– Kokios nuotaikos tarp merginų čempionatui pasibaigus?
– Labai geros. Merginos vienos kitas palaiko, vakarienę, pietus visada valgome kartu. Girdžiu ir juoką. Viskas gerai – nėra jokios tragedijos, jos pačios supranta savo pajėgumą.
Taip pat suprato ir tai, kad gali laimėti, gali tuos medalius užsikabinti. Manau, šis čempionatas jas įkvėps ir motyvuos. Tai turėtų motyvuoti ir tas žaidėjas, kurios nepakliuvo į rinktinę. Europos čempionato medaliai tikrai pasiekiami, tiesiog reikia šiek tiek darbo, treniruotis su didesne motyvacija ir aistra.
Kalbamės ir su žaidėjomis, ir su asistentais, ko reikia Lietuvos krepšiniui, ką reikia keisti. Gal neužtenka surengti tik atidarymo ir uždarymo šventes bei gražiausios krepšininkės rinkimus?
– Praėjusį sezoną treniravote vyrų krepšinio klubą „Pieno žvaigždės“, dirbote moterų rinktinėje, tie darbai susikirsdavo. Ar jau apsisprendėte dėl ateities?
– Gali būti, kad esamos sąlygos mane privers pasirinkti vyrų krepšinį, nes, kaip žinote, atranka į moterų čempionatą vyks rudenį ir pavasarį, tuo metu, kai vyksta vyrų čempionatai. Žinau, kad klubai negalės išleisti manęs. Dar negaliu atsakyti į šį klausimą. Pirmiausia reikia grįžti namo, gauti darbą su vyrų arba moterų krepšinio komanda ir tuomet kalbėti.
– Pasiūlymų jau turite?
– Europos čempionate labai daug agentų sukinėjosi aplinkui. Moterų klubų atstovai klausinėjo, ką veiksiu kitą sezoną, bet kol kas sprendimo nesu priėmęs – noriu grįžti, atsikvėpti. Šiemet sezonas buvo įtemptas – turėjau 120 rungtynių, treneriui tai tikrai nemažai. 120 rungtynių yra beveik du sezonai, ir dar per vienerius metus. Viena vertus, man, kaip treneriui, tai didelė patirtis, kita vertus, reikia pailsėti, gerai išsimiegoti – nesapnuoti krepšinio.
– Praėjusį sezoną dirbote su vyrų komanda LKL čempionate, treniravote moterų rinktinę. Vyrų ir moterų krepšinis skiriasi? Su kuo sunkiau dirbti?
– Skiriasi. Jeigu nori tobulėti kaip treneris, žinoma, reikia žengti į vyrų krepšinį. Bet kol jaučiu malonumą dirbti moterų krepšinio treneriu, kol esu reikalingas, tikrai būsiu.
Sunku dirbti tiek su vyrų, tiek su moterų krepšinio komandomis – skirtingi, sunkūs žaidėjų charakteriai. Bet kai jie visiškai atsiduoda treneriui, o treneris – žaidėjams, nėra jokio skirtumo, su kuo dirbti. Žinoma, tam tikra specifika išsiskiria ir vyrų, ir moterų krepšinis.
