Nidoje laiką leidžiantis Dovydas Giedraitis dienomis mėgaujasi Kuršių nerijos pakrantę šildančiu brizu, o rytais ir vakarais su treneriu Tomo Keršiu kimba į darbus ruošdamiesi jau ketvirtajam lietuvio sezonui Ispanijoje.
Iki 2023-ųjų metų su Madrido „Estudiantes“ klubu sutartį pratęsęs perspektyvus gynėjas jau liepos 27-ąją patrauks atgal į Madridą, kur rugpjūčio 1-ąją su komanda pradės dar vieną pasiruošimą sezonui.
Svarbu buvo tai, jog trejus metus Ispanijoje žaidęs Dovydas sulaukė šios šalies žaidėjo licencijos, o kiekvienas ACB klubas privalo sudėtyje turėti bent po keturis ispanus.
„Dabar jaučiuosi ramiau, – 15min teigė Dovydas Giedraitis. – „Estudiantes“ sudarė geras sąlygas kontrakte, tai lėmė, kad lieku Madride.“
Snaiperis praėjusį sezoną buvo vos vienas iš keturių ACB rungtyniavusių lietuvių, kartu su Arnoldu Kulboka, Egidijumi Mockevičiumi ir Deividu Dulkiu.
Kaip namuose Madride besijaučiantis D.Giedraitis į gimtinę dėl COVID-19 pandemijos grįžo dar kovo viduryje. Atbuvęs dvi savaites karantine, jis laiką išnaudojo buvimui su retai matomais draugais, o vėliau, kaip ir planuota, kibo į sportą.
Dovydui gaila, jog koronavirusas atėmė iš jo galimybę sudalyvauti Klaipėdoje turėjusiame vykti Europos jaunimo čempionate, tačiau liedamas prakaitą jis svajoja ateityje pergales skinti su Lietuvos rinktinės marškinėliais.
Tėčio įtaka ir ašaros dėl teniso
Meilė krepšiniui slypi Dovydo genuose. Vilniečio tėtis – legendinis „Lietuvos ryto“ krepšininkas Andrius Giedraitis, 2000-aisiais su Lietuvos rinktine iškovojęs bronzą Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, brolis Karolis – su „Rytu“ susiejęs 22-ejų gynėjas.
Dovydas yra 3 cm žemesnis už tėtį, bet žaidime galime rasti panašumų.
„Estudiantes“ ekipai priklausantis 19-metis krepšininkas labiausiai mėgsta žaisti atakuojančio gynėjo pozicijoje, turi labai taiklią ranką, gerai išpildo „du prieš du“ situacijas, veržiasi lėtai, bet užtikrintai, be to, jis tvirtai ir pasiaukojamai atlaiko varžovų išpuolius gynyboje.
Visai kaip tą prieš 20 metų darydavo jo tėtis Andrius, kai stipriai prisidėjo prie pirmojo LKL čempionų titulo sostinėje.
Andrius Giedraitis buvo rezultatyviausias ir naudingiausias to sezono „Lietuvos ryto“ žaidėjas.
Nors gyvai tėčio žaidžiančio Dovydui matyti neteko, bet A.Giedraičio žaidimas yra įamžintas namų videotekoje slypinčiose kasetėse, kurias atleto atžalos vaikystėje žiūrėjo su susižavėjimu.
Būtent legendinis Vilniaus klubo krepšininkas stengėsi sūnų karjeras krepšinyje kreipti teisinga linkme.
„Tėtis visada stengiasi stebėti rungtynes, žaisčiau Ispanijoje ar anksčiau Lietuvoje, moksleivių ar nacionalinėje krepšinio lygoje. Jis visada stengiasi patarti, padėti, pastebi klaidas, pasako, kaip jas ištaisyti. Jis visada tikisi ir linki mums viso ko geriausio. Manau, kad jis įdėjo labai didelį darbą dėl mūsų su broliu, kad galėtume judėti pirmyn“, – 15min pasakojo D.Giedraitis.
Pradžioje krepšinis Dovydo dėmesiu dalijosi su tenisu. Tai buvo pirmoji vilniečio sporto šaka, kai jis paėmė į rankas teniso raketę, jam buvo vos šešeri.
Dar po metų, kai jaunesnysis A.Giedraičio sūnus pradėjo eiti į pirmą klasę, tėtis jį užrašė ir į Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją.
Lankyti dvi sporto šakas vienu metu Dovydui problemų nebuvo, jis tą darė beveik šešerius metus, kol galiausiai atėjo pasirinkimų metas, nes abiems dalykams skirti daug dėmesio jis nebegalėjo.
„Pagalvojau, kad krepšinyje matau save aukščiau nei tenise. Žinoma, ašarų paliekant tenisą tikrai buvo. Šią vasarą grįžau į aikštelę, smagu pažaisti, prisiminti ir susitikti su senais draugais. Bet dėl karjeros pasirinkimo tikrai nesigailiu“, – sakė D.Giedraitis.
Perspektyviam krepšininkui iš Lietuvos patinka ir žaisti, ir stebėti tenisą.
Didžiųjų šios sporto šakos turnyrų jis stengiasi nepraleisti, mėgstamiausias žaidėjas – legendinis šveicaras Roger Federeris.
Jei tenise jis turi aiškų favoritą, tai krepšinyje tokio nėra. Tačiau svajonės ir tikslai, kaip ir priklauso – aukščiausi.
„Didesnė svajonė yra žaisti NBA, bet į tai reikia įdėti labai daug darbo. Norėčiau patekti ir į kokį solidų Eurolygos klubą. Man įdomiau stebėti šį turnyrą, bet NBA skaitomas kaip geriausias krepšinis pasaulyje. Norėčiau kažkada save ten išbandyti“, – sakė perspektyvus lietuvis.
Lūžio sezonas Molėtuose ir išgyvenimas Madride
2016-aisiais, kai D.Giedraičiui buvo 16 metų, jis dar žaidė Vilniaus mėgėjų lygoje. Siautuliukas paliko įspūdį treneriui Tomui Keršiui, kuris šį talentą nusprendė parodyti geram savo pažįstamam, tuomečiam Molėtų „Ežerūno“ strategui Gintautui Vileitai.
Pakako pirmos treniruotės, jog treneris ir Molėtų komandos žaidėjai suprastų, jog šis jaunuolis jiems suteiks daug naudos.
Staigiai aukštesniame lygyje pritapęs D.Giedraitis NKL pirmenybėse spėjo sužaisti 17 rungtynių, vidutiniškai rungtyniavo po 30 minučių, pelnė po 13,6 taško (45,7 proc. trit.), atkovojo po 3,2 kamuolio, atliko po 4,5 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 15,5 naudingumo balo.
„Tas pussezonis „Ežerūne“ man davė tikrai didelį postūmį į priekį. Tai man labai padėjo. Greitai supratau, kad už krepšinio reikia kabintis dar stipriau“, – prisimindamas laikotarpį Molėtuose pasakoja D.Giedraitis.
Po sezono „Ežerūne“ – kvietimas į jaunimo pasaulio čempionatą Egipte, kur jis varžėsi tarp dviem metais vyresnių žaidėjų. O tada – dėmesys iš Lietuvos ir užsienio klubų, tarp kurių – ir Madrido „Estudiantes“.
„Nuvažiavome su tėčiu į Madridą, buvo gal lapkričio mėnuo. Pasitreniravau, pagyvenau, sąlygos man paliko didelį įspūdį. Manau, kad pasirinkau teisingą kelią“, – dėstė Dovydas Giedraitis, dėl galimybės žaisti Ispanijos sostinės komandoje atmetęs Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ pasiūlymus.
Trejus metus Madride gyvenantis lietuvis pradžioje turėjo pereiti visus adaptacinius skausmus, juntamus naujoje šalyje, ypatingai kai esi 17-meto amžiaus.
Kitokia kultūra, kita šalis, kita kalba. Viskas buvo nauja, Dovydas pradėjo savarankiško gyvenimo etapą, bet dabar Madride jis jaučiasi lyg savas.
„Ispaniškai kalbu tikrai neblogai. Susišneku bet kur ir bet kada. Žinoma, klaidų dar darau, bet viskas yra tvarkoje. Angliškai taip pat. Atvykus pradžioje man buvo keista, kad daugiau dirbome su štangomis ir svarmenimis. Be to, reikėjo tapti savarankišku. Pirmaisiais metais man reikėjo išgyventi, išmokti kalbą ir prisitaikyti“, – sakė D.Giedraitis.
Šiemet jį kvietė JAV ir koledžai, tačiau jis nusprendė ir toliau atstovauti „Estudiantes“.
A.Džikičiaus pasitikėjimas ir žaidėjo profilis
ACB čempionate Dovydas debiutavo 2018-aisiais, tačiau rimtesnį blykstelėjimai užfiksuoti praėjusio sezono starte, kai jaunu lietuviu tikėjimą parodė treneris Aleksandras Džikičius, praeityje dirbęs ir „Lietuvos ryte“.
Strategas daugiausiai patikėdavo gynėjui užduotis gynyboje, tačiau jis turėjo progų parodyti ir savo puikų metimą – rungtynėse Fuenlabrados „Montakit“ lietuvis įmetė 10 taškų (3/4 trit.), dvikovoje su „Valencia“ – 9 (3/3 trit.).
„Su A.Džikičiumi labai gerai sutariau, daug kalbėdavomės už salės ribų. Jis manimi pasitikėjo, – pasakoja D.Giedraitis. – Aš tiesiog dirbau treniruotėse, bandžiau išpildyti tai, ko manęs prašydavo. Kelias rungtynes jis leido man padaryti tai, ką geriausiai moku.“
Dovydas ACB pirmenybėse praėjusį sezoną sužaidė 8 mačus, rungtyniavo po 9 minutes ir pelnė po 2,8 taško.
Ispanijos žaidėjo licencijos tuomet dar neturėjęs lietuvis užėmė legionieriaus vietą, tad pateko į sudėties rungtynėms paraštes.
„Estudiantes“ rezultatai buvo prasti, o A.Džikičių trenerio kėdėje įpusėjus sezonui pakeitė ispanas Javieras Zamora, treniravęs D.Giedraitį dvejus metus dublerių ekipoje.
„Tai nebuvo blogas dalykas man. Komandos situacija buvo prastesnė, todėl nepavyko sužaisti daugiau rungtynių. Šis treneris yra griežtas, daug reikalaujantis, maksimalistas. Bet tuo pačiu ir suprantantis – jei suklysi darydamas tai, ko tavęs prašo, tuomet problemų nebus“, – teigė D.Giedraitis.
Per trejus metus Ispanijoje krepšininkas džiaugiasi patobulėjęs kiekviename krepšinio aspekte, tačiau labiausiai pabrėžia pagerintą metimą, sustiprėjusį kūną bei padidėjusį greitį.
Tiesa, darbas ties tuo tikrai nesustojo.
„Gynyboje, manau, pas A.Džikičių žaidžiau pakankamai solidžiai, – apie savo stiprybes kalbėjo Vilniuje gimęs ir augęs žaidėjas. – Aišku, man trūksta dar fizinės jėgos, dar daugiau greičio, bet tai bus pasiekta šiame ar kitame sezone. Metimas tikrai yra mano stiprioji pusė, o žaidimas „du prieš du“ yra sudėtingesnis dalykas. Tai priklauso ir nuo komandos, bet, manau, galiu žaisti šį elementą pakankamai neblogai.“
Andrius Giedraitis kadaise džiugino Lietuvos krepšinio sirgalius krepšio tinklelius draskančiu metimu bei lėtu, bet varžovams galva susukančiu prasiveržimu.
Žaisdamas atakuojančiu gynėju geriau jaučiasi ir jo jaunesnysis sūnus Dovydas, visada save įsivaizdavęs būtent antroje pozicijoje, esant reikalui galintis persikvalifikuoti ir į atakų organizatoriaus vaidmenį.
20-ąjį gimtadienį rugpjūtį minėsiantis D.Giedraitis vis tvirčiau jaučiasi aukščiausio lygio krepšinio scenoje, o didžiulis krepšininko potencialas palieka malonią mįslę.
Kiek aukštai jis gali kilti?
