Tokios situacijos aukščiausio lygio rungtynėse turbūt nebuvo tekę matyti niekam.
Techninę pražangą vokiečių treneriui Gordonui Herbertui skyrę du arbitrai iš Lenkijos ir vienas iš Italijos staiga pamiršo, kad už ją lietuviams priklauso vienas baudos metimas.
Keista, bet į tai aršiai nesureagavo Lietuvos rinktinės trenerių štabas ir žaidėjai, bet teko jiems tą situaciją prisiminti ir vėliau.
Marius Grigonis jau ruošėsi eiti mesti baudos metimo, kai netikėtai ketvirtame kėlinyje likus 7 sekundėms ir rezultatui esant lygiam 89:89, arbitrai pradėjo diskusiją apie tai, ar leisti lietuviams mesti dar iš trečiojo kėlinio priklausantį metimą.
Vis dėlto pranešę apie tokius savo ketinimus vokiečiams, teisėjai išgirdo šių grasinimus protestu, ir planą atšaukė.
Kuo viskas baigėsi, žino visi – Lietuvos rinktinė kovėsi iš paskutiniųjų, bet dviejų pratęsimų trileryje 107:109 sudėjo ginklus prieš Vokietiją.
„Sunku dar pasakyti, daug minčių sukasi. Būtume įmetę porą metimų, būtų viskas kitaip. Bet eilinį kartą mums teisėjai sugadina. Gobert'as liečia lanką, nieko nėra, čia neduoda už techninę mesti, o paskui atsiprašo. Jeigu šitie teisėjai dar teisėjaus Europos čempionate...“, – apmaudą po pralaimėjimo liejo M.Grigonis.
Jis atskleidė, kad teisėjai ketino grąžinti lietuviams skolą, bet persigalvojo. Ir nors klaidą arbitrai pripažino, lietuviams nieko iš to išpešti nepavyko.
„Jie norėjo atiduoti baudą atgal, bet persigalvojo. Pirmą kartą gyvenime šitaip, – sakė M.Grigonis. – Pripažino, bet kas iš to? Mums tai rungtynes kainavo, o jie eis namo ir nieko.“
Jam užkliuvo ir tai, kad šias rungtynes lietuviai turėjo žaisti dar išvakarėse iškentėję sudėtingą mačą prieš Prancūziją.
„Reiktų „ačiū“ pasakyti FIBA – 20 valandų dar nepraėjo, mes vėl žaidžiame. Tokie organizaciniai klausimai“, – piktinosi Lietuvos rinktinės gynėjas.
Kalbėdamas apie rungtynes, M.Grigonis bedė pirštu į gynybą. Šį kartą ją terorizavo net 32 taškus pelnęs jaunasis vokiečių vunderkindas Franzas Wagneris.
„Problema yra gynyboje. Visada vienas talentingiausias sumeta, nes nesiginame. Atrodo, kad bandome daugiau įmesti. Sunku pasakyti kažką“, – sakė M.Grigonis.
Neišgelbėjo Lietuvos rinktinės ir įstabus Jono Valančiūno žaidimas – centras pelnė 34 taškus, atkovojo 14 kamuolių ir surinko 57 naudingumo balus, taip sužaisdamas geriausią karjeros mačą Lietuvos rinktinėje.
„Šaunuolis, reikia tiek Domo, tiek Jono indėlio, tada mums visiems lengviau žaisti. Bet vis tiek neužteko“, – apgailestavo M.Grigonis.
Jis šeštadienį susižeidė kojos raumenį, bet šiandien vis tiek žengė į aikštę, kurioje praleido daugiau nei 31 minutę, pelnė 16 taškų, atkovojo 7 kamuolius ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus.
„Jei žaidžiu, reiškia gerai. Viskas gerai. Su sumušimais galima gyventi“, – sakė M.Grigonis, atskleidė, kad prieš rungtynes jam teko pavartoti ir nestiprių nuskausminamųjų.
Dabar Lietuvos rinktinei klysti jau nebegalima. Per likusius du mačus prieš Vengriją bei Bosniją ir Hercegoviną mūsiškiai privalo laimėti abu mačus, jei nori žengti į finalinį etapą Berlyne.
„Visos [rungtynės] čia yra, kurias būtina laimėti. Stengiamės, dirbame. Smagu žaisti tokioje arenoje, sirgaliai, viskas super, bet trūksta vieno žingsnio. Tikiuosi, kad kai ateis laikas, jis bus žengtas“, – sakė M.Grigonis.
Ateinantį susitikimą lietuviai žais antradienį prieš vengrus.
