J.Mačiulis buvo viena Lietuvos rinktinės dėlionės dalis, bet D.Adomaičiui gali būti sunku atrasti panašių formų pakaitalą.
198 cm ūgio puolėjas buvo geriausiai ketvirtu numeriu pasiruošęs žaisti trečiasis numeris, kuris galėtų stumtis arčiau krepšio ir išplėsti rinktinės žaidimą.
Mindaugas Kuzminskas pats visada atviravo, kad kur kas geriau jaučiasi žaisdamas veržlų ir greitą krepšinį trečioje pozicijoje, o ne stumdydamasis po krepšiu. Kuzia įdomiai atrodytų penkete su D.Saboniu ir J.Valančiūnu, o žemame penkete būtų skirstęsis užduotimis puolėjų grandyje su J.Mačiuliu.
Tuo tarpu Edgaras Ulanovas „Žalgiryje“ arčiau krepšio slinkdavosi tik labai specifinėse situacijose arba „iš reikalo“. Kitų tokių universalių puolėjų trūkumas gali sufleruoti treneriams perbraižyti rinktinės žaidimo kontūrus.
Jeigu J.Mačiulis turės praleisti pasaulio krepšinio čempionatą, D.Adomaitis gali paaukštinti ir pasunkinti sudėtį.
Ko gero, rinktinė pradės rungtynes su „sunkiu“ starto penketu, kai Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis kontroliuos baudos aikštelę. „Sunkiu“, nes D.Sabonis jau lipa iš sunkiojo krašto puolėjo rėmų ir „Indiana Pacers“ gretose geriausiai atsiskleidžia žaisdamas centru. Per du pastaruosius sezonus Indianoje vidurio puolėjo pozicijoje jis praleido vid. 78,5 proc. savo žaidimo laiko.
Galima tikėtis, kad rungtynėms įsibėgėjant, D.Adomaitis ims rotuoti savo aukštaūgiais ir J.Valančiūno poilsio minučių metu statys Saboniuką į centro poziciją. Ko gero, atsarginiam Lietuvos komandos centrui svarbiose rungtynėse beliktų žaisti apie 10 minučių.
Šias užduotis turėjo atlikti Artūras Gudaitis, bet jo netektis verčia trenerių štabą pasukti galvą ir ieškoti naujų rezervų. Ar tuo centru bus Antanas Kavaliauskas, ar jaunas ir gerą įspūdį paliekantis žaidėjas kaip Martinas Gebenas, ar transformacijos į centro poziciją besiprašantis Paulius Jankūnas – viskas priklausys nuo trenerių vizijos.
Teoriškai, Dainius Adomaitis galėtų naudoti aukštesnius penketus, už J.Valančiūno ir D.Sabonio į rinktinę pakviesdamas A.Kavaliauską su P.Jankūnu ir juos aikštėje naudodamas vienu metu. Aukšto penketo variacijos gali būti efektyvios grupės varžybų mūšiuose su augalotomis Australijos ir Kanados rinktinėmis, kurios gali mesti į aikštę penketus su dangoraižiais Andrew Bogutu ir Aronu Baynesu ar, pavyzdžiui, Tristanu Thompsonu ir Kelly Olynyku.
Situacija gali versti Lietuvos komandą kitiems varžovams primesti lėtą pozicinį krepšinį su pranašumų ieškojimu baudos aikštelėje. Tačiau tiek D.Saboniui, tiek J.Valančiūnui ankštoje baudos aikštelėje būtų pravartu turėti gerus partnerius, kurie galėtų išplėsti žaidimą tolimais metimais.
„Sunkaus“ penketo žaidimas kartais gali būti kiek per statiškas – net „Toronto Raptors“ treneris Nickas Nurse'as, stebėdamas lietuvių pasirodymą Vengrijoje, pripažino, kad krepšinis nėra labai patrauklus akiai. Žinoma, pridūrė, kad kol tai efektyvu ir neša pergales, kaip juokavo treneris, „galima pakentėti“.
Ieškodamas pastiprinimo tarp netradicinių ketvirtų numerių arba puolėjų, kurie galėtų užimti vietas į ketvirtą poziciją besistumsiantiems jų bendražygiams, D.Adomaitis turėtų platų, bet neužtikrintą pasirinkimą.
Eimantas Bendžius pasaulio čempionato atrankoje rinko vid. 10,6 taško ir žybtelėjo net ir žaisdamas kartu su kompanionais iš Eurolygos. Tačiau net LKL čempionate E.Bendžius dažnai būna ta pažeidžiamoji gynybos grandis, per kurią agresyviai atakuoja „Ryto“ priešininkai. Gerai tai, kad D.Adomaitis ištisus metus iš arti mato Eimantą Vilniaus komandoje ir geriausiai žinos, ar galės pritaikyti šį snaiperį į norimą rinktinės žaidimo rėmą. Per tą sezoną „Ryte“ E.Bendžius įrodė, kad yra tinkamo charakterio žaidėjas, gali įmesti pergalingus metimus ir nebijo svarbiausių rungtynių atsakomybės. Ko gero, E.Bendžius turi geriausias galimybes užimti J.Mačiulio paliktą laisvą vietą.
Puikų sezoną Berlyno ALBA klube turi Rokas Giedraitis, bet jis tiesiogiai nepakeistų Jono Mačiulio. Vid. 7,1 taško PČ atrankoje rinkęs 201 cm ūgio krepšininkas yra labiau 2–3 pozicijos žaidėjas, sutvertas greitam pasiutusiam krepšiniui. Ispano Aito Garcia Reneseso žaidimo schemose Rokas jaučiasi kaip Fernando Alonso „Formulės 1“ trasoje – Europos taurės turnyre renka vid. 14,8 taško (40,2 proc. trit.) ir yra svarbi priežastis, kodėl vokiečiai „EuroCup“ finalo serijoje su „Valencia“ lenktyniauja dėl kelialapio į Eurolygą. Bet tai turbūt ne sprendinys įlipti į J.Mačiulio batus.
Solidų sezoną žaidžia kitas „Ryto“ puolėjas Arnas Butkevičius. Nors statistikai trūksta specialiųjų efektų – 26 metų puolėjas PČ atrankoje rinko vid. 5,7 taško, o Vilniaus „Ryte“ Europos taurėje – vid. 6,1 taško, tai labai solidžiai besiginantis krepšininkas. D.Adomaičio pulsas būdavo normalus per tas beveik 27 Arno minutes ant „EuroCup“ parketo. Šiame turnyre už lietuvį „Ryte“ ilgiau žaisdavo tik DJ Seeley, o tai daug ką pasako apie jo svarbą D.Adomaičio schemose.
A.Butkevičius prideda visko po truputį – fiziškumo, gynybos, energijos, greito žaidimo ir aikštės matymo. Apie tą kalba ir jo rodikliai Europos taurėje – prie 6,1 taško jis dar prideda 4,9 atkovoto kamuolio ir 2,1 rezultatyvaus perdavimo. Tik didžiulis klausimas, ar A.Butkevičius jau bus pasiruošęs žengti į kitą lygį. Į pasaulio čempionatą reikėtų registruoti papildomą J.Mačiulio patirties bagažą. A.Butkevičiaus patirtis lėktuve į Kiniją sutilptų į nedidelį salono bagažėlį.
Du mačus PČ atrankoje žaidęs (vid. 8 tšk.) ir 2017-ųjų Europos čempionate dalyvavęs 30-metis Deividas Gailius renka vid. 12,2 taško Klaipėdos „Neptūne“, bet susidaro įspūdis, kad D.Adomaitis ieško šviežesnių variantų šioje pozicijoje.
Ir štai oro bučinį siunčia Ignas Brazdeikis! NCAA šį sezoną debiutavęs lietuvių kilmės Kanados pilietis Mičigano universitete rinko vid. 14,8 taško ir 5,4 atkovoto kamuolio. Tai fiziškas, greitą krepšinį mėgstantis ir iš toli kamuolį į tinklelį galintis įraityti žaidėjas. Jis pristatomas kaip lengvasis kraštas, bet NCAA turėjo galimybių pasitestuoti ir kaip atakuojantis gynėjas, ir kaip sunkusis kraštas. I.Brazdeikio sudėjimas ir įgūdžiai tokie, kad Europos krepšinyje jį būtų įdomu išbandyti žaidžiantį ir arčiau krepšio.
24sek žiniomis, I.Brazdeikis būtų linkęs užsivilkti rinktinės marškinėlius ir gan ambicingai vertina savo perspektyvas nacionalinėje komandoje. Tačiau I.Brazdeikis dar neturi lietuviško paso, sukryžiavęs pirštus laukia referendumo dėl dvigubos pilietybės ir nespėtų išvažiuoti į 2019-ųjų pasaulio čempionatą.
Nė vienas rinktinės žaidėjas savo žaidimu neprimena J.Mačiulio. Nė vienas per dvi pozicijas žaidžiantis trečias-ketvirtas numeris nėra toks fiziškas, patyrę ir galintis neblogai žaisti tiek arčiau krepšio, tiek iš toli.
Galbūt Jonas Mačiulis aplenks laiką ir išspręs visus galvosūkius. Bet jeigu ne, tikėkimės, D.Adomaičiui teks keisti rinktinės žaidimo brėžinius paskutinį kartą.
