| Penktadienis | Eurolyga | „Žalgiris“ – CSKA | 20:00 | Kaunas |
M.Grigonis laukia pirmosios karjeroje akistatos prieš Kauno „Žalgirį“, kuriame per pastaruosius trejus metus sužibo kaip vienas geriausių gynėjų Eurolygoje.
27-erių metų kaunietis praėjusią vasarą sukirto rankomis dėl garantuotos trejų metų 4 milijonų eurų sutarties su kasmet viską laimėti siekiančiu Maskvos CSKA.
Karjeros startą Rusijoje apkartino nugaros trauma, iš rikiuotės krepšininką ne tik išėmusi penkioms savaitėms, bet ir pasėjusi abejonę dėl žaidimo Europos čempionate kitų metų rugsėjį.
Trejas rungtynes iš eilės Eurolygoje laimėjusi CSKA įsibėgėja, o penktadienį „Žalgirio“ arenoje vyksiantis mačas M.Grigoniui bus ypatingas.
„Kai paskelbė Eurolygos tvarkaraštį, iškart pasižiūrėjau kada laukia kelionė į Kauną. Dar niekada nesu žaidęs prieš „Žalgirį“, bus smagu, – 15min laidoje PIKENROLAS kalbėjo M.Grigonis. – Jauduliukas yra neišvengiamas. Žaisiu prieš buvusią komandą, kuri man reiškia daug, tai jaudulys yra normalus dalykas. Bet kai įeisiu į aikštę, viskas pasimirš. Man nereikia eiti į starto penketą, tai susigyvenu. Laukiu rungtynių su „Žalgiriu“. Noriu pasimatyti su klubo darbuotojais, žaidėjais. Bus smagu prasieiti per areną. Tikrai užbėgsiu ir į rūbinę.“
„Žalgiris“ nuo paskutinio M.Grigonio mačo su žaliai–balta apranga itin pasikeitė. Vien vasarą klubą paliko pusė komandos, o sezono starte atsisveikinta buvo su Martinu Schilleriu, vėliau ir su jo asistentais Arne Woltmannu bei Stefanu Grasseggeriu.
M.Schillerio atleidimas vos po antrųjų Eurolygos rungtynių labai nustebino M.Grigonį.
„Nesu sporto direktorius, tad mano nuomonė nelabai ką reiškia. Bet jei kažkam ji įdomi, tai trenerio atleidimas po dvejų rungtynių, kai leidai jam susikomplektuoti komandą, man yra tiesiog nepaaiškinamas. Galbūt tarp Pauliaus ir Martino kažkas atsitiko, bet niekas to nežino, – su 15min mintimis dalijosi CSKA žaidėjas. – Pernai per pirmąjį mėnesį mes irgi kažkiek buvome treneriu nepatenkinti, bet sakėme, jog reikia tikėti. Visi susitarėme nebeverkti ir ėmėme galvoti, kaip žaisime su šiuo treneriu. Dabar viskas staiga apsivertė ir aš to nesuprantu. Galvoju, kad daug kas nesupranta. Klubas priklauso Pauliui, o jis žino, kas klubui yra geriausia. Bet iš šono atrodė labai prastai.
Manau, kad turėjo būti kažkoks konfliktas tarp Pauliaus ir M.Schillerio, kitų variantų aš nematau. Nors sunku tai įsivaizduoti, nes Martinas blogų žodžių nesako, o jei pasakys, tai atsiprašys po poros minučių ir pažers komplimentų. Mes su juo sutarėme labai gerai. Super santykiai. Koks jis yra treneris, tai yra viena, bet koks jis yra žmogus, tai sunku įsivaizduoti konfliktą. Tačiau kito varianto nematau.“
Spaudos konferencijoje, praėjus porai mėnesių po M.Schillerio atleidimo, „Žalgirio“ savininkas buvusį strategą nurodė kaip didžiausią vasaros klaidą.
„Pauliaus citata turėjo įskaudinti Martiną. Jis tikrai viską skaito, išsiverčia ir girdi. Jei mane dėl visko apkaltintų, aš irgi tai priimčiau asmeniškai (juokiasi). Kitaip neįmanoma“, – sakė M.Grigonis.
Buvusį „Žalgirio“ trenerį iš Austrijos užstojęs krepšininkas nepritaria ir kalboms, jog praėjusį sezoną Lietuvos čempionai per Eurolygą važiavo tik dėka didelio palikto Šarūno Jasikevičiaus įdirbio.
Kaune vis dar esantis M.Schilleris derasi su „Žalgiriu“ dėl sutarties nutraukimo kompensacijos, o M.Grigonis dėl šios situacijos turi tik vieną atsakymą.
„Nesuprasiu, jei Martinas negaus visko. Jei turi kontraktą, nesvarbu, esi žaidėjas ar treneris, kodėl tu turi kažką tartis? Ši praktika Europoje nėra gera ir tai turi pasikeisti. Jei pasirašai sutartį su žmogumi ir jį atleidi, kodėl tas žmogus turi sakyti, kad jam nereikia pinigų? Jis pabus ir be darbo, ir be pinigų? Juk žmonės viską planuoja, leidžia vaikus į mokyklas. Tokiu atveju tu nieko negali gyvenime planuoti, jei gali tave tiesiog atleisti ir nemokėti pinigų. Taip neturėtų būti“, – sakė M.Grigonis.
Praėjusį penktadienį Marius Grigonis sudalyvavo 15min laidoje PIKENROLAS, kurioje papasakojo apie gyvenimą Maskvoje, darbą CSKA klube, spaudimą, tikslus, nugaros traumą, draugystę su Nikola Milutinovu, nustebinusį Dimitrį Itoudį, Aleksejų Švedą, pokyčius Kauno „Žalgiryje“ ir gerėjantį kauniečių žaidimą.
Apie rusų kalbą: „Pradžioje buvo užsidegimas mokytis, bet vėliau atsirado motyvacijos stygius. Čia rusų kalbos reikia nebent atsitiktinėse situacijose, kai atveža maistą ar panašiai. Tam turiu asmeninį vairuotoją–asistentą, kuris visada padeda visais klausimais. Nusiunčiu jo numerį, o jis viską sutvarko.
Berlyne ar Kaune to neprireikė, bet Rusijoje turėti vairuotoją–asistentą yra įprasta.“
Apie gyvenimo sąlygas Maskvoje: „Gyvenu gerame rajone, tai Maskva žiauriai nustebino. Labai švarus, prižiūrėtas ir tvarkingas miestas. Aišku, į čia ateina visi pinigai, tad yra daug investuojama. Tai matyti. Jei išvažiuoji už pagrindinių rajonų, gali pamatyti kitą Maskvos pusę. Bet kur aš einu ir leidžiu laiką, tai tikėjausi tikrai kitaip.“
Apie buto paieškas Maskvoje: „Miestas didelis, bet reikia žiūrėti, kad nebūtų spūsčių ir kad būtų mažas atstumas. Maskvoje kelyje galima užtrukti labai ilgai, nesinori to. Tai ieškodamas buto atsižvelgiau į tai. Iki „Megasport“ arenos pėstute nueiti man dabar trunka apie 15 minučių, su automobiliu nuvykti – 10. Mes treniruojamės „Dinamo“ krepšinio salėje, tad iki jos, jeigu viskas gerai, važiuojame apie 25 minutes. Į miesto centrą važiuoti su automobiliu neapsimoka, šešis kilometrus gali važiuoti ir dvi valandas. Tokiais atvejais tenka imti viešąjį transportą. Sėdi į metro ir važiuoji, jei nereikia keisti linijų, tikslą pasieki labai greitai. Kai kurios metro stotys atrodo kaip muziejai.“
Apie gyvenimą be šeimos: „Ir dėl šeimos pagausėjimo, ir dėl vizų viskas užtrunka. Daug dokumentų reikia sutvarkyti, jei nori atsigabenti šeimą. Situacija šalyje dėl COVID-19 yra įtempta, Rusija neišduoda turistinių vizų, o kol padarė darbo viziją, viskas užtruko.“
Apie laisvą laiką: „Eurolyga ir UEFA visada pas mane įjungta, jei tik rodo. Jei „Žalgiris“ žaidžia kokias įdomesnes rungtynes LKL, tai pasižiūriu. Žiūrėjau rungtynes ir su „Rytu“, ir su Utena.“
Apie kaimynus: „Mano kaimynas yra Dimitris Itoudis. Aš gyvenu 34 aukšte, 18-ame gyvena Nikola Milutinovas, 14-ame – Danielis Hackettas. Kitame korpuse gyvena Tornikė Šengelija, Iffe Lundbergas ir Willas Clyburnas.
Dimitris vakarais netikrina, ar esu namuose ir miegu (juokiasi). Viskas gerai, dažniausiai susitinkame lifte ir penkias minutes nejaukiai leidžiamės į apačią (juokiasi). Viskas gerai.“
Apie užgimusią draugystę su serbu Nikola Milutinovu: „Nikola neturi žmonos ar draugės, čia yra vienas, kaip ir aš. Gyvename šalia, tad viską darydavome kartu – ir į baseiną, ir į visas terapijas. Nikola mėgsta pažaisti PlayStation kompiuteriu, tai įsijungiame FIFA. Aš šiame žaidime esu mėgėjas, Niko – pažengęs. Jis sako, kad mano šeima atvyksta, jam bus liūdna, tad pasikvietė brolį.
Aš per visą savo karjerą gerai sutardavau su serbais. Viskas su Niko yra gerai. Depresijos tik kiek buvo, nes jam viskas nesiseka. Virš 10 mėnesių jis buvo be krepšinio. Grįžo – vėl blogai, nes susižeidė kelį. Turėjo žaisti kažkuriose Eurolygos rungtynėse, bet atsikėlė ir jam susuko nugarą. Dar pirštą susimušė.
Buvo nesėkmingas ruožas, bet fainas žmogus, viskas su juo gerai – atsipalaidavęs, komunikabilus.“
Apie CSKA priėmimą į kolektyvą: „Viskas gerai. Pačioje pradžioje neturėjome bendros vakarienės, kaip aš buvau įpratęs kiekvienoje ankstesnėje komandoje, nes praktiškai visi atvyko su šeimomis. Pradžioje jautėsi atstumas, bet laikui bėgant susibendravome. Dabar yra žymiai geriau nei buvo sezono pradžioje, kuomet visi buvome kas sau. Po rungtynių ar treniruočių praėjus kelioms minutėms apsižvalgydavau ir matydavau, jog rūbinėje sėdime tik keli žmonės. Laikas bėga, atsiranda daugiau progų visiems kartu kažkur išeiti. Po truputį lipdomės.“
Apie CSKA rūbinės cementuotojus: „Galvoju, kad rūbinę laiko ne rusai, o Willas Clyburnas ir Toko (Tornikė Šengelija). Jie yra pagrindiniai žmonės, kurie viską organizuoja ir visur visus kviečia. Bet su rusais gerai sutariame. Jie šiltai mane priėmė. Jei kažką komandoje darome, ateina visi.“
Apie FIBA langus ir Tornikės Šengelijos traumą: „Jis patyrė traumą pirmose pasaulio čempionato atrankos rungtynėse prieš Ukrainą ir dabar nežaidžia. Kam nuo to yra gerai, nežinau. Nežinau, ar klubas džiaugiasi... Jei paklaustumėte D.Itoudžio, kaip jis dėl to jaučiasi, manau, kad jis galėtų atitinkamai išsireikšti.
Klubai išleidžia rusus į FIBA langus, bet jie Eurolygoje nėra kertiniai žaidėjai. Nei Johanneso Voigtmanno, nei Iffes Lundbergo niekas tikrai nebūtų išleidę. Normalu, juk pagrindiniai žmonės komandoje. Kodėl klubas turėtų išleisti? Jie moka mums algas, turime rungtynes. Kodėl turėtų išleisti?“
Apie savo vaidmenį CSKA komandoje: „Darai savo darbą ir tiek. Tokiose komandose turi susirasti savo vaidmenį, žinoti vietą, ką ir kaip daryti. Tik taip galime kažką laimėti. Jei vienas meta daug metimų, kitas irgi, o tu dar sugalvosi savo daryti... Ne dėl to aš čia esu. Bandau visais būdais padėti CSKA laimėti.
Treneris manęs prašo energijos, atidirbti savo darbą gynyboje ir kurti puolime, užvesti bei pagreitinti žaidimą. Jis nori, kad su savo energija per mažai laiko duočiau daug. Taip ir bandau. Kiek duoda galimybių, tiek. Dar tik sezono pradžia, matysime, kaip bus ateityje.“
Apie nugaros traumą: „Paskutinėse mačo Milane minutėse pajutau į nugarą trenkusį žaibą, atsirado raumenų spazmai. Teko daug praeiti, pora savaičių išvis sunkiai paeidavau. Turėjome problemų su gydytojais, sprendėme tai, skambinau ir į Lietuvą, atrodo, kad dabar viskas susitvarkė. Reikia prižiūrėti, kadangi toks dalykas gali kartotis. Daug vargo, bet po truputį gerėja. Kiekvienas turi kažkiek išvaržų, spaudžiančių nervą. Reikia stiprinti nugaros preso raumenis. Taip nutiko, kad išvažiavau į gimdymą, 3–4 dienas nieko nedariau, grįžau į rungtynes ir žaidžiau prieš Zelionos Guros komandą, tuomet mačas Milane. Taip viskas ir susideda.
Negali pajudėti, negali išsitiesti, visas pakrypęs į šoną. Galvoju, kad daug krepšininkų susiduria su nugaros problemomis. Skausmas nėra malonus, bet tai yra visos šios mano kelionės krepšinyje dalis. Visada turėjau problemų su nugara, stebuklų nėra, tiesiog reikia stiprinti.“
Nugaros būklės dabartinis įvertinimas: „Dešimtbalėje sistemoje – šeši. Po rungtynių būna blogai. Ryte atsikeli, padarai pratimus ir viskas prašviesėja.“
Apie psichologiškai sudėtingą startą: „Vienas dideliame bute gali greitai užsidepresuoti. Man geriau išeiti kur nors. Liūdesys greitai ateina, tad geriau būti žmonių apsuptyje. Būna juodų dienų, bet yra komandos nariai, fizioterapeutai, kurie man labai padėjo ir morališkai. Ėjo į namus, bandė gaivinti, nepasidavė, kai atrodė, jog niekas negerėja. Tam jie ir yra, kad padėtų žaidėjams. Ypač tie, kurie čia yra be šeimų, susiburia ir palaiko vienas kitam kompaniją.“
Apie (ne)žaidimą Europos čempionate: „Vasara dar toli, bet kol kas save Europos čempionate įsivaizduoju labai sunkiai. Kai daug vargo, tai sunkiai įsivaizduoju. Bet dar yra daug laiko.“
Apie trenerį Dimitrį Itoudį: „Tikėjausi, kad bus šiek tiek kitaip. Net kai pralaimėjome daug rungtynių, jis išliko labai pozityvus. Tikėjausi kažko panašaus, ką turėjau, tarkime, su Šaru. Nustebino Dimitrio pozityvumas. Kiek kalbėjau su komandos draugais, šįmet yra šiek tiek kitaip, nei kad buvo per pirmuosius septynerius metus.“
Apie D.Itoudžio konfliktą su Mike'u Jamesu: „Situacija buvo tokia, kad treneriui nebuvo įmanoma sureaguoti kažkaip kitaip. Man ši situacija buvo įdomi, paklausiau, o komandos viduje niekas nieko neslepia, kaip ten viskas buvo.
Visada reikia nežiūrėti savęs, pirmoje vietoje statyti komandą, bet to nebuvo daroma.“
Apie CSKA nusiteikimą VTB Jungtinės lygos ir Eurolygos rungtynėms: „Pradžioje pas mus trūko užsivedimo ir energijos impulso iškart pradėti mačą bei pulti priešininkus. To tikrai pasigendu, kaip ir suolo palaikymo. Bet dabar esame žymiai geresniame kelyje, nei buvome pačioje sezono pradžioje.“
Apie skirtumus tarp „Žalgirio“ ir CSKA organizacijų: „Kol esu organizacijomis dalimi, nieko blogo sakyti negaliu (juokiasi). Viskas pakankamai panašu. Šįmet tik turime problemų, kad neturime savo salės, todėl persikėlėme į „Dinamo“.
Ilgą laiką neturėjome savo rūbinės ir salės. Turėjome eiti pas kitus. Bet dabar viskas yra įrengta, padaryta rūbinė. Dabar kažkiek yra geriau, nors pirmuosius du mėnesius atrodė tikrai prastai. Jie pasakė, kokia buvo situacija, jog kitaip neišėjo, o viskas dabar sugrįžo į tą buvusį lygį.“
Apie Aleksejaus Švedo situaciją: „Galvoju, kad jam čia yra tikrai geriau – nereikia išsimesti visų metimų, nereikia ir žaisti 40 minučių. Jis neina jaunyn. Aleksejui reikėjo laiko suprasti savo vaidmenį ir kaip reikia žaisti pas D.Itoudį. Jis tobulai sužaidė prieš Atėnų „Panathinaikos“. Viskas gerai.
Girdėjau, jog apie jį galvojama kritiškai, bet Aleksejus nėra durnas žaidėjas ir randa savo vietą.“
Apie Aleksejaus Švedo gynybą: „Nėra paslaptis, kad jis ginasi kažkiek silpniau, bet nėra taip, jog visiškai kiaurai. Negalima lyginti jo žaidimo „Chimki“ ir CSKA. Čia jis deda tikrai daugiau pastangų. Matyti, jog noro yra daugiau. Normalu, kad gynyboje jį reikia kažkiek pasaugoti. Kiekviena komanda turi savo silpnas ir stiprias vietas. Silpnas vietas bandai paslėpti, o stiprias išryškinti. Pas mus irgi yra panašiai.“
Apie Aleksejaus Švedo restoranų tinklą: „Jis sakė, jog „Mac and Cheese“ pas jį restorane yra skaniausias visoje Maskvoje. Man atrodo, kad ten itališkos ir amerikietiškos virtuvės mišinys. Tikrai nueisime, dar nebuvome, bet sakėme, jog visi eisime.“
Apie dabartinį CSKA žaidimą: „Smagu būtų sužaisti bent vienerias rungtynes visos sudėties. Tai yra pirmoje vietoje, kad visi būtų sveiki ir pasiruošę. Atrodo, kad tuoj bus, bet rungtynių dieną kažkas serga ar traumuotas. To labiausiai ir trūksta. Kai visi būsime kartu, reikės pagauti bangą ir viskas bus kitaip.“
Apie mačą su „Barcelona“: „Smagios rungtynės, gerai žaidėme. Pradžioje nepradėjome gerai, bet trečias kėlinys buvo labai geras. Ketvirtajame ketvirtyje ne taip išpildėme planą, o tuomet ir Nikola Mirotičius suvertė sudėtingus metimus. Buvo ir keistesnių švilpukų. Geros rungtynės, kai tiek gerų krepšininkų vienoje vietoje, tai smagu žaisti. Ir Rokelis žaidė, smagu buvo su juo susitikti.
Geras mačas. Johannesas Voigtmannas pataikė 4 ar 5 tritaškius per trečią kėlinį. Atakavome Mirotičių, kaip ir visi, kad jis pavargtų ir negalėtų puolime būtų toks efektyvus. Jis gynyboje nėra pats geriausias, orientuotas labiau į puolimą žaidėjas. Bet pas Šarą visi tampa gynybiniais.“
Apie Šarūno Jasikevičiaus techninę pražangą: „Buvau nusisukęs, nemačiau epizodo rungtynių metu, vėliau tik pažiūrėjau pakartojimą. Dimitris buvo labai dėl to piktas. Jam nepatiko tokie bajeriai. Nežinau, tokios taisyklės, o Šaras tuo naudojasi ir viskas yra normalu. Aišku, prieš mus galėtų taip ir nedaryti (juokiasi).“
Apie įmantrų metimą į „Barcelona“ krepšį: „Padirbu ant tokių nesąmonių, tai vis pasiseka kokį įmesti.“
Apie Roko Jokubaičio sprendimą vykti į „Barceloną“: „Gal „Žalgiryje“ jis būtų buvęs pagrindinis žmogus? Negali žinoti. Šioje situacijoje nebuvo blogo varianto – arba vyksti į Barseloną, arba esi pagrindinis žaidėjas „Žalgiryje“.
Rokas yra užsispyręs, turi charakterį, kokio ir reikia. Jis yra geras ir pozityvus gyvenime, bet aikštelėje turi naglumo, todėl jam gerai ir sekasi. Viskas sukrito, jog jis tapo dabar pagrindiniu įžaidėju. Šaras žino jį ir ką jis moka, visus derinius stato ant jo stiprių savybių. Labai smagu matyti Roką. Žinau, kad jam smagu, juk jaunas ir vienas Barselonoje. Pasaka.“
Apie išlikusius „Žalgirio“ bičiulius: „Su Thomasu Walkupu šnekamės kasdien. Jis man atsiunčia graikiškos saulės nuotrauką, sakau, jog saulė yra pervertinta, ir nusiunčiu jam Maskvos rūką (juokiasi).
Bendraujame ir su Ulia, Milu, Rokeliu. Instagrame tenka su daug kuo pabendrauti, teko pasikalbėti ir su Augustine'u Rubitu, kai žaidėme, ir su Jojo (Joffrey Lauvergne'u). Su visais gerai sutariame, jei susitinkame, tai pasikalbame. Šiais laikais labai lengva palaikyti ryšį, kai yra instagramas.“
Apie CSKA tikslą triumfuoti Eurolygoje: „Žiauriai sunki užduotis. Bet tikslai yra tik tokie. Kas man nepatinka, jog čia laimėjus rungtynes nukrenta našta, o džiaugsmo nėra. „Ačiū Dievui, kad laimėjome“. Kito varianto čia nėra, privalai laimėti.
Kalbamės, kad reikia džiaugtis bet kokiu atveju, net jei turime brangiausią komandą ir geriausius žaidėjus, visiškai nesvarbu. Laimėti Eurolygoje yra sunku. Dar ne tokios komandos pralaimi. Reikia visada džiaugtis ir bandyti laimėti kiekvienas rungtynes. O Eurolygos finalinis ketvertas yra nenuspėjamas. Matėme, kokios komandos laimi ir pralaimi. Sunku nuspėti.“
Apie CSKA penkių pralaimėjimų atkarpą: „Pokalbių turėjome. Labiausiai buvo po pralaimėjimo Estijoje prieš Talino „Kalev“. Ateina dėdės iš viršaus pasakyti, ką galvoja. Normalu. Gauni didžiulius pinigus ir pralaimi penkis mačus iš eilės – tai yra visiškai nenormalu. CSKA jau seniai nebuvo turėjusi tokio ruožo, paskutinį kartą gal prieš 30 metų.
Tikslai aukščiausi, spaudimas didžiausias iš klubo. Žmonėms gal krepšinis nelabai rūpi, klubo šeimoje visi yra motyvuoti ir nori tik to vieno tikslo.“
Apie grįžimą į Kauną: „Kai paskelbė tvarkaraštį iškart pasižiūrėjau, kada laukia kelionė į Kauną. Dar niekada nesu žaidęs prieš „Žalgirį“. Bus smagu.
Pasiilgstu visko. Mes ir su Th.Walkupu kalbamės, kaip buvo smagu ir kaip buvo gerai Kaune. Buvo visai kitaip, negu turime dabar. Tuo pačiu ir visą šeimą su savimi pasiimsiu į Maskvą. Laukiu ir skaičiuoju dienas.“
Apie jaudulį žaisti prieš „Žalgirį“: „Jauduliukas yra neišvengiamas. Žaisiu prieš buvusią komandą, kuri man reiškia daug, tai jaudulys yra normalus dalykas. Bet kai įeisiu į aikštę, viskas pasimirš. Man nereikia eiti į starto penketą, tai susigyvenu. Laukiu rungtynių su „Žalgiriu“. Noriu pasimatyti su klubo darbuotojais, žaidėjais. Bus smagu prasieiti per areną, tikrai užbėgsiu ir į rūbinę.“
Ar karjeros pabaigą „Žalgiryje“: „Pabaigti karjeros į „Žalgirį“ nebeima, paklauskite apie tai Jono Mačiulio ir jis pasakys savo nuomonę (juokiasi). Aš turiu ilgą kontraktą su CSKA, daug laiko ir viskas dar gali pasikeisti šiame pasaulyje. Reikia džiaugtis šia diena.“
Apie tragišką „Žalgirio“ sezono startą: „Nesu sporto direktorius, tad mano nuomonė nelabai ką reiškia. Bet jei kažkam ji įdomi, tai trenerio atleidimas po dvejų rungtynių, kai leidai jam susikomplektuoti komandą, man yra tiesiog nepaaiškinamas. Galbūt tarp Pauliaus ir Martino kažkas atsitiko, bet niekas to nežino.
Pernai per pirmąjį mėnesį mes irgi kažkiek buvome treneriu nepatenkinti, bet sakėme, jog reikia tikėti. Visi susitarėme nebeverkti ir ėmėme galvoti, kaip žaisime su šiuo treneriu. Dabar viskas staiga apsivertė ir aš nesuprantu. Galvoju, kad daug kas nesupranta. Klubas priklauso Pauliui, o jis žino, kas klubui yra geriausia. Bet iš šono atrodė labai prastai.
Manau, kad turėjo būti kažkoks konfliktas tarp Pauliaus ir M.Schillerio, kitų variantų aš nematau. Nors sunku tai įsivaizduoti, nes Martinas blogų žodžių nesako, o jei pasakys, tai atsiprašys po poros minučių ir pažers komplimentų. Mes su juo sutarėme labai gerai. Super santykiai. Koks jis yra treneris, tai yra viena, bet koks jis yra žmogus, tai sunku įsivaizduoti konfliktą. Tačiau kito varianto nematau.
Pauliaus citata turėjo įskaudinti Martiną. Jis tikrai viską skaito, išsiverčia ir girdi. Jei mane dėl visko apkaltintų, aš irgi tai priimčiau asmeniškai (juokiasi). Kitaip neįmanoma.“
Apie derybas su M.Schilleriu dėl kompensacijos: „Nesuprasiu, jei jis negaus visko. Jei turi kontraktą, nesvarbu, esi žaidėjas ar treneris, kodėl tu turi kažką tartis? Ši praktika Europoje nėra gera ir tai turi pasikeisti. Jei pasirašai sutartį su žmogumi ir jį atleidi, kodėl tas žmogus turi sakyti, kad jam nereikia pinigų? Jis pabus ir be darbo, ir be pinigų? Juk žmonės viską planuoja, leidžia vaikus į mokyklas. Tokiu atveju tu nieko negali gyvenime planuoti, jei gali tave tiesiog atleisti ir nemokėti pinigų. Taip neturėtų būti.“
Apie Martino Schillerio nuvertinimą: „Visiškai nepritariu tam (kad pernai „Žalgiris“ nuvažiavo ant Šaro nutiestų bėgių). Visiška nesąmonė. Aišku, iš kiekvieno trenerio pasiimi kažką, o Šaras kiekvienam iš mūsų davė daug, bet mes vėliau žaidėme pagal visiškai skirtingą sistemą.
Tokiu atveju tu gali pasiimti bet kokį žaidėją, o jei jis žais gerai, sakyti, kad taip yra dėl buvusio, o ne esamo trenerio įtakos? Taip nėra. Visi dirba, bet kažkas negauna nuopelnų. Aš nenoriu nieko kiršinti, bet tai yra nelogiška.“
Apie Jure Zdovcą: „Nieko apie jį nežinojau, mačiau tik video iškarpas internete. Kiek teko kalbėti su serbais, Jure praeityje buvo visai kitoks, o dabar yra pasikeitęs. Anksčiau savo emocijas jis ne taip lengvai valdydavo. Gerai, kad žmogus ir tokiame amžiuje moka su savimi dirbti.“
Apie palaikymą Edgarui Ulanovui: „Mes daug bendraujame, bet kai būna kažkokia duobė ar nesiseka, geriau apie krepšinį nesikalbėti. Daug žmonių apie tai ir taip rašo ir šneka, tad mes neliečiame tos temos, jei kažkas yra blogai ar sunkūs pralaimėjimai. Ignoruojame šį faktą.
Pasakau vieną ar kitą žodį, nes noriu, kad draugams sektųsi geriau.“
Apie dabartinį „Žalgirio“ žaidimą: „Laimi, vadinasi gerėja, nes buvo tikrai prastai. Nesu matęs, kad „Žalgiris“ taip prastai žaistų, kaip kad rungtynėse su „Rytu“. Dabar laimi, tai viskas tik į gera. Treneris kažkiek sustatė, o svarbiausia, manau, žaidėjai pradėjo daugiau tikėti.
Pirmose treniruotėse prie Martino save valdyti yra žiauriai sunku. Tie keisti gynybų pavadinimai, kurių niekas nevartoja... Tarkime, paskutinis žmogus gynyboje yra „gaucho“. Martinas aiškino, kad Pietų Amerikoje taip vadinami kaubojai. Žiauriai juokinga, galvoji, kad nesąmonė. Pas jį yra daug dalykų, jei tu Europoje žaidi ilgai, galvoji, kad tai yra visiška nesąmonė.
Reikia abipusio pasitikėjimo, kai dirbi su Martinu. Jam tai padeda ir jis ramiau jaučiasi. Bet jei pradedi abejoti, šypsotis ar juoktis, rezultatas būna toks, koks būna.“
15min laida PIKENROLAS su Maskvos CSKA žaidėju Mariumi Grigoniu:
