22 metų 194 cm ūgio įžaidėjas šiame sezone demonstruoja kol kas geriausią krepšinį profesionalioje karjeroje.
I. Sargiūnas yra bene pats svarbiausias žaidėjas visoje Prienų ekipoje, o apie tai byloja ir 30 minučių vidurkis per rungtynes.
Per 12 jau sužaistų rungtynių I. Sargiūnas fiksavo 12,5 pelnomų taškų, 3,9 rezultatyvių perdavimų ir 11,6 naudingumo balų vidurkius.
Dar įspūdingiau atrodė šio krepšininko skaičiai Citadele Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) turnyre. Ten I. Sargiūnas į Šiaulių ekipos krepšį suvertė 30 taškų, Kėdainių klubui dukart atseikėjo po 22 taškus.
„Niekada negalvojau apie buvimą profesionalu. Tiesiog patikdavo papildomai dirbti. Jeigu darau kažką, tai noriu ištobulinti ir įdėti daugiau darbo, nei kiti. Tas man teikė malonumą, o laikui bėgant atsirado ir jaunimo rinktinės, ir išvyka į JAV. Grįžęs supratau, kad galiu žaisti“, – kalbėdamas su LKL.lt sakė Prienų ekipos krepšininkas.
Plačiau apie I. Sargiūno karjerą, laikotarpį JAV, jauną ir energiną komandą Prienuose – interviu:
– Esate dar gana jaunas krepšininkas. O kiek jums teko atsisakyti įvairių pramogų, norint pasiekti profesionalų lygį?
– Visą laika tenka kažko atsisakyti. Ar tai išėjimo su draugais, ar net švenčių su šeima. Bet visada gali rasti laiko. Nėra, kad beprotiškai sieki kažko ir pamiršti aplinkinius reikalus. Yra dalykų, kuriuos paaukoji, bet tuo pačiu nepamiršti ir gyventi.
– 2015 metais su Lietuvos U-15 rinktine tapote Europos vicečempionu. Kiek tokia patirtis jus įkvėpė, motyvavo dirbti dar daugiau?
– Tas čempionatas buvo tikrai smagus. Čia pirmas rimtesnis taškas mano karjeroje. Išėjus iš krepšinio mokyklos, patekus į rinktinę… Žaidėme Kaune, buvo gera atmosfera. Žaidėme prieš gerus žaidėjus. Tai buvo geros emocijos, atėjo supratimas, kad kažką galima pasiekti.
– 2018 metais išvykote į JAV, prisijungėte prie Universiteto komandos. Vis dėlto, neilgai trukus nusprendėte grįžti. Ar ta patirtis jus stipriai užgrūdino?
– Labai, labai. Ir psichologiškai, ir fiziškai. Yra visai kitas režimas, kita sistema. Toli nuo namų. Be švenčių su artimaisiais, be artimųjų rato. Užgrūdinimas už Atlanto tikrai buvo pasiektas.
– O dėl kokių priežasčių jūs pasirinkote palikti „Žalgirio“ sistemą ir išvyti taip toli?
– Važiavau dėl mokslų ir krepšinio balanso. Važiavau ir tiek. Bet sprendimas nebuvo greitas. Žingsnis po žingsnio taip nusprendžiau.
– Kokių patirčių iš to laikotarpio pasisėmėte?
Vertinu šitą patirtį gerai. Buvo ir gerų, ir sunkesnių momentų. Bet aš į kiekvieną sprendimą ir patirtį žiūriu teigiamai, nežvilgčioju atgal. Nesigailiu sprendimų. Ten buvo ir permainų tarp Universitetų, tarp komandų. Bet dabar esu Europoje ir iš krepšinio pusės viskas tikrai gerai.
– Jums dar tik 22 metai. Ar pats galvojate, kad turite pakankamai lyderio savybių šiai komandai?
– Manau, kad turiu lyderio savybių. Pasitikėjimas, kuri įgaunu dirbdamas papildomai, iš to viskas yra ateina. Esame jauname komanda, aš čia jau antri metai, tas irgi turėtų prisidėti. Žiūrėsime, kaip seksis.
– Prienuose be jūsų iš praėjusio sezono liko tik du tie patys žaidėjai. Kaip vertinate tai, kad komanda – visiškai nauja?
– Vertinu teigiamai, pozityviai. Mes labai linksma komanda. Visi gerai sutaria, visi gerai sportuojame. Turime daug noro ir ambicijų. Tikrai džiugu ir malonu dirbti kartu su komanda. Čia visi jauni, visi trykšta noru, sportuojame labai smagiai.
