Pasikviestas kaip gelbėjimo ratas sunkią traumą sausį patyrus Keenanui Evansui, I.Tayloras tapo tikru „Žalgirio“ gelbėtoju lemiamose LKL finalo rungtynėse.
Kai, Marcuso Fosterio žodžiais tariant, Vilniaus „Rytas“ smogė „Žalgiriui“ į veidą pirmajame kėlinyje, būtent I.Tayloro aštrūs prasiveržimai ir Usaino Bolto greitis leido išlaikyti žaliesiems galvą virš vandens.
Amerikietis jau per pirmąją savo penkių minučių atkarpą įmetė 10 taškų, būdamas vieninteliu kamuolį į skylę pataikiusiu žalgiriečiu, o savo spektaklį pratęsė ir vėliau.
Pirmąją susitikimo pusę I.Tayloras užbaigė su 19 taškų savo kraityje, o tiek šių eilučių autorius, tiek, neabejotinai, ir kiti Lietuvos žiniasklaidos atstovai puolė knaisiotis po archyvus ir ieškoti rezultatyviausių pasirodymų LKL finalų istorijoje.
Tiesa, trečiojo kėlinio pradžia I.Taylorui buvo nesėkminga. Amerikiečio gintas Elvaras Fridrikssonas smeigė du tritaškius, išprovokavo pražangą mesdamas iš toli ir „Rytas“ šovė į priekį, o I.Tayloras buvo nusodintas ant suolo.
Užsimetęs rankšluostį ant galvos įžaidėjas prasėdėjo daugiau nei 10 žaidimo minučių, bet gavęs Kazio Maksvyčio iškvietimą aukščiausio lygio įtampos nepabūgo.
Dar prieš dvi dienas Vilniuje I.Tayloras prametė dvi pergalingomis galėjusias tapti baudas, bet šį kartą jis susmeigė net 11 taškų per paskutines tris minutes, iniciavo „Žalgirio“ spurtą 11:0 ir pražudė „Ryto“ viltis apginti titulą – kauniečiai triumfavo 97:87 paskutinėse rungtynėse ir 3-2 finalo serijoje.
„Laimėjome trofėjų, o už tai esame skolingi savo sirgaliams, – atsikimšęs alaus butelį „Žalgirio“ rūbinėje kalbėjo I.Tayloras. – Jie yra didelė dalis to, ką mes nuveikėme. Šiandien jie leido mums pasijusti tarsi Eurolygos atmosferoje. Jie palaikė mus per visas rungtynes, net keliaujant į rungtynes visur mačiau žalią ir baltą spalvas. Tikrai beprotiška, ačiū sirgaliams – dėl jų mums pavyko ištraukti pergalę.“
Amerikietis svarbiausiose sezono rungtynėse buvo tiesiog nesustabdomas. Nors žaidė mažiau nei 24 minutes, spėjo pelnyti net 32 taškus (11/16 dvit., 0/2 trit. 10/11 baud.), atkovoti 5 kamuolius ir surinkti 31 naudingumo balą.
Daugiau nei 30 taškų LKL finale išvydome pirmą kartą nuo gūdžių 2009 metų, kai tą padarė Chuckas Eidsonas, įmetęs net 34 taškus. Tai yra ir LKL finalų rekordas, iki kurio I.Taylorui pritrūko vos vieno metimo.
Apskritai „Žalgirio“ amerikietis yra vos šeštas žaidėjas buvo Ch.Eidsono, Roberto Packo, Sauliaus Štombergo, Arvydo Macijausko ir Rimo Kurtinaičio, kuriam pavyko LKL finale peržengti 30 taškų ribą.
– Įspūdingas pasirodymas, 32 taškai. Ką prieš rungtynes tau sakė treneriai?
– Aš užsidėjau atsakomybę pats sau. Ketvirtose rungtynėse pramečiau dvi svarbias baudas. Daug apie tai galvojau iki pat penktų rungtynių. Mačiau, kaip socialiniuose tinkluose visi šneka, koks aš blogas žaidėjas. Bet aš nesusvyravau. Niekada nepakylu pernelyg aukštai ir niekada nekrentu į per didelę duobę. Tą parodžiau ir šiandien, pademonstruodamas pasitikėjimą savimi.
– Atvykai į „Žalgirį“ sezono viduryje. Kokius lūkesčius turėjai ir kaip jie išsipildė?
– Lūkesčiai buvo laimėti ir prisidėti prie komandos laimėjimų. Tai turbūt buvo sunkiausias mano profesionalo sezonas. Atvykau į „Žalgirį“ sezono viduryje, bandžiau pakeisti Keenaną, bet tada prasidėjo traumos, jų patyriau net tris, dėl to negalėjau žaisti ir įgauti ritmo. Bet atėjus atkrintamosioms pagaliau jį įgavau, o šiandien tai pademonstravau.
– Ar šios serijos metu pajutai priešpriešą tarp „Žalgirio“ ir „Ryto“?
– Nejutau to iki atkrintamųjų pradžios. Girdėjau apie tai, kad „Žalgiryje“ negalima dėvėti raudonos spalvos, bet nejutau papildomo dėmesio ir spaudimo iki atkrintamųjų. Nukeliu kepurę ir prieš juos – jie labai stipriai kovėsi. Tai ir padaro krepšinį gražiu. Net jeigu apsižodžiuojame, aš esu toks žaidėjas, kuris mėgsta kalbėti ir mėgsta, kai su manimi kalba kiti. Pagarba varžovams – jie gera komanda.
– Tai pirmas tavo titulas lygoje per profesionalo karjerą. Koks jausmas tapus čempionu?
– Geras jausmas, geras jausmas. Tai pirmas mano titulas Europoje. Padariau tai su nuostabiais vyrukais, su nuostabiu trenerių štabu.
– Naudingiausias finalo žaidėjas bus paskelbtas rytoj. Ar numanote, kas juo taps?
– (Juokiasi) Ar jūs numanote?
– Taip, numanau.
– Renkuosi tą, kurį pasirinkote jūs (juokiasi). Bet nesvarbu, kas bus pasirinktas, nukeliu prieš jį kepurę. Tai komandinis sportas. Arnas šiandien sužaidė ypatingas rungtynes, ypač trečiajame kėlinyje, kai mus prikėlė. Dovis įmetė kelis svarbius tritaškius, Rolandas nežaidė praėjusiose rungtynėse, bet šiandien sugrįžo ir pelnė 11 taškų. Iggy vienas prieš vieną žaidimą, jis pelnė taškus labai svarbiais momentais. Manau, kad šiandien visi prisidėjome prie pergalės.
– Užbaigėte rungtynes atkarpa 11:0. Kas buvo svarbiausia lemiamu metu?
– Energija. Manau, kad likome kartu kaip komanda. Kai susiduri su sunkumais, sudėtinga išlikti kartu, ypač po tokių ketvirtų rungtynių. Po tokių pralaimėjimų turi pademonstruoti charakterį, ypač kai turime uždaryti seriją savo sirgalių akivaizdoje.
– Minėjai tas dvi pramestas baudas Vilniuje. Ar tai užkrovė didesnę atsakomybę tau asmeniškai prieš šias rungtynes?
– Ne... Taip jau nutinka. Kobe prametė dvi baudas, Mike'as (Michaelas Jordanas – aut. past.) taip pat. Taip jau nutinka. Tai antras kartas mano karjeroje, kai prametu dvi baudas ir pirmas, kai man prametus kita komanda iškovoja pergalę. Bet esu buvęs tokiose situacijose 50, 60 ar 70 kartų. Žinau, kad taip gali nutikti, bet pasitikiu tuo ir šiandien tai pademonstravau.
– Turėjote incidentą su Marcusu Fosteriu antrajame kėlinyje. Ar kalbėjotės su juo apie tą situaciją?
– Ne, nebuvo jokio konflikto. Su Marcusu esame pažįstami turbūt jau 10 metų. Jis žaidė „Kansas State“, o aš – Teksaso universitete, tad žaisdami universitete vienas prieš kitą žaidėme daugybę kartų. Jis buvo geriausias savo komandos žaidėjas, o aš – savo. Jis dažnai kalba, švenčia po pelnytų taškų. Jei atvirai, tai padaro krepšinį smagesniu. Krepšinis yra konkurencingas sportas, bet tikrai nelaikau pykčio ant jo.
– Ar norėtum likti Kaune ir kitame sezone?
– Mielai.
– Kada norėtum apsispręsti dėl savo ateities?
– Kaip įmanoma greičiau.
– Ar yra kažkokie terminai?
– Ne, nėra. Nežinau, kas manęs laukia. Jei kažkas atsiras, agentas man praneš. Jūs (žurnalistai – aut. past.) turbūt sužinosite, kur aš žaisiu anksčiau negu aš. Bet man buvo labai smagu čia žaisti.
– Lietuvos rinktinei trūksta įžaidėjų.
– Treneris turi mano numerį, gali paskambinti (juokiasi). Bet tikrai, buvo labai smagu čia rungtyniauti.