Senukas Lukaszas Koszarekas šveitė į amerikiečių krepšį tolimą metimą. Pekino „Cadillac“ arena sugniaužė kvapą. Tas šūvis ketvirtojo kėlinio pradžioje galėjo sukarpyti trapų JAV pranašumą iki 4 taškų, bet 35-erių krepšininkas šovė pro šalį.
Lenkijai kautynės su JAV rinktine dar visai neseniai atrodė toks nepasiekiamas dalykas, bet čia, Kinijoje, Lietuvos kaimynai stumdėsi su nukarūnuotais pasaulio čempionato favoritais dėl 7 vietos.
Lenkų krepšininkai su didžiuliu entuziazmu stebėjo mačo pabaigą negalėdami patikėti, kad dar turi vilčių įkąsti amerikiečiams.
Garsiausi šios rinktinės žaidėjai – Mateuszas Ponitka ir Adamas Waczynskis. Pirmasis žaidžia Sankt Peterburgo „Zenit“, antrasis – Malagos „Unicaja“. Likusią komandos dalį sudaro daugiausiai vietiniai Lenkijos čempionato žaidėjai, kurie kažin ar būtų lyderiais tokiose komandose kaip Klaipėdos „Neptūnas“ ar Panevėžio „Lietkabelis“.
Dar pasaulio čempionato atrankoje Lietuvos rinktinė su lenkais be problemų susitvarkė 18-20 taškų skirtumais. Bet pasibaigus pasaulio pirmenybėms, būtent lenkai galutinėje rikiuotėje atsidūrė aukščiau galingų kaimynų iš Lietuvos. Nors nusileido amerikiečiams 74:87, Lenkijos krepšininkai užėmė 8 vietą, kai lietuviai liko devinti.
„Rūbinėje vyrams pasakiau, kad visa tai patyrėme kartu. Sėkmė aikštėje ir tai, kas vyko už aikštės ribų – tai buvo neįtikėtina patirtis. Šie vyrukai Lenkijoje bus prisimenami kaip nuveikę kažką įspūdingo. Tikiuosi, tai įkvėps naująją lenkų kartą siekti aukštumų krepšinyje“, – didžiavosi M.Tayloras.
Šis 47-erių strategas sutiko perimti Lenkijos rinktinės vairą prieš penkerius metus. 2015-ųjų Europos čempionate lenkai krito turnyro aštuntfinalyje, o 2017-aisiais neperkopė net grupės varžybų etapo. Lenkijos žiniasklaida ir vietos sirgaliai reikalavo amerikiečio galvos, bet Lenkijos krepšinio federacijos pasitikėjimas davė vaisių.
M.Tayloras liko ruošti komandos naujai FIBA sistemai, sugrąžino ją į planetos pirmenybes po 52 metų pertraukos ir kitąmet su ja bandys išplėšti kelialapį į olimpines žaidynes, kuriose mūsų kaimynai nedalyvavo nuo 1980-ųjų.
Adamas Waczynskis (13,9 tšk.), AJ Slaughteris (13,3 tšk., 4,8 perd.) ir Mateuszas Ponitka (13,5 tšk., 6,8 kam.) buvo tas didysis Lenkijos trejetas, Kinijoje atnešęs 4 pergales, bet būtent Mike'as Tayloras prisidėjo prie naujos Lenkijos krepšinio kultūros susiformavimo.
Tai išreikšto amerikietiško treniravimo stiliaus specialistas, kuris su žaidėjais rado išskirtinę kalbą.
Jis net rėkia kitaip nei kiti – diplomatiškai, paauklėjančiai ir raginančiai.
Krepšininkai taip suartėjo su šiuo 47-erių specialistu, kad prieš porą metų prieš Europos čempionatą per gimtadienį nepabijojo į jo veidą sumūryti dviejų tortų.
Lenkai kraipė galvas, kvestionuodami žaidėjų pagarbą atvykėliui iš JAV. Bet dabar visa Lenkija didžiuojasi nacionalinės komandos pasiekimu pasaulio pirmenybėse.
„Mums jis kaip lenkas, – šyptelėjo A.Waczynskis, apie savo trenerį atsiliepęs geriausiais žodžiais. – Mums labai patinka žaisti jo komandoje. Jis padarė mus geresniais žaidėjais ir asmenybėmis.
Mums patiko jo stilius. Anksčiau taip nebūdavo, o dabar smagu būti Lenkijos rinktinėje. Nors daug laiko praleidžiame be šeimų, aukojamės vienas dėl kito. O taip, tai buvo smagi kelionė su treneriu Tayloru. Tikiuosi, mūsų laukia dar bent šešeri metai kartu.“
M.Tayloro pasirodymas Kinijoje sulaukė JAV žiniasklaidos dėmesio.
„New York Times“ ir „Associated Press“ žurnalistai susidomėję klausinėjo trenerio apie kovą prieš savo šalies komandą – JAV.
Strategui tai didžiulis įvertinimas vien spausti ranką Greggui Popovichiui ir parodyti jam savo sugebėjimus. O „San Antonio Spurs“ krikštatėvis įsidėmėjo Lenkijos rinktinės generolą.
„Manau, treneris Tayloras yra neįtikėtinas. Lenkų derinių išpildymas buvo fantastiškas. Jis atliko nuostabų darbą“, – pabrėžė G.Popovichius.
„Ketverius metus treniravau Čekijos rinktinę, šešerius – Lenkijos. Per tuos 10 metų girdėjau daugybę himnų. Bet niekada neįsivaizdavau, kad prieš rungtynes girdėsiu JAV himną, – net susigraudino M.Tayloras, nurijęs emocijų gurkšnį, ir vėl nusiraminęs. – Man tai reiškia daug. Aš esu dėkingas už tokią galimybę. Džiaugiuosi, kad pramokau lenkų kalbą. Dvejus pastaruosius metus gyvenau Varšuvoje su savo žmona. Čia susiradau draugų visam gyvenimui. Labai džiaugiuosi šia patirtimi.“
Lenkija turi dėkoti ir krepšinio dievams, kurie burtų keliu suvedė Lietuvos kaimynus į parankesnį čempionato tinklelį.
Grupės varžybose lenkai nugalėjo Venesuelos, Kinijos ir Dramblio Kaulo Kranto rinktines. Antrajame lenkai laimėjo svarbiausią čempionato mūšį – įveikė rusus, ir taip užsitikrino vietą pasaulio čempionato ketvirtfinalyje.
Už Lenkijos rinktinės liko tokios galingos komandos kaip Lietuva, Graikija, ta pati Italija ar Brazilija.
„Didelis ačiū treneriui Taylorui ir mano komandos draugams. Be jų, mūsų čia nebūtų, – tikino A.Waczynskis. – Mes pasiekėme geriausią rezultatą, nes dirbome labai sunkiai, kad čia būtume.
Bandėme kovoti kiekvieneriose rungtynėse. Po dviejų kėlinių su JAV atsilikome 17 taškų ir daug komandų būtų nuleidę rankas. Bet mes nepasidavėme. Kovėmės, kaip ir visada.
Tai buvo neįtikėtina patirtis žaisti prieš amerikiečius. Galbūt taip pasitaikys tik kartą gyvenime, todėl viską pasiėmėme iš šių rungtynių.
Man buvo vienas malonumas čia būti.“
„Mes ėjome kautis kiekvieneriose rungtynėse. Daug gerų komandų pasitraukė iš čempionato iki finalinio etapo, o mes – čia, – džiaugėsi A.Waczynskis. – Maža Lenkija... Po 52 metų mes pirmą kartą žaidžiame pasaulio čempionate ir tuo labai didžiuojamės. Iš Lenkijos sulaukėme daug sveikinimų už gerą darbą. Mes labai laimingi, kad galėjome pasidalinti tomis akimirkomis.“
Torunės „Polski Cukrem“ centras Damjanas Kuligas krypuodamas kulniavo žurnalistų tuneliu. Į Myleso Turnerio, Brooko Lopezo ir Masono Plumlee krepšį jis įrideno 9 taškus. Buvo toks prakaituotas, kad padėkojus už interviu rankos paspaudimu, vėliau ją visą šlapią teko kratyti.
Lenkai ant Kinijos krepšinio parketo išliejo kubilus prakaito, kad būtų čia, tarp aštuonių stipriausių komandų Pekine.
32-ejų vidurio puolėjas turbūt net nustebo, sulaukęs užsienio žiniasklaidos klausimo. Krepšinio pasaulis vangiai mena ir gali tarti šių vyrukų pavardes. Tas pats M.Tayloras, visas paprastutis, vis stoviniavo žurnalistų zonoje paprašytas užsieniečių, nors jis įpareigotas bednrauti su medija tik oficialiai spaudos konferencijai.
Bet lenkai Kinijoje privertė į juos atkreipti dėmesį. Kas galėjo pagalvoti, kad jų rungtynes pasaulio čempionate stebės NBA komisaras Adamas Silveris ar tas pats Stephonas Marbury.
„Mums buvo gera pasirodyti amerikiečiams. Juk niekaip kitaip neturime progos pasistumdyti su NBA žaidėjais. Prieš čempionatą visi kalbėjo, kaip smagu būtų pasižaisti su JAV, todėl tai buvo mūsų svajonės išsipildymas. Kas ten žino, gal taip nutiks tik kartą gyvenime. Buvome laimingi, nes, manau, labai gerai pasipriešinome, – laužyta anglų kalba 24sek pasakojo D.Kuligas, paprastas kaip vyras nuo traktoriaus. – Kovėmės ir darėme viską, kad laimėtume. Galime tik džiaugtis mūsų pasirodymu. Parodėme, kad čia galime žaisti su visais. Niekas mums nedavė nieko už dyką, tačiau mes kovėmės ir padarėme viską, ką galėjome. Tai buvo neįtikėtina kelionė.“
Užsisvajoję lenkai vienu metu netgi medžiojo olimpinį kelialapį.
Tokį jiems būtų atnešusi pergalė prieš Ispanijos rinktinę čempionato ketvirtfinalyje. Vis dėlto du kėlinius paskui būsimus turnyro finalininkus bėgę Lenkijos krepšininkai suklupo 78:90.
Lenkai graužėsi nagus, kai antausį amerikiečiams rėžė ir į pusfinalį prasibrovė prancūzai. Tai reiškė, kad du Europai numatyti olimpiniai kelialapiai atiteko Prancūzijai ir Ispanijai. Mat lenkai jau planavo jį medžioti kovose dėl 5-8 vietos.
Bet Lenkija dar norėtų pastebinti krepšinio pasaulį prieš kitų metų Tokijo olimpines žaidynes.
„Aš esu labai dėkingas savo žaidėjams, – sakė M.Tayloras. – Waczynskis daug metų kantriai dirbo ir gavo šansą Ispanijoje. O svarbiausia, kad jis labai myli krepšinį ir yra tikras profesionalas. Ponitka, Slaughteris, visi kiti Lenkijos žaidėjai – mes einame prieš tendencijas. Ir šiandien mes pasirodėme didžiojoje pasaulio čempionato scenoje. Aš esu dėkingas, kad visi kartu galime dalintis šia akimirka.“
