Marcusas Fosteris nuolat palaikė ugnį Kauno „Žalgirio“ arenoje.
„Ryto“ gynėjo energijos buvo tiek daug, kad užteko ne tik rinkti taškus (8 per pirmą kėlinį), bet ir pasirėkauti su „Žalgirio“ sirgaliais.
M.Fosteris šliūkštelėjo benzino į ugnį antrojo kėlinio pabaigoje prisiartinęs prie „Žalgirio“ suolelio pasiklausyti svetimo pasitarimo ir taip supykdė Edgarą Ulanovą, kad sukėlė mažą susitumdymą.
„Ryto“ lyderis buvo ryškus ir žaidimu – jis pelnė 17 taškų, atkovojo 7 kamuolius, atliko 6 rezultatyvius perdavimus lemiamose LKL finalo serijos rungtynėse, bet galiausiai „Rytas“ užleido LKL čempionų sostą Kauno „Žalgiriui“, kuris šeštadienį triumfavo savo arenoje 97:87.
Visą sezoną „Ryto“ lyderiu buvęs, po 16,5 taško rinkęs 28 metų amerikietis finalo serijoje stengėsi dar labiau ir pakėlė savo rezultatyvumą per serijos mačus iki 17,4 taško, padėjęs išlaikyti intrigą ilgame LKL čempionate iki paskutinės minutės.
Tačiau galiausiai M.Fosteris valiūkiškai šypsodamasis sėdėjo persirengimo kambaryje ir juokavo apie incidentus su kauniečiais praėjus keliolikai minučių po to, kai „Žalgirio“ krepšininkai iškėlė čempionų taurę.
M.Fosteris suprato, kad su komanda ir taip nuveikė labai daug.
Bet ar dar nuveiks ką ateityje?
– Marcusai, kaip vertinate šias dramatiškas rungtynes? – paklausėme M.Fosterio po mačo.
– Buvo puikios rungtynės. Jie smūgiavo, mes smūgiavome. Mes kovojome iki pabaigos ir galiausiai skaudu, nes turėjome šansą laimėti. Vis dėlto reikia vertinti pozityviai. Mes praėjome gerą sezoną, ne visi tikėjosi, kad tiek toli nueisime ir turėsime šansą laimėti vienos geriausių Europos komandos namų arenoje.
– Rungtynės buvo labai atkaklios. Kokių klaidų padarė „Rytas“ lemiamais momentais?
– Puolime nebepataikėme metimų. Ir jie atliko sudėtingų metimų – Brazdeikis, Tayloras. Jie pataikė sunkius metimus, su kuriais šiaip galėtume gyventi, bet toks jau krepšinis.
– Koks jūsų akimis buvo visas sezonas?
– Buvo dideli amerikietiški kalneliai. Buvo daug nusileidimų ir vėl pakilimų. Kas nuostabu, kalbant apie komandą, kad mes visad likdavome drauge ir vis rasdavome būdų išsikapstyti. Esu labai dėkingas komandai. Kai atvykau čia, nesitikėjau, kad man čia taip patiks. Todėl ir labai gaila, kad tai buvo paskutinis sezono mačas.
– Kas labiausiai įsiminė per metus Vilniuje?
– Mano komandos draugai, klubo organizacija, sirgaliai. Buvo malonumas dirbti kiekvieną dieną. Nuo pat pirmos dienos sirgaliai parodė man savo meilę, o aš norėjau laimėti rungtynes jiems. Galiausiai vis tiek turime būti patenkinti dėl savo pasirodymo.
– Ar turite atsakymą sirgaliams dėl savo ateities?
– Ne, nežinau dėl ateities. Žinoma, man patiktų vėl čia žaisti, bet dabar grįšiu namo, viską apsvarstysiu ir pagalvosiu apie ateitį. Bet visada jausiu meilę „Rytui“ ir galėčiau apsivilkti marškinėlius dar kartą.
– Paskutiniame mače bandėte vėl pakliūti į „Žalgirio“ pasitarimą, o Edgaras Ulanovas jus pastūmė. Ar tai jūsų būdas įlįsti į varžovų galvas?
– Ne, tai tiesiog mano savybė. Kaip tik su sese kalbėjome apie tai ir ji klausė, ar jie nežino, kad darau tai nuo vidurinės mokyklos laikų. Tai tiesiog man įprastas dalykas. Stengiuosi palaikyti nuotaiką aikštelėje.
– Yra žaidėjai, kurie jaudinasi prie 15 tūkst. sirgalių, yra tokie, kurie mėgaujasi tokia atmosfera. Jūs prie pastarųjų?
– Aš mėgaujuosi. Nepaisant to, kad rezultato nepasiekėme, tai išliks atmintyje. Buvo įspūdinga matyti tribūnas, girdėti nušvilpimą per pristatymą. Buvo įspūdinga atmosfera.
Nors šiek tiek kovojau su sirgaliais, jie yra vieni geriausių Europoje. Jie yra puikūs, atsinešė energiją ir buvo tikrai daug garso.
– Ar turėjote kontaktą su I.Brazdeikiu po ketvirtojo mačo lemiamo metimo?
– Ne, nekalbėjome, bet pasijuokėme po rungtynių vienas iš kito. Vis tiek jaučiame vienas kitam pagarbą, esame du konkurencingi vyrukai aukštame lygyje. Gerbiu jį, nes jis buvo svarbi pergalių dalis.
– Kas, jūsų manymu, turėtų tapti finalo MVP: Isaiah Tayloras ar Arnas Butkevičius?
– Sunku pasakyti. Isaiah Tayloras sužaidė puikias penkerias rungtynes.
Tačiau Arnas yra tos komandos širdis. Aš matau, kodėl daug žmonių „Ryto“ organizacijoje gerbia jį, nes jis daro mažus dalykus. Buvo daug svarbių jo momentų, kai jis pataikydavo tritaškį ar pasiimdavo atkovotą kamuolį.
Jie abu vedė savo komandą į pergalę, bet Arnas yra komandos širdis.
– Koks jūsų vasaros planas?
– Grįžti namo. Turiu pakalbėti su savo dukra. Ji bus pikta, nes sakė, jog negaliu grįžti namo be taurės. Reikės pasitikrinti, ar turėsiu vietą kur nakvoti (šypsosi, – red.).
Praleisiu laiko su šeima ir atsigausiu prieš kitą sezoną.
