„Šiemet leidžia kritikuoti, tai ir kritikuosiu,“ – tarė Kazys Maksvytis po pralaimėjimo Vilniaus „Rytui“. Teisėjams šį sezoną užgriuvo nemenka našta – kritikos lavina iš daugumos LKL trenerių.
Pradėta abejoti lietuvių teisėjavimo kompetencija, o viską vainikuoja faktas, kad KMT finalo ketverte teisėjavo italas Luigi Lamonica. Situacijos nelengvina ir LKL prezidento Remigijaus Milašiaus noras į LKL varžybas integruoti 20 procentų užsieniečių teisėjų.
Apie audringus santykius su treneriais ir lygos vadovu 24sek kalbėjosi su Lietuvos krepšinio federacijos Teisėjų asociacijos prezidentu Kęstučiu Pilipausku.
– Nuo šio sezono treneriams leidžiama išsakyti kritiką teisėjams. Kokia jūsų nuomonė dėl šio taisyklių pakeitimo?
– Susigyvenom su šituo įstatymu. Atvirai pasakius, sezono metu tų atvejų nebuvo tiek daug. Dabar jų padaugėjo, nes artėja atkrintamosios.
Aš galvoju, kad tai yra lygos įvaizdžio klausimas, nes mes esame nieko prieš, kai ta kritika pagrįsta, ir būna analizuojami konkretūs sprendimai. Tai yra normali mūsų darbo dalis. Kaltinimai visada bendro pobūdžio: nebuvo teisėjų rungtynėse, nevienodai traktavo kontaktus. Tokie pareiškimai neduoda jokios naudos nei teisėjams, nei komandoms, nei lygos įvaizdžiui. Tarp kitko, kalbėjau su kai kuriais treneriais – jie irgi sutinka, kad nebūtų kalbama tai, kas patinka, kada patinka ir be jokio pagrindo.
– Per visą praėjusį LKL sezoną buvo išdalytos 46 techninės pražangos treneriams. Šiemet jau kovo mėnesį šis skaičius buvo 43. Kaip paaiškinti tokius skaičius?
– Mes asmeniškai patys tų pražangų neskaičiavome. Rengėme bendrą seminarą su treneriais ir teisėjais. Manau, kad treneriai pripažino, jog jų elgesys kartais irgi yra per daug impulsyvus, neadekvatus konkrečiam teisėjų sprendimui. Sprendimas gali atrodyti klaidingas, bet, pažiūrėjus įrašą, pasirodo, kad jis nėra klaidingas. Čia yra abipusės tolerancijos klausimas ir manau, kad abi pusės turi žengti žingsnį į priekį. Treneriai turi kontroliuoti savo emocijas, nes, net jei teisėjas suklysta, tai trenerio reakcija peržengia visas ribas. Tokiu atveju teisėjas neturi vietos, kur pasidėti, ir privalo skirti techninę pražangą. Trenerio pasisakymus, ypač necenzūrinius, girdi ir žmonės, ir teisėjai. Teisėjas, kuris susitaiko su tokia situacija, praktiškai nevaldo situacijos aikštėje. Tai yra netoleruotina ir, kita vertus, lyga irgi stengiasi kovoti su trenerių pernelyg reiškiamomis emocijomis, kurios yra visiškai virš ribos. Kalbamės, kad teisėjai privalo kontroliuoti situaciją aikštėje, neturi toleruoti ir leisti trenerio iššaukiančio elgesio.
– LKL pripažino, kad teisėjai grubiai klydo rungtynėse tarp „Šiaulių“ ir „Nevėžio“. Kaip paaiškinti tokius epizodus, kai teisėjai galimai nulemia mačo baigtį?
– Man yra liūdna, kad taip atsitiko. Dėl kažkokių nesuprantamų priežasčių jie patys negali paaiškinti, kodėl nepasinaudojo peržiūros galimybe likus pusei sekundės iki rungtynių pabaigos ir nepakoregavo laikrodžio (Šiaulių komandos pergalingu galėjęs tapti metimas nebuvo įskaitytas, nusprendus, kad taškai pelnyti pasibaigus laikui, nors likusios sekundės nebuvo apskaičiuotos tiksliai). Apgailestauju, kad taip atsitiko. Atvirai pasakius, tai turėjo būti gana lengvas sprendimas – reikėjo nueiti ir patikrinti laiką.
Ar tai nulėmė rungtynių baigtį? Negalima sakyti vienareikšmiškai, kad taip įvyko. Likus pusei sekundės buvo vienas metimo planas, o likus daugiau laiko galėjo būti kitas metimo planas. Paskutinis metimas buvo neįskaitytas teisingai remiantis to laikrodžio parodymu, deja, klaida įvyko, laikrodis pakoreguotas nebuvo. „Šiauliai“ turi pagrindo ginčytis, kad tai nulėmė rungtynių baigtį, ir sunku tam paprieštarauti.
– Treneriai kalba, kad teisėjai skiria technines pražangas net ne už keiksmažodžius, o už emocingesnį pasisakymą. Kodėl teisėjai šį sezoną stengiasi mažinti varžybų emocijų lygį?
– Užgauti, įžeisti žmogų galima ne tik keiksmažodžiu. Treneris neturi teisės kištis, daryti įtakos teisėjo sprendimams. Tai daroma ne tik keiksmažodžiais – pastovus apeliavimas po kiekvieno teisėjo švilpuko, kai laidomos replikos, mosikuojamos rankos ir pastoviai reiškiamas nepasitenkinimas. Tai trukdo teisėjui dirbti savo darbą ir koncentruotis į situaciją, nes reikia klausytis, kai pastoviai tau kas nors kalba į ausį. Jau nekalbu ir apie necenzūrinius žodžius. Treneris gali mandagiai paklausti, kaip ir parašyta taisyklėse, ir tikėtis mandagaus, trumpo atsakymo. Bet jeigu treneris nepagarbiai dergiasi, tai yra nepagarbus kreipinys į teisėją, tad kiekvienas atvejis yra netoleruotinas, baustinas.
Čia nereikia skirti, kur yra keiksmažodžiai, nes, žinote, ir paprastu žodžiu galima sužeisti labai skaudžiai. Šią savaitę seminare pasiūliau lygai apsvarstyti pasiūlymą: jei teisėjas skiria techninę pražangą už žodžius, jis turi pateikti konkrečią frazę į protokolą. Žydrūnas Urbonas sakė, kad nenusikeikė ir gavo techninę pražangą, tačiau keiksmažodis nėra takoskyra, nes net už gestą galima skirti techninę pražangą. Tai yra nepagarbus bendravimas su teisėju, kas, pagal taisykles, yra neleistina.
– LKL prezidentas Remigijus Milašius sakė, kad kitą sezoną norėtų matyti 20 procentų užsieniečių teisėjų LKL pirmenybėse. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Mes nesutinkame, kad reikia užsieniečių teisėjų Lietuvoje, nes manome, kad bendras teisėjų lygis yra geras. Netgi, sakyčiau, labai geras, nes šiandien turime 7 teisėjus, kurie teisėjauja aukščiausiame lygyje – 3 Eurolygoje ir 4 FIBA Čempionų lygoje. Aš manau, kad tai tikrai gana geras skaičius teisėjų, kurie yra įvertinti.
Visuose čempionatuose – ar tai Ispanija, ar tai NBA – yra problemų su teisėjavimu. Tai yra normalu, tai žaidimo dalis, ir nereikia ieškoti pogrindinių dalykų. Kaltinimus reikia teikti labai atsakingai, o su nepagrindžiančiais kaltinimų sunku kalbėti. Praeitą savaitę sulaukėme Davorino Nakičiaus, FIBA teisėjų departamento vadovo, vizito. Jis yra patenkintas lietuvių teisėjų darbu, sakė, kad mūsų jaunoji karta yra gero lygio, gali teisėjauti bet kokio rango varžybose. Tai įrodo ir mūsų teisėjo Gyčio Viliaus staigus kilimas Eurolygos karjeros laiptais. Prezidentas nori turėti užsieniečių teisėjų, bet mes nemanome, kad yra toks poreikis. Be to, jaučiame, kad įvykis su L.Lamonica turėjo poveikio lietuvių teisėjui darbui. Dabar mūsų teisėjai šį sezoną nėra kviečiami į pasaulio čempionatą. Vadinasi, poveikis buvo, nes sulaukta dėmesio iš FIBA, kad kviestas nelicencijuotas FIBA teisėjas.
– Šiemet LKL atsirado rubrika „Teisėjo švilpukas“. Kiek ji veiksminga?
– Ši rubrika yra švietėjiško pobūdžio, kad krepšinio mėgėjai gilintųsi į krepšinio taisykles. Aišku, galima atsižvelgti ir į tai, kokie momentai buvo to savaitgalio varžybose, bet pagrindinė tos rubrikos užduotis yra krepšinio mėgėjams šiek tiek paaiškinti žaidybines situacijas ir niuansus.
– Kaip teisėjai ruošiasi atkrintamosioms kovoms, kai tenka susidurti su tokia kritikos banga?
– Atkrintamosioms rungtynėms bus patvirtinta mažesnė grupė teisėjų, kurie yra labiau užsigrūdinę tokio rango varžybose. Kad bus sutelktas dėmesys ir susikaupta, manau, net neverta kalbėti. Jie visi nori savo darbą atlikti kuo geriau, nes atkrintamosios vis dėlto vyksta po padidinamuoju stiklu. Manau, visi turi neabejoti, kad teisėjai atiduos maksimumą, kad nebūtų nesusipratimų, o ypač kad rungtynių baigtis nebūtų nulemta teisėjų sprendimų.
Kad nebus mažų klaidelių, niekas negali garantuoti, nes visi esame žmonės. Svarbiausia, kad tos klaidos nebūtų tendencingos.
