– Ateinantį savaitgalį Vilniuje, Gabijos gimnazijoje, bus rengiamas pirmasis Mato Buzelio taurės turnyras. Toks, sakyčiau, gana netikėtas projektas – tradiciškai tokius renginius daro žaidėjai, kurie jau baigė arba baiginėja savo karjeras. Kaip atsirado ši idėja?
– Čia gal labiau tradicijų klausimas. Manau, nereikia būti kažką pasiekus, kad galėtum daryti gerus darbus. Visų pirma, Matui pačiam patinka treniruoti vaikus. Ir Amerikoje vaikai nuo jaunystės ar paauglystės yra mokomi būti bendruomenės dalimi, prisidėti kas kuo gali. Jis jau dabar sako, kad baigęs karjerą norėtų dirbti treneriu.
Taip kad čia nėra nieko keisto. Mato sesuo Sofija, kai grįždavo vasaromis iš universiteto, ar net vidurinėje mokykloje, surinkdavo mergaites, ir treniruodavo jas žaisti lakrosą.
– Kartu bus pristatyta ir nauja asociacija „Tėvai vaikų sporte“, arba „Mes mūsų“.
– Taip, tas turnyras bus kaip ir įžanginė tos asociacijos dalis, savotiškas startas. Mums, kaip tėvams, kildavo ganėtinai daug klausimų, taip pat matėme, kad ir kitiems tėvams kyla labai panašūs klausimai. Turiu omenyje ne tik tėvus iš Lietuvos, bet ir čia, Amerikoje.
Taip išsigrynino mintis su bendraminčiais tėvais Lietuvoje sukurti platformą, kurioje būtų galima dalintis informacija, užduoti klausimus, rasti naujienų apie įvairius renginius ir pan. Tas kelias į aukštesnį lygį yra labai skirtingas – vieniems pasiseka, ir tada patenkinti visi – ir tėvai, ir vaikas. Kitiems gal susiklosto viskas ne taip idealiai, nes gal priimdami kažkokį svarbų sprendimą nežinojo visos naujausios informacijos apie konkrečią mokyklą, ar sporto agentūrą.
Mes nesiruošiame patarinėti, mes tik suteiksime žmonėms informaciją, o sprendimą jie turi priimti patys. Nes čia jų vaikas, ir tėvai visų pirma yra už jį atsakingi.
Tai tos asociacijos tikslas ir bus – padėti tėvams kuo geriau suprasti savo vaiko galimybes, perspektyvas, jaunimo treneriams – gauti kuo daugiau informacijos apie įvairias metodikas, renginius, seminarus ar vaikų turnyrus. Ieškosime galimybių trenerius išsiųsti į tobulinimosi kursus.
Esminė mintis padėti tėvams suprasti, kas yra sportuojantis vaikas, koks teisingas jo kelias turėtų būti, kaip tėvai gali prie to prisidėti.
Kitas momentas – vaikų psichologija, paskaitų pagalba. Stengsimės jiems padėti.
Trečias momentas norime, kad valstybės priimamuose sprendimuose dėl vaikų sporto būtų išgirstas ir tėvų balsas.
Tarptautinis bendradarbiavimas dėl galimybės vaikams mokytis ir sportuoti, sportininkų ir tėvų teisių apsauga, pagalba treneriams, kviečiant įvairius profesionalus dalintis žiniomis, rengiant mokymus, stovyklas.
Susisiekti, prisiregistruoti, dalyvauti galite mesmusu.lt. Puslapis yra naujas ir bus vis atnaujinamas.
– Savo laiku buvo neaišku, kurią šalį – Lietuvą ar JAV Matas pasirinks kaip savo pagrindinę valstybę. Ar jau dabar galima sakyti, kad pasirinkimas padarytas, ir kaip vyko pats procesas? Ar tiesiog lietuviai tėvai liepė?
– Na, nebuvo jokių ypatingų debatų. Visų pirma, kvietimas į bet kokios šalies rinktinę yra didžiulė garbė. Ir kai Matas pirmą kartą gavo kvietimą į JAV rinktinės stovyklą, jis nuvyko ten, dalyvavo. O po to atėjo kvietimas iš Lietuvos, ir antras kvietimas į JAV stovyklą. Turėjome du kvietimus, ir reikėjo apsispręsti, nes atsakymo laukė dvi federacijos.
Ir tada Matas labai greitai apsisprendė, kai tik galės į atranką atvažiuos, o jei tik bus reikalingas rinktinei – dalyvaus.
Ir šiaip jam labai patinka europietiška krepšinio kultūra, sirgaliai, jis ir dabar žiūri Eurolygą, mato, kaip žmonės serga už savo rinktines.
Plius Jonas (Valančiūnas – red.) daug prisidėjo – jam Jonas yra didelis autoritetas ir puikus patriotizmo pavyzdys. Atsimenu, kaip Jonas sakė jam: „Žinoma, kad rinkis Lietuvą. Kas man ryte spurgas atneš?“
Taip pat ir Domantas Sabonis pasirašo ir palaiko ji.
– Matas gimęs ir užaugęs JAV, ten jo visi komandos draugai, pažįstami. Lietuvoje gi nebuvo tokių socialinių ryšių.
– Matas yra gimęs Amerikoje, ir jo gyvenimas yra savotiškai daugiakultūris. Išėjęs iš namų, jis gyvena amerikiečio gyvenimą. O namuose jis augo ir gyvena lietuviškoje aplinkoje. Taip kad jo sprendimas buvo labai aiškus – „kai tik galėsiu ir būsiu reikalingas, aš žaisiu už Lietuvą“, ir be didelių dilemų.
– Dar vienas ne visai įprastas sprendimas užuot ėjus tuo įprastu keliu – vidurinė mokykla/NCAA ir toliau, Matas priėmė sprendimą eiti į naujai sukurtą komandą, ir iš karto pradėti nuo G lygos. Bet visai neseniai NBA paskelbė, kad ketverius metus gyvavęs „Ignite“ projektas bus baigtas po šio sezono. Kokie buvo jūsų argumentai Matui renkantis žaisti „Ignite“?
– Na, pradėkime nuo to, kad G-League „Ignite“ buvo ir vis dar yra NBA projektas. Mato čekiai ateina iš NBA. G lyga yra artimiausia, kas gali būti prie NBA – žaidžiama NBA gabaritų aikštėje, su NBA tritaškių linija, NBA kamuoliu, prieš NBA buvusius ar esamus žaidėjus.
O Matas nuo mažens visą laiką norėjo varžytis su geriausiais. Tai G-League yra lyga turinti didžiausius talentus pasaulyje po NBA. Tu žaidi prieš NBA žaidėjus, kurie atsistatinėja po traumų, prieš pirmo ir antro ratų šaukimo žaidėjus, kurie laukia, kol ateis jų laikas žaisti NBA, prieš geriausius buvusius studentus, kurie laukia būti pašaukti ir t.t.
Tai, kad NBA priėmė verslo sprendimą nutraukti savo projektą, niekaip nekeičia Mato karjeros. „Ignite“ buvo ir lieka svarbus jo karjeros etapas, kuris davė jam daug naudingų dalykų, patirties. Krepšinis niekur nedingo iš jo gyvenimo.
O gyvenimas keičiasi – taip, NBA priėmė verslo sprendimą, nes NCAA lyga patvirtino galimybę studentams ateiti ir užsidirbti. Atsiras ir naujų projektų.
– Bet atsisakymas žaisti universitete atima galimybę įgyti išsilavinimą?
– Ne visai taip. Tiksliau, visai kitaip. NBA lyga irgi puikiai supranta išsilavinimo svarbą, todėl visi „Ignite“ žaidėjai turi priėjimą prie Arizonos Valstijos universiteto paskaitų platformos, jie dalyvauja paskaitose „on-line“ ir turi 10 metų, kad pabaigtų studijas. Net nepaisant „Ignite“ projekto pabaigos, Matas vis dar turi tas pačias sąlygas mokytis ir baigti universitetą per 10 metų.
– Teko stebėti vyr. trenerio Jasono Harto interviu – jo filosofija buvo paimti kelis NBA veteranus, kurie būtų kaip mentoriai jaunimui (tiek aikštėje, tiek už jos ribų, kad veteranai nebeturėtų karjeros ambicijų NBA lygoje, o perduotų savo patirtį komandos jaunimui.
– Taip, tas irgi buvo svarbus faktorius. Vienas iš šio projekto tikslų, kurių siekė NBA, ir buvo padėti jauniems žaidėjams ne tik krepšinio prasme geriau pasiruošti NBA lygai, bet ir patarti jiems apie daug dalykų už aikštės ribų.
– Pastaruosius metus nuolat matome daugybę visokių prognozių apie būsimą NBA žaidėjų biržą 2025 m. ir Mato galimybes. Nuo pirmo šaukimo iki 10-o ir pan.
– Pradžioje, kai Matas dar vidurinėje buvo įrašytas pirmu numeriu, tai buvo, aišku, malonu, nes tai buvo jo darbo įvertinimas. O tos prognozės – jos gi yra tik spėjimai. Vieną dieną žurnalistams gali atrodyti vienaip, kitą rytą – kitaip. Didelė dalis jų turi limituotą priėjimą prie NBA komandų. Taip pat NBA komandos tikrai nesidalina su žurnalistais, ką jie galvoja, dažnai net slepia. Kažkokia limituota informacija išslysta. Pvz., ESPN pirmo rato trisdešimtuko spėjimai kiekvienais metais pasitvirtina tik apie 50 proc.
Numeris, kuriuo jis bus pašauktas, yra visiškai nesvarbu. Svarbu yra tai, kad patektų į komandą, kurioje jam leis atsiskleisti ir tobulėti. Jis ir dabar, kai jam kas nors pasako, kad kas nors yra prastas NBA žaidėjas, puola tą žaidėją ginti – Mato filosofija yra tokia: „Jeigu kas nors kartą žengė ant NBA parketo, tai jis jau padarė savo gyvenimo pasiekimą.“
Nes NBA per visą istoriją yra buvę tik apie 5000 žaidėjų. Per 75 metus – tik penki tūkstančiai. Patekti į NBA yra labai sunku.
– Kai kalbama apie potencialų pirmojo dešimtuko šaukimą, ypač JAV žaidėjui tenka didžiulis spaudimas, nuolatinis dėmesys (tiek iš medijos, tiek iš agentų pusės). Jaunam žmogui ne visada lengva tai atlaikyti. Kaip sekėsi tvarkytis?
– Amerikoje žaidėjai gauna dėmesio dar vidurinėje mokykloje, žaisdami pagal nacionalinį tvarkaraštį, vasarą dalyvaudami sporto aprangos gamintojų remiamuose turnyruose, jie gauna pakankamai žiniasklaidos dėmesio. Dar būdami devintokai, dešimtokai jie jau dalija interviu. Ir šiaip savęs pardavimo kultūra čia yra didelė.
Mūsų šeimoje nebuvo didelių problemų. Gal todėl, kad mes labai kruopščiai rinkomės komandą, kuri buvo aplink Matą. Naujos vardo ir įvaizdžio taisyklės leidžia vaikams pasirašyti sutartis su agentūromis jau vidurinėje mokykloje. Matas su „Excel Sports Management“ agentūra ir jos agentais Michaelu Tellemu ir Jeffu A.Schwartzu yra nuo vienuoliktos klases.
– Ir paskutinis klausimas dažniausiai būna apie Lietuvos rinktinę. Daug nežinomųjų kol kas, pats pasirengimo grafikas bus labai neįprastas. Ar yra kokių nors planų dėl šios vasaros, ar dar anksti kalbėti?
- Dėl šios vasaros dar yra labai daug nežinomųjų, pasirengimo grafikas labai trumpas ir neįprastas. Stovykla sutampa su NBA žaidėjų birža, tai bus labai sunku suderinti. Noras tikrai yra, tą Matas ir pasakė Kaziui Maksvyčiui, kai buvo susitikę Amerikoje. O kaip viskas bus, parodys laikas. Jeigu Matą pašauks NBA komanda, gal ji sakys – jokių važiavimų, o gal kaip tik sakys, važiuok, jeigu kviečia.
