Keliolika metų „Jeep“ arenoje, anksčiau žinotoje ir „Lietuvos ryto“ bei „Ryto“ vardais, kabėjo devyni klubui nusipelniusių žmonių plakatai.
Tie žmonės buvo Arvydas Macijauskas, Ramūnas Šiškauskas, Robertas Javtokas, Šarūnas Jasikevičius, Andrius Šležas, Robertas Štelmaheris, Chuckas Eidsonas, Jonas Valančiūnas ir vienintelis treneris Rimas Kurtinaitis.
Bet dar 2019 m. rudenį iš arenos palubių dingo tuo metu Kauno „Žalgirį“ sėkmingai treniravusio Š.Jasikevičiaus atvaizdas, o po kelerių metų ten neliko ir likusių aštuonių „Ryto“ praeities asmenybių.
Sostinės klubas savo legendas nusprendė pagerbti kitaip – taip, kaip daro didžioji dalis kitų krepšinio ir kitų sporto šakų komandų.
„Rytas“ nuo šio sezono ėmė rengti ypatingas ceremonijas, kurių metu iškelia į arenos palubes marškinėlius tų žaidėjų, kurie paliko ryškiausią pėdsaką komandos istorijoje.
Dar lapkritį, per rungtynes su kita buvusia jo komanda Klaipėdos "Neptūnu", „Rytas“ taip pagerbė Arvydą Macijauską – jo 7-ojo numerio marškinėliai buvo pirmieji, atsidūrę „Jeep“ arenos palubėse.
O praėjusią savaitę prie Maco prisijungė ir Chuckas Eidsonas – ryškiausias „Ryto“ istorijos legionierius buvo pagerbtas į viršų pakeliant jo 13-ojo numerio marškinėlius.
Kodėl „Rytas“ priėmė sprendimą tokiu būdu atiduoti duoklę legendoms ir kurios Vilniaus klubo asmenybės gali tikėtis tokios garbės artimiausiais metais? 15min atsako į šiuos klausimus.
