„Patys pagrindiniai akcentai buvo aptarti buvusį sezoną, įvertinti, kas buvo gerai ir blogai, – kalbėjo G.Gustas. – Visi džiaugiasi bendra lyga su latviais ir estais, tai – tikrai pasiteisinęs projektas. Toliau žadame tai vykdyti, toliau žaisti su jais. Taisytini dalykai – sistemoje, kad bendrą čempionatą pradėtume, bendrą ir baigtume, taip pat dėl atkrintamųjų. Dar bus ne vienas susitikimas ir nuspręsime.“
Artėjantį sezoną Lietuvos čempionate toliau žais penki šalies klubai – Vilniaus „Kibirkštis“, Kauno „Aistės-LSMU“, Šiaulių „Šiauliai-Universitetas“, Klaipėdos „Fortūna“ ir Ukmergės „Vilkmergė“. G.Giedrius išreiškė viltį, jog ateityje moterų krepšinio žemėlapyje gali išdygti naujos komandos.
„Iš mūsų pusės dabar prasidės didelis darbas, – pabrėžė lygos direktorius. – Norisi, kad ilgoje perspektyvoje tų komandų tik daugėtų. Kalbėsimės su miestais, kad buvusios komandos, kurios turėjo vietą lygoje, sugrįžtų ir galbūt atsirastų nauji miestai.“
Tuo metu Baltijos pirmenybės plėsis iki 10 ekipų. Nors vadovybė buvo sulaukusi užklausų iš dviejų Baltarusijos klubų dėl prisijungimo prie lygos, tokiam scenarijui nepritarė Latvijos atstovai. Nuo kito sezono latvių klubų skaičius nuo dviejų padidės iki trijų, o estų – nuo vieno iki dviejų. Kartu su šiomis komandos kovos penkios Lietuvos komandos.
„Orientuojamės į kokybę, ne į kiekybę, – komentavo „Kibirkšties“ direktorius Dainius Virbickas. – Prašėsi dvi Baltarusijos komandos, Lietuvos klubai kaip ir būtų sutikę, Estijos irgi, bet latviai pasipriešino. Čia buvo pamąstymas visiems, bet sprendimas toks, jog čempionatas bus be Baltarusijos ekipų.“
„Pirmiausia reiktų nepamesti tos emocijos, tų gerų darbų, ties kuriais jau dabar yra nemažai nuveikta, – išskyrė „Aisčių-LSMU“ atstovas Petras Aleksonis – Visiems sakau, kad moterų krepšinis tikrai nemirs vien dėl to, kad radome bendrą sąlytį su Latvijos ir Estijos federacijomis, kurios turi lygiai tas pačias bėdas – mažai komandų ir geografinis valstybės vienetas nėra didelis. Galima nuspėti, kad mūsų mažose šalyse nebus daug komandų. Išeitis – turėti stiprų Baltijos šalių čempionatą, į kurį integruotųsi visos trys šalys, kurios sudėtų savo finansinį pajėgumą ir marketinginius dalykus.“