Būdamas 35-erių Mantas Kalnietis priėmė sprendimą padėti tašką savo ilgame kelyje su Lietuvos rinktine, kuri daugiau nei visą pastarąjį dešimtmetį buvo neįsivaizduojama be 196 cm ūgio įžaidėjo iš Kauno.
O pati pradžia įvyko 2006 metų vasarą, kai M.Kalniečio gyvenime įvyko lemtingas posūkis.
2005–2006 m. pirmą sezono pusmetį jis dar žaidė Kauno „Žalgirio“ dublerių komandoje, o rimtame vyrų krepšinyje stažas siekė vos kelis mėnesius.
Bet mažai kam matytas 19-metis pramuštgalviška šukuosena pasirodė aikštėje vilkėdamas aprangą su užrašu Lietuva ir iškart ėmė joje siausti.
„Tuo metu labai didelį įspūdį kėlė Arvydas Macijauskas, Darius Songaila, Linas Kleiza. Buvo kažkas „vau“, nes prieš pusmetį apie žaidimą su jais net nesvajojau – mano šuolis iš „Žalgirio“ dublerių į pagrindinę komandą ir Lietuvos rinktinę buvo labai staigus. Atrodė, kad dar neseniai mano tikslas buvo nusifotografuoti su jais,“ – interviu 15min yra pasakojęs M.Kalnietis.
Tą vasarą susiklostė aplinkybės: pagrindinis rinktinės įžaidėjas Šarūnas Jasikevičius, vėliau tapęs geru M.Kalniečio draugu, nusprendė pailsėti ir atsisakė žaisti 2006 metų pasaulio čempionate, kitam įžaidėjui Vidui Ginevičiui nutiko tragedija šeimoje.
Iš įžaidėjų liko 2003 metų Europos čempionas Giedrius Gustas ir tarsi iš dangaus paskutinę akimirką nusileidęs M.Kalnietis.
„Man buvo šokas, nes, be Pauliaus Jankūno ir Darjušo Lavrinovičiaus, nieko nepažinojau. Niekada nepamiršiu to pirmojo įspūdžio treniruotėse, kaip Arvydas Macijauskas beria tritaškius kaip iš automato. Dabar aš suprantu, ką jaučia šių laikų rinktinės naujokai – ir pats tada iš pradžių jaučiausi nedrąsiai, kiek išsigandęs. Tik paskui įsivažiuoji ir pradedi žaisti krepšinį,“ – pasakojo M.Kalnietis.
15min prenumeratoriams.
ir žiūrėkite be ribų.
Tiesą sakant, M.Kalnietis įsivažiavo labai greitai.
Jis buvo tik parvykęs iš Europos jaunimo čempionato Turkijoje, kur jo partneriai buvo dabar karjeras jau baigę Martynas Pocius ir Martynas Andriuškevičius, kai sulaukė kvietimo prisidėti prie nacionalinės rinktinės. Sudalyvavęs vos keturiose treniruotėse su vyrais, Mantas pasirodė per kontrolines rungtynes su Izraeliu. Pelnęs 5 taškus, jis susilaukė komplimentų dėl drąsaus žaidimo.
Tuo metu ir „Žalgirį“, ir Lietuvos rinktinę treniravęs Antanas Sireika pareiškė, kad M.Kalniečio galimybės jam gerai žinomos. Iš NBA atvykęs D.Songaila gyrė naujoką, pasakęs, kad šis turi krepšiniui tinkamą galvą ir gerai valdė komandą.
Tuo metu maloniai nustebęs savimi buvo ir M.Kalnietis, paskui su šypsena tai prisiminęs.
„Kartais pats pasižiūriu, kaip žaisdavome, ir šypsausi sau. Tada nesuprasdavau, kodėl Macijauskas pykdavo ant manęs, nesupratau, ko jis iš manęs nori. O jis – žmogus stengdavosi, bėgiodavo, kad greičiau išlįstų iš užtvarų ir būtų laisvas. Jis tuo metu turbūt buvo geriausias Europos snaiperis, jo metimui buvo skirtas derinys, o aš tuo metu ramiai driblinguoju kamuolį ir ką nors kito kuriu. Dabar aš jį kuo puikiausiai suprantu“, – juokėsi M.Kalnietis.
Nuo sėkmingų rungtynių su Izraeliu tąsyk prasidėjo džiaugsmais, ašaromis ir traumomis paženklinta M.Kalniečio įspūdinga karjera rinktinėje.
Nors po 2006 metų pasaulio čempionato jis nebuvo pakviestas į 2007 metų Europos pirmenybes ir 2008 metų olimpines žaidynes, paskui M.Kalnietis nebepraleido nė vienos vasaros su rinktine ir liko su ja net ir 2014 metais, kai negalėjo žaisti dėl raktikaulio traumos.
Per karjerą Kauno „Žalgirio“, Krasnodaro „Lokomotiv“, Milano „Olimpia“, Vilerbano ASVEL klubuose rungtyniavęs, o praėjusią vasarą su gimtojo miesto komanda dvejų metų sutartį sudaręs įžaidėjas niekada nepamirš ir pirmojo savo uždarbio.
„Didžiausias šokas rinktinėje buvo toks: tais metais aš neturėjau normalios sutarties, nes žaidžiau dublerių komandoje ir uždirbdavau gal kokius 800 litų per mėnesį (apie 230 eurų). Todėl man buvo didžiausias įspūdis, kai už septintą vietą pasaulio čempionate gavome premijas, – pasakojo M.Kalnietis. – Kai įkišau kortelę į bankomatą, pagalvojau, kad jis sugedo, pamatęs ten skaičius. Tai buvo apie 5 tūkst. eurų, tokių pinigų nebuvau matęs. Tad tuo metu net negalvojau, kad tiek kada nors turėsiu. Galvojau, kad niekada nebus geriau nei tada.“
