Jei vyktų ne tik krepšinio, bet ir susitelkimo ir rimtumo žaidynės, Edgaras Ulanovas turbūt būtų nuolatinis čempionas.
„Žalgirio“ puolėjas pavyzdiniu nusiteikimu pasitiko KMT turnyrą Šiauliuose, kur „Žalgiris“ iškovojo vienuoliktą taurę ir ketvirtą iš eilės KMT trofėjų, šįsyk finale 81:77 palaužęs Jonavos „CBet“.
E.Ulanovas naudingiausiu taurės turnyrų žaidėju yra tapęs 2017, 2018 ir 2020 metais, o dar dusyk buvo pripažintas ir LKL finalų serijos MVP (2017 ir 2019 metais).
KMT varžybose pastaruosius dvejus metus MVP prizas atiteko Joffrey Lauvergne'ui, o šį savaitgalį 31 metų kaunietis vėl perėmė kolekcionieriaus darbus į savo rankas.
Jau pusfinalyje šeštadienį prieš Panevėžio „7bet-Lietkabelį“ 77:67 laimėtose rungtynėse E.Ulanovas flirtavo su trigubu dubliu, pelnęs 12 taškų, atlikęs 9 rezultatyvius perdavimus bei atkovojęs 8 kamuolius, iš viso surinkęs 21 naudingumo balą, bet po mačo ne aukštinęs save, o labiau peikęs už klaidas.
Finale sekmadienį E.Ulanovas vėl ypatingu nusiteikimu pradėjęs mačą, jau per pirmąsias kelias minutes įžengė į dviženklę efektyvumo zoną.
199 cm ūgio žalgirietis metimais ir atkovotais kamuoliais vis nustumdavo atkakliai besipriešinusius Jonavos krepšininkus, kai tik iki maksimumo išpūsdavo intrigą finale.
Iš viso E.Ulanovas sekmadienį pelnė 22 taškus, per 29 min. pataikęs 6 iš 8 dvitaškių, vienintelį mestą tritaškį, 7 iš 8 baudas. Jis dar atkovojo 5 kamuolius, galiausiai surinkęs 24 naudingumo balus.
Niekam nekilo abejonių, kad būtent E.Ulanovas labiausiai vertas ketvirto MVP titulo šiame turnyre.
„Ulė, Ulė, Ulė!“ – vieningai užstaugė minia prieš pat oficialiai paskelbiant geriausią turnyro žaidėją.
„Charakteris ir kieta kova, – pergalės priežastis nurodė E.Ulanovas persirengimo kambaryje bandydamas atgauti kvapą. – Ketvirtame kėlinyje žengėme su ypač didele agresija gynyboje. Ko norėjome per visas rungtynes, tai ketvirtame kėlinyje davė vaisių. Galų gale jie pradėjo pramesti, nors įmetė ir daug sudėtingų metimų, o mūsų reakcija buvo netinkama: pradėjome žvalgytis nustebę, kas čia vyksta.
Bet dėl fiziškumo perlaužėme rungtynes.
– Pirmą kartą kilnojote taip taurę?
– Dėl tokių momentų gyveni. Kai svajonė išsipildo, toks momentas atrodo toks trumpas ir taip greitai praeina. Iš kitos pusės atrodo ilgas procesas. Fantastiškas jausmas.
– Pačiam tai buvo ketvirtas MVP titulas šiame turnyre, esate porą kartų tapęs ir LKL finalo serijos naudingiausiu žaidėju. Koks receptas?
– Sunkus darbas. Pasirengimas rungtynėms fiziškai ir psichologiškai. Kito recepto nėra, burtų lazdelės niekas neturime, paprastai nieko nepavyks pasiekti. Vėlgi – man buvo nesklandumų šią savaitę, treniruotėse neišpildžiau visko, ko norėjau. Nesisekė kai kurie dalykai, buvo negerų signalų, bet nuo pusfinalio švilpuko viskas visiškai dingo, visi mano pagrindai grįžo atgal ir viskas atsipirko.
– Kuris MVP apdovanojimas arčiausiai širdies?
– Šis labai sunkiai iškovotas. Neslėpsiu, kad šeštadienį reikėjo atiduoti labai daug jėgų. Su „Lietkabeliu“ žaidžiau labai daug, visos mintys buvo, kaip atsistatyti. Įprastai sunku užmigti po tokių rungtynių, bet vakar pavyko, po pietų šiandien irgi pavyko.
Sunku atsiminti kitus trofėjus, bet kiekvienas jų labai sudėtingas ir labai malonus.
– Jūsų veide buvo galima išvysti ypač didelį nusiteikimą nuo pat mačo pradžios. Kaip pavyksta nuteikti save?
– Rungtynės vyksta 40 minučių. Kartais tenka ir apsižodžiuoti su žaidėjais, gal net su treneriais. Bet po kelių akimirkų nusiramini, reikia suvokti ir nereaguoti pernelyg į varžovų spurtą, reikia suvokti gerai, ką nori padaryti. Krepšinyje šiais laikais viskas gali įvykti per dvi minutes, reikia būti susikaupus.
– Kiek džiugu dėl Kazio Maksvyčio pirmojo titulo su „Žalgiriu“?
– Žinoma, labai džiaugiuosi už trenerį, už asistentus, už visus komandos draugus. Gal kažkam toks finalas atrodė kaip siurprizas, bet aš tokio ir laukiau. Finale niekada nebūna lengva, nebent išimtys pasitaiko.
Jonava atėjo kovoti ir jai sekėsi, o mums kažkiek ir slėgė atsakomybė, ypač trečiajame kėlinyje. Svarbu buvo neišsibarstyti, o treneris padarė didelį darbą aikštėje ir už aikštės ribų. Linkiu jam ir toliau taip tobulėti.
– Ar kaip kapitonas vesite komandą šventei?
– Reikia atrasti jėgų. Nors labai pavargau, reikia visiems komandos naujokams, tiems, kurie laimėjo pirmą kartą titulą, parodyti, kaip „Žalgiris“ švenčia titulus. Tikiuosi gero vakarėlio ir gero laiko. Ir tikiuosi, kad tai nebus paskutiniai trofėjai „Žalgirio“ kolekcijoje.
