Likus šešioms minutėms iki rungtynių pradžios „Švyturio“ arenoje prigeso šviesos. Didžėjus paleido muzikos ritmą, kuris priminė nerimastingą širdies plakimą.
Tribūnos ūžė nuo šurmulio. Sausakimšai areną užpildę 5200 žiūrovų nekantravo pasižiūrėti, ar „Lietuvos rytas“ pirmąsyk per 12 metų nugalės „Žalgirį“ trečią kartą iš eilės.
Įtampa buvo tokia didžiulė, kad Rimas Kurtinaitis prieš rungtynes neįsileido LRT televizijos kamerų į rūbinę, nors tai yra normali praktika.
Minia buvo suintriguota. Pirmoje VIP žiūrovų eilėje įsitaisęs Arvydas Sabonis prieblandoje mąsliu žvilgsniu laukė spektaklio pradžios.
Edgaras Ulanovas buvo pasiruošęs suspindėti legendos ir dar tūkstančių liudininkų akivaizdoje ryškiau nei kiečiausias organizatorių šviesų šou. Per „Žalgirio“ pristatymą kaukėtas žalgirietis prabėgo garų instaliaciją ir greitai suradęs savo prožektorių apšvietimą susmigo į parketą.
Krepšininko susikaupimu stebisi net patys Karaliaus Mindaugo taurės organizatoriai. Jiems įstrigo, koks susikaupęs Edgaras būdavo prieš kiekvienas finalo rungtynes, kokios tik pasitaikė dar nuo 2016-ųjų.
„Jis atrodydavo lyg išskridęs į kosmosą“, – 24sek sakė viena renginio organizatorių, neslėpdama nuostabos dėl tokio žalgiriečio susitelkimo rungtynėms.
Kaifas žaisti svarbiausias dvikovas. Nieko nėra už tai maloniau.
Yra žmonių, kurie gyvena dėl tokių akimirkų: kopimo į įtampos Everestą, neprognozuojamų susirėmimų, aukščiausio lygio patikrinimų ir geriausiojo savojo išreikalavimo.
Edgaras yra vienas iš jų.
„Kaifas žaisti svarbiausias dvikovas. Nieko nėra už tai maloniau“, – vėliau pasakys rungtynių didvyris, dar prieš dvikovą pasidžiaugęs kylančiu Vilniaus „Lietuvos ryto“ lygiu.
Edgaras jau prieš finalą kalbėjo nuoširdžiai. Maksimali rungtynių atsakomybė išspaudžia iš lietuvio visą potencialą.
Kai to reikėjo labiausiai, E.Ulanovas žaidė beveik tobulai: 21 taškas (6/8 dvit., 2/2 trit., 3/4 baud.), 8 atkovoti kamuoliai, 7 išprovokuotos pražangos ir 31 naudingumo balas degė finalo švieslentėje prie jo pavardės.
Puolėjo tritaškiai, verpstės ir puskabliai per tas nepilnas 30 minučių, kurias Ūlė išbuvo aikštėje, „Žalgiriui“ davė net 31 teigiamą taškų skirtumą prieš Vilniaus „Lietuvos rytą“.
E.Ulanovas prisidėjo MVP įvertinimu jau prie trečio „Žalgirio“ titulo iš eilės. Jo premijų raiškymas prasidėjo 2017-ųjų Karaliaus Mindaugo taurėje, prasitęsė 2017-ųjų LKL finalo serijoje bei nesustoja ir šį sezoną.
Prie šios iškalbingos apdovanojimų kolekcijos reikia pridėti ir 2015-ųjų naudingiausio Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės žaidėjo prizą.
Per keturis taurių finalus nuo 2015-ųjų E.Ulanovas pelnydavo vid. 13,5 taško (66,6 proc.), atkovodavo 5,8 kamuolio, atlikdavo 1,5 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo po 17 naudingumo balų. Solidūs skaičiai dar tik 25-erių žaidėjui.
Svarbiausia, kad sekmadienio vakarą Ūlė buvo naudingiausias tada, kai du kiti komandos ramsčiai Paulius Jankūnas (1 tšk.) ir Kevinas Pangosas (8 naud.) buvo toli nuo jiems įprastų skaičių.
Kai žalgiriečiai nesilaikė Šarūno Jasikevičiaus žaidimo plano, Edgaras Ulanovas buvo galbūt vienintelis žmogus, kuriuo treneris galėjo pasikliauti iki pertraukos.
„Kalbi su treneriais, ruoši planą ir galvoji, kad sunku žaisti kai kuriems tokias rungtynes. Pirmieji finalai yra tokie, kad tikrai... Pavyzdžiui, aš nemiegodavau. Bet Ulanovas vienas tų, kurie žino, kas čia bus, – 25-erių puolėjui nusilenkė Šaras. – Pirmoje pusėje mes nežaidėme jokio krepšinio. Atrodėme, kaip pavienių komanda, ir „Lietuvos rytas“ tuo naudojosi. Bet Ulanovas yra labiausiai nusipelnęs MVP nei bet kuriuo kitu metu, nes jis buvo lyderis, kai komandai buvo sunkiausia.“
Tai jau ne pirmas kartas, kai Ūlė traukė „Žalgirį“ kritiniu metu.
Sykį jis pirmuoju savo karjeroje metimu su sirena išplėšė komandai pergalę Malagoje, nors iki tol atrodė blankiai visą vakarą.
Kitąkart skriaudė „Unicaja“, kai aukštai pašokęs pirštų galais nupūtė lemtingą andalūzų metimą, nors dvikovos įkarštyje Šarūnui Jasikevičiui teko žadinti savo puolėją šiam suimant už veido.
„Man labai patinka, kaip žaidžia Ulanovas. Gal ne visada rezultatyvus jo žaidimas, bet jis visada kovos iki galo, ir tokias savybes aš labai vertinu.
Labai vertinu Ulanovo gynybą, nes jam gali leisti gintis ketvirtu, trečiu, antru, pirmu numeriu. Matau, „Žalgiris“ tą daro. Kai būna sunku, jis dengia varžovų įžaidėją ir problemų neturi“, – žalgirietį yra pagyręs ir „Lietuvos ryto“ treneris Rimas Kurtinaitis.
Kitą kartą E.Ulanovas žaidžia prieš tai nė negalėjęs dalyvauti treniruotėse dėl įvairiausių skausmų. Bet išeina, kovoja ir tampa kertiniu žaidėju.
Statistika iškalbinga.
Keturi iš penkių sėkmingiausiai Eurolygoje žaidžiančių „Žalgirio“ penketų jame turi Edgarą Ulanovą.
Edgarui būnant aikštėje, Eurolygoje „Žalgiris“ ir įmeta daugiau taškų (103,7 per 100 atakų, lyginant su 98,6 taško, kuriuos „Žalgiris“ surenka be Edgaro aikštėje per 100 išpuolių), ir geriau apsigina (97,2 taško su E.Ulanovu ir 101,9 taško be).
Tai geriausiai abiejose aikštės pusėse žaidžiantis Kauno „Žalgirio“ karys.
| Eurolyga | 27,1 min. | 8,1 tšk. (64% dvit., 41,4% trit.) | 4,4 kam. | 2,1 perd. | 12,1 naud. |
| LKL | 19,1 min. | 6,4 tšk. (48,5% dvit., 44,4% trit.)| | 2,2 kam. | 1,7 perd. | 7,4 naud. |
Tą jau pastebi ir Eurolygos klubai. „Žalgirio“ sporto direktorius Robertas Javtokas neslėpė, kad turtingieji jau medžioja tokius žaliai baltų grynuolius kaip Šarūną Jasikevičių ar Edgarą Ulanovą ir juos išlaikyti kauniečiams bus be galo sudėtinga.
Eurolygos galinguosius itin vilioja lengvieji krašto puolėjai, turintys išskirtinius ginklus. Be su metais vis solidėjančio žaidimo, Edgaras gali pasiūlyti elitinį žaidimą nugara į krepšį. Jei jis dar sugebės dažniau taip sėkmingai atakuoti iš toli, tituluotoms komandoms nebekils jokių abejonių. Jei atvirai, sunku įsivaizduoti, kaip tada žalgiriečiai galėtų išsaugoti savo MVP.
E.Ulanovas savo sutartyje turi pliusą ir kitam sezonui, bet panašiai kaip Luko Lekavičiaus atveju, užsieniečiams nekiltų didelių problemų siekiant perpirkti puolėjo sutartį.
Tad 24sek žiniomis, „Žalgiris“ jau kišo Edgarui naują sutartį, bet žalgirietis neskuba įsipareigoti Kauno komandai ilgesniam laikui.
Tai reiškia, kad E.Ulanovas rimtai svarsto galimybę išvykti į užsienį. Beje, jis dar prieš sezoną jis buvo užsiminęs, kad turi ambicijų išbandyti savo jėgas svetur.
Vasarą jis individualiai plušėjo „Wassermann“ stovykloje Los Andžele, kur prasilenkė su pačiu Russellu Westbrooku. Grįžęs iš Amerikos puolėjas nebuvo tikras, kaip Amerikoje įgyta patirtis atsilieps jo rezultatams aikštėje, bet jie jau darosi akivaizdūs.
Tik vertėtų įsiskaityti, ką apie savo ambicijas pakelti sparnus iš „Žalgirio“ E.Ulanovas tada pasakojo atvykęs į Lietuvos rinktinės stovyklą.
„Norėtųsi kada nors pabandyti ką nors geriau, ką nors naujo. Gyvenimas nestovi vietoje, norisi naujų iššūkių. Bet į viską reikia žiūrėti realiai. Dabar turiu sutartį. Kol tų pasiūlymų nėra, sunku ką nors ir pasakyti.
Man Lukas Lekavičius pasakojo, kaip sunku buvo apsispręsti. Kai komanda tave spaudžia laike, kai turi greitai pasakyti atsakymą... Įsivaizduoju, būtų sunku išlaikyti šviežią galvą ir pasirinkti teisingai. Bet pagyvensim, pamatysim.
Norėtųsi pačiam tą patirti“, – lyg pranašiškai kalbėjo E.Ulanovas.
Panašu, kad tokia būsima patirtis yra neišvengiama.
E.Ulanovas šiuo metu yra vienas mažiausiai „Žalgiryje“ uždirbančių krepšininkų. Puolėjo atlygis per sezoną siekia apie 180 tūkst. eurų. Palyginimui, mažiau Kaune uždirba tik Paulius Valinskas, Gytis Masiulis ar Martynas Sajus.
Su tokiu žaidimu E.Ulanovas savo vertę kelia daugiau nei dvigubai. Labai realu, kad vasarą jis galės tikėtis maždaug 400–500 tūkst. eurų metinės sutarties.
Ką tai reiškia? „Žalgiris“ galėtų bandyti mesti ant stalo tokius milžiniškus pinigus. Milžiniškus, nes „Žalgiryje“ daugiau uždirba tik komandos simbolis Paulius Jankūnas.
Bet 33-ejų kapitonui jau reikia ieškoti įpėdinio, o E.Ulanovas geriau nei bet kas kitas galėtų tapti klubo veidu.
Jis yra Kaune augęs „Žalgirio“ sistemos vaisius, visada svajojęs ginti žaliai baltų garbę. Ir, kaip matome, dievinantis rungtynes, kurios gali pakeisti likimus.
Tokie žaidėjai eina toli. O „Žalgiriui“ su E.Ulanovu būtų pakeliui.
„Nežinau, jeigu važiuoti kur nors, tai ten, kur tikrai tavęs nori, kur numatytas koks vaidmuo. Ypač jaunam žaidėjui. Reikia važiuoti ten, kur tavęs nori, o ne todėl, jei kažkur kažkas pasiūlė vienu kitu euru daugiau, nes už tvoros žolė žalesnė. Taip nėra, – netiesioginį patarimą E.Ulanovui yra davęs Paulius Jankūnas. – Manau, kad to, ką turime čia, Kauno „Žalgirio“ arenoje, su tokiais treneriais, nežinau, ar Europoje kažkur galima daug geriau rasti. Bet kuriam žaidėjui verta likti ir kilti kartu su komanda. Manau, kad dabartinėje stadijoje „Žalgiris“ tik auga. Ką gali žinoti, kas čia vieną dieną bus.
Aišku, tai kiekvieno pasirinkimas. Atrodė, kad ir Lukas Lekavičius liks, bet jis priėmė sprendimą ir išvažiavo.“
Šaras po triumfo Klaipėdoje kalbėjo panašiai: „Kauno „Žalgirio“ atmosfera yra tokia, dėl ko visi žmonės atsisako važiuoti kažkur kitur. Tai yra dėl žaidėjų, trenerių, galbūt net vadovų. „Žalgirio“ atmosfera išskirtinė. Nėra didesnio kaifo, nei ateiti į „Žalgirio“ rūbinę. Kitose komandose taip nėra. Nesakau, kad mes vieninteliai, bet garantuoju – esame vieni iš nedaugelio.“
Pats Š.Jasikevičius yra pasiruošęs padėti E.Ulanovui pakilti į dar aukštesnį lygį.
„Mums neužtenka tik jo gynybinių savybių. Jis turi mesti taškus, lipti per galvas, imti kamuolius puolime, užbaiginėti. Aišku, visiems pasitaiko, bet svarbiausia energija ir agresija. Lyderis turi vesti komandą. Jei tau nepasiseka, tau nepasiseka – žmogiška“, – apie E.Ulanovo pažangą yra kalbėjęs „Žalgirio“ treneris.
Toks kaip pagal apibūdinimą Edgaras buvo mūšyje su „Lietuvos rytu“.
25-erių žalgirietis sekmadienį Klaipėdoje darsyk pademonstravo savo MVP klasę. „Žalgirio“ misija išsaugoti E.Ulanovą dar bent porai metų taip pat prilygsta MVP kalibro statusui.
Jeigu išlaikyti puolėją pavyks, klubo vadovams Pauliui Motiejūnui ir Robertui Javtokui reikės įteikti MVP statulėles.
