindamas LKL generalinis direktorius apibrėžė situaciją kaip stabilią, bet tokią, kuri gali pasikeisti dėl dviejų faktorių – sėkmingo „Žalgirio“ žaidimo Eurolygoje arba netikėtų kiek sutramdyto COVID-19 kirčių.
„O šito jau niekas negali numatyti“, – atsiduso R.Brazauskas.
