„Pirmoji mintis – iš kur jis gavo mano numerį?“, – 15min portalui sakė „Jeep“ arenoje prieš čempionišką Vilniaus „Ryto“ fotosesiją su alaus skardine įsitaisęs Margiris Normantas, ant kurio kairės rankos piršto švytėjo 2023-2024 metų šalies čempiono žiedas.
Tai antrasis 27-erių metų vilniečio M.Normanto karjeros „Betsafe-LKL“ titulas. Du šalies titulus su „Rytu“ yra iškovojęs ir Arvydas Macijauskas – 2000 ir 2002 metais.
„Rungtynių rytą jis man parašė ilgą ir labai motyvuojančią žinutę. Labai nustebau, bet labai malonu“, – sakė finalo serijoje nepaisant Achilo sausgyslės skausmų žaidęs „Ryto“ kapitonas.
Vėliau pirmoje eilėje įsitaisiusi „Ryto“ legenda, kurios marškinėliai su pavarde „Macijauskas“ kabo „Jeep“ arenos palubėse, stebėjo savo buvusios komandos triumfą prieš amžiną varžovą.
Kaip ir pirmuosiuose dviejuose serijos mūšiuose, kurie baigėsi Vilniaus ekipos pergalėmis per pratęsimą, taip ir ketvirtajame susitikime ypatingai nuo vilniečio šėlsmo įaudrintoje „Twinsbet“ arenoje pergalė buvo iškovota dramatiškiausiu būdu.
Vakaro žvaigžde tapęs Marcusas Fosteris į Kauno „Žalgirio“ krepšį sukratė 33 taškus, bet svarbiausi du krito likus 9 sekundėms iki rungtynių pabaigos, suteikiant „Rytui“ pranašumą 88:87.
Kitoje atakoje po minutės pertraukėlės žalgiriečiai sukūrė laisvą metimą Lukui Lekavičiui, kuris antroje susitikimo dalyje tapo sunkiai sprendžiamu galvosūkiu Giedriui Žibėnui, tačiau „Žalgirio“ vijurko tritaškis tikslo nepasiekė.
„Galiu tik tiek pasakyti, kad kai metė Lukas, negalėjau patikėti, kad toks laisvas galėjo išsimesti metimą, – apie lemiamą epizodą kalbėjo M.Normantas. – Dar realiai negaliu patikėti, kas įvyko. Bandžiau verkti – nepavyko. Graudinausi, visi aplink graudinosi. Turbūt tik vėliau suprasiu, kas iš tikrųjų įvyko. Antras mano žiedas... Pirmas buvo iškovotas prieš „Lietkabelį“. Titulas tikrai buvo nerealiai saldus, bet visi turbūt sutinkate, kad šis – dar saldesnis turėtų būti. Taip ir yra asmeniškai man. Vilniečiai prieš kauniečius ir prieš „Žalgirį“ pralaimėdavome. Labai gera, labai geras jausmas.“
– Ar Luko Lekavičiaus metimo metu galėjote pajusti, kaip viskas trapu?
– Pritariu, kad viskas labai trapu. Visos tos rungtynės buvo tokios trapios. Pradžioje nesusimetėme laisvų metimų, tokių tikrai laisvų, dėl to buvo tų 10 taškų minusas trečiose rungtynėse. Bet mes tikėjome savimi, su didžiule motyvacija ir tikėjimu savimi ėjome į priekį. Ypač kai vargšas Keenanas Evansas iškrito. Iškart patikėjome, kad galime.
– K.Evansas buvo didžiulis akcentas?
– Faktas, bet fakto nepaneigė, kad „Žalgiris“ ant popieriaus buvo geresni. Galite sakyti, ką norite, bet mes labai tikome vienas kitam. Gal Luko Lekavičiaus nesustabdėme, Edmondo Sumnerio kažkiek. Tų mikrodvikovų tikrai gerų turėjome. Turėjome kuo atsakyti. Taip pat nebuvo mums ryškaus spaudimo.
– Margiri, kaip atrodė tas visas šventimas, chaosas po finalo, čempionų taurės kėlimas?
– Kaip kapitonui, tai man pirma taurė. Dar reikia pasimokyti daryti tam tikrus dalykus. Aišku, pamokysiu ir kitus, kaip švęsti, nes tikrai moku tą daryti. Emocijos nerealios, net sunku apsakyti. Reikia susiturėti.
– Matėte, kad „Žalgiris“ reikalavo peržiūros po finalinės sirenos?
– Kažką girdėjau, kad jie norėjo peržiūrėti smurtinį veiksmą. O buvo jis ar ne? Man atrodo, kad lyg ir nebuvo. Nematau, kur ten turėjo būti. Susitrenkė du kūnai. Toks momentas, kad peržiūrėti...
– Nebuvo baimės, kad jie dar mes baudas?
– Ne, nebuvo. Reikia mokėti ir pralaimėti. Viskas tvarkoje.
– Kur buvote geresnė komanda nei „Žalgiris“?
– Buvome geresni kaip komanda. Pas juos ir vienas, ir kitas toks atsipalaidavęs buvo, išsibalansavo dėl Evanso. Dar išbalansavo, kad vienas pasirašęs, kitas nepasirašęs. Tuo tiesiog pasinaudojome. Bet aš tikrai nenuvertinu mūsų vyrų. Mes tikrai pasiekėme komandinį piką. Kalbant pavieniui, aš žaidžiau su tokia pusiau trauma, ir kiti, ir Marcusas buvo... Ką jis parodė pabaigoje – nerealiai. Giedraitį apėjo, susimetė ir sunkių metimų, ir laisvų – metė kokius 5 tritaškius. Čia yra jų problemos.
– Kaip jaučiatės su žiedu ant rankos?
– Žiauriai patinka. Šitas labai panašus, kaip ir 2022 m. Tik ten mėlynas ir parašyta „JKL“. Šis išskirtinis.
– Šioje serijoje žaidėte per negaliu. Minėjote, kad jaučiatės tragiškai. Ar šioje serijoje Margiris Normantas parodė, kiek stipriai jis nori laimėti?
– Greičiausiai taip. Aš tikrai per negaliu žaidžiau. Tokios rungtynės. Eini ir aukoji save.
– Koks viduje skirtumas yra tarp laimėtų dviejų LKL titulų?
– 2022 metais buvo mano pirmasis titulas. Buvo žiauriai saldu. Dabar reikės susitupėti, bet man, kaip vilniečiui, prieš laimėti „Žalgirį“ yra nerealiai. Reikia suvokti, kas įvyko.
– Treneris iškart po rungtynių sakė, kad „Rytas“ dominavo pastaruosius trejus metus. Ar sutiktumėte su šia mintimi?
– Negaliu pasakyti, kad mes dominavome, bet turėjome „Žalgirį“ kišenėje. Turėjome parankių mikrodvikovų, ėjome atsipalaidavę, be spaudimo. Dabar nerealiai faina.
– Margiri, ar gali trumpai papasakoti, kokį kelią per šį sezoną nuėjo komanda?
– Mes juokėmės, kad amerikietiški kalneliai. Šūdina pradžia buvo, tiek KMT, tiek Čempionų lygoje... Treji metai iš eilės. Slogi pradžia, bet kažkaip mes grįžtame, kaip komanda kažkokiu būdu. Susivienijame nerealiai. Marcusas atvyko galbūt laiku, galbūt ne laiku, bet jis davė nerealiai daug.
– Kodėl „Rytui“ pavasaris visada geresnis nei žiema ar ruduo?
– Turbūt šilčiau... Nežinau (šypteli).
– Daugelio kontraktai baigiasi po šio sezono. Ar šitai komandai laikas skirstytis ant šios geros bangos, ar tęsti viską?
– Radzevičius lieka...
– O pats?
– O pats galvosiu. Turiu pliusą kitam sezonui. Žiūrėsime, kas išeis. Man svarbiausia laimėjimas... Reikia pasidžiaugti ir tada spręsime.
– Martynui Echodui tai – pirmasis titulas. Kiek smagu už šį vaikiną?
– Nerealiai. Jis verkė, tikrai nusipelnė, daug finalų pralaimėjo prieš „Žalgirį“. Labai džiugu už jį.
