33-iasis M.Kalniečio gimtadienis bus toks, kaip dauguma praėjusių.
Jis vėl mini žaisdamas Lietuvos rinktinėje ir vėl būdamas itin svarbių rungtynių sūkuryje.
Šįkart gimtadienis M.Kalnietį užklupo iškart po pralaimėjimo Australijai ir prieš pat žūtbūtinį mūšį su Prancūzija.
Šeštadienį antrasis etapas Nankine pasaulio čempionate Kinijoje mūsų šalies rinktinei prasideda rungtynėmis, kurias pralaimėjus likęs L grupės mačas su Dominikos Respublika nieko nebereikštų – tektų pakuotis lagaminus kelionei namo.
Tačiau galbūt viskas bus kitaip? Galbūt per gimtadienį sugalvotas Lietuvos rinktinės kapitono noras išsipildys?
Po kelionės ir Donguano į Nankiną ir pažinties su 13 tūkst. vietų arena M.Kalnietis sulaukė žurnalistų pasveikinimo.
– Mantai, priimkite sveikinimus su gimtadieniu. Turbūt buvo sunku užmigti po rungtynių su Australija?
– Ačiū, oficialumai tikrai smagu (šypsosi).
O užmigti buvo sunku. Buvo liūdna ir skaudu, bet praeities nebepakeisi – reikia žiūrėti į rytdieną.
– Išvydote, kas buvo blogai rungtynėse su Australija?
– Taip, pirmasis įspūdis neapgavo – brangiausiai sumokėjome, kad negrįždavome iš puolimo namo. Tada jie įgavo laisvę, pajuto pasitikėjimą ir pradėjo mus bausti per tokias vietas, kur įprastai nebaudžia tokiu aukštu procentu.
Tačiau viskas prasidėjo nuo negrįžimo namo.
– Kokia jūsų akimis Prancūzija?
– Mėgsta greitą žaidimą, tai yra fiziška komanda. Turi daug gynybinių žaidėjų, bet turi kelis talentus puolime. Laukia dar vienas sunkus mūšis.
Viskas yra aišku – klysti nebegalime.
– Kurie prancūzai palieka ryškiausią įspūdį?
– Sunku pasakyti, nes jų grupė nebuvo pati stipriausia. Dar sunku įvardyti, kaip jie atrodys rimtoje kovoje, kuri norėčiau, kad ir būtų.
Jie pirmą etapą praėjo gana lengvai, pasidalino žaidimo laiką, rungtyniavo praktiškai visi dvylika žaidėjų. Nieko keista ir išskirtinio – prancūzų žaidimas visada paremtas atletiškumu, energija – tai jų didžiausi privalumai.
– Ar po sezono Prancūzijoje (Vilerbano ASVEL) galite save vadinti šios šalies krepšinio ekspertu?
– Ne, tikrai ne. Jie labai skiriasi nuo Prancūzijos lygos žaidėjų. Rinktinės krepšininkai žaidžia geruose Europos ir NBA klubuose, jų mąstymo lygis yra kur kas aukštesnis.
– Mače su Australija susidūrėte su kibia gynyba. Manote, kad ir prancūzai bandys jus atkirsti nuo komandos?
– Tai – normalu, aišku, kad bandys. Ruošiamės tam.
Rungtynėse su Australija spaudimas buvo didelis, bet nemanau, kad tai išmušė mus iš ritmo, nes puolime viską padarėme neblogai. Tai nebuvo bėda. Problemos buvo gynyboje.
– Lukas Lekavičius yra pasakęs, kad kartais pasiskundžiate dėl treniruočių, kai tenka jį vaikytis?
– Galite įsivaizduoti (šypsosi). Visą vasarą sakau: už ką man tos kančios?
Juokauju, žinoma. Bet dabar žinosiu, kad Lukas pasisako.
– Ar nėra sunku, kai pasaulio čempionatas eina intensyviai – treniruotė arba rungtynės kasdien?
– Kažkaip ne. Visiems sąlygos yra vienodos, o man gal net geriau, kai yra viena diena laisva, o antrą – rungtynės. Taip geriau nei, kad žaistume dvi dienas iš eilės, o paskui dvi dienas ilsėtumės.
Dabar tvarkaraštis yra aiškus – po rungtynių eina atstatomoji treniruotė, per ją labiau praeiname varžovų derinius.
Galima labiau plėstis apie visą čempionato sistemą, bet tvarkaraštis – dieną žaidžiame, dieną ne, manau, kad yra neblogai.
– Jums gimtadienis kaip visada atėjo ne laiku – laukiate kokios nors dovanos?
– Kai reikia žvakutes ant torto pūsti, kiekvieną rudenį norai vis būna tie patys – nesunku juos nuspėti.
Taip jau išėjo. Šiandien juokavome, kad esu kaip tas žmogus, kuris gimė vasario 29-ąją.
Tik olimpiniais metais (kai turnyrai vyksta vasarą) gimtadienį švenčiu – vieną kartą per ketverius metus.
