Naujo stratego moterų rinktinei prireikė po vasarį kilusio skandalo, kai Lietuvos rinktinės ir kelių klubų krepšininkės 15min prabilo apie nederamą Lietuvos rinktinės vyr. trenerio Rimanto Grigo elgesį su jomis.
Nuo 2021-ųjų nacionalinei komandai vadovavęs 62-ejų treneris po kelių dienų nutarė atsisveikinti su rinktine, o jau nuo tada buvo mažai abejojančių jo įpėdiniu.
Juo tapo V.Stanišauskas, buvęs tiek R.Grigo asistentu, tiek dar anksčiau dvejus metus talkinęs ir ankstesniam moterų komandos strategui Mantui Šerniui.
„Susitarimas sekančiam ciklui. Koncentracija į šitą Europos čempionatą, o tada į 2027 metų“, – miglotai apie susitarimo su V.Stanišausku trukmę atsakė moterų krepšinio programos vadovas Marius Tamolis.
V.Stanišauskas kartą jau yra treniravęs Lietuvos moterų rinktinę – vasario 6 d. pergalingose atrankos rungtynėse su Lenkija, kai susirgo R.Grigas, o V.Stanišauskas jį pavadavo. Būtent pergalė tose rungtynėse buvo kertinė Lietuvos rinktinei nusigrindžiant kelią į pirmąsias Europos pirmenybes nuo 2015 metų.
Naujasis moterų rinktinės treneris yra vadovavęs įvairaus amžiaus jaunimo rinktinėms. 2019 m. trenerio vadovaujama merginų U16 rinktinė Europos čempionate iškovojo sidabrą, 2022 m. tapo U18 amžiaus grupės Europos čempionėmis, o 2023 m. pasaulio U19 čempionate pateko į aštuntuką. 2024 m. Europos U20 čempionate užėmė 10-ąją vietą.
Klubiniame lygyje V.Stanišauskas visą karjerą dirba Klaipėdoje: 2014–2015 m. jis buvo Kazio Maksvyčio asistentas „Neptūno“ komandoje, 2015–2019 m. dirbo „Fortūnos“ treneriu, o nuo 2020 metų treniruoja Klaipėdos LCC tarptautinio universiteto moterų komandą, su kuria Lietuvos moterų krepšinio lygoje yra iškovojęs bronzą ir sidabrą bei Baltijos lygos sidabro medalius.
Suprasti akimirksniu
- Europos čempionatą Lietuvos rinktinė pradės Italijos mieste Bolonijoje ir vienoje B grupėje žais su Slovėnija (birželio 18 d.), Serbija (birželio 19 d.) ir šeimininke Italija (birželio 21 d.).
Naujas pareigas gavęs V.Stanišauskas dėkojo jį patvirtinusiam LKF Vykdomajam komitetui bei teigė, kad rinktinėje privalu versti naują puslapį po nuvilnijusio R.Grigo skandalo.
„Noriu padėkoti trenerių asociacijai už mano kandidatūros iškėlimą ir vykdomajam komitetui už patvirtintas pareigas.
Ateinu į moterų rinktinės vyr. trenerio postą tokiu gana sudėtingu laikotarpiu. Norėčiau iš karto pasakyti, kad reikia užversti tai, kas buvo ir pradėti viską iš pradžių.
Jei trumpai apie save, tai esu praėjęs visas jaunimo rinktinės su Justės Jocytės karta, esame ir Europos čempionato medalių laimėję, ir pasaulio čempionatuose dalyvavę.
Ateinu į vyr. trenerio pareigas tam pasiruošęs, nes nuo 2019 m. buvau moterų rinktinės asistentu tiek treniruojant Mantui Šerniui, tiek Rimantui Grigui. Puikiai pažįstu žaidėjas, žinau kiekvienos galimybes, žinau jų charakterius. Galiu pasakyti, kad nuo pirmos stovyklos dienos bandysime kurti gerą atmosferą, darbinę aplinką.
Čempionato sistema negailestinga ir jei nesi 1 ar 2 vietoje, tai važiuoji namo ir po ilgo pasiruošimo čempionatas gali būti labai trumpas. Mano žinutė žaidėjams, kad čia susirinkome ne trejoms Europos čempionato rungtynėms, o pasiekti kažką daugiau“, – kalbėjo V.Stanišauskas.
– Kaip sureagavote į Europos čempionato grupių etapo burtus? Turbūt gerai, jog negavote favoritės Prancūzijos?
– Kadangi esu moterų rinktinėje nuo 2019 metų ir teko prieš prancūzes žaisti atrankoje, tai žinome, kokia tai stipri komanda, koks jos pajėgumas. Tai, kad neturime jų grupėje, nereiškia, kad neteks su jomis susitikti.
Turbūt matėte, kad ir FIBA mus pavadino „mirtininkių“ grupe. Taip pavadino dėl to, jog nėra ryškių favoričių. Serbijos komanda tikrai galinga ir stipri. Tiesa, ten vyksta kartų kaita, nors turi pagrindines žaidėjas ir komandos lyderę natūralizuotą žaidėją. Praėjsią vasarą dvejas draugiškas rungtynes žaidėme su Slovėnija, tad jos irgi pažįstamos, taip pat turi lyderę natūralizuotą krepšininką. Italija tokia komanda, apie kurią bent jau aš mažiau turiu informacijos, nes labai mažai teko susidurti su Italijos krepšiniu.
Grupė tokia, o mūsų tikslas bus patekti į atkrintamąsias.
– Kokie pirminiai darbai, kuriuos esate nusimatęs?
– Pokalbiai su žaidėjomis jau dabar turės prasidėti, kai gavau šias pareigas. Susidėlioti pirmiausia su vadovu planą, pasikalbėti su asistentais, kurias žaidėjas kviesti į pasiruošimo stovyklą. Pradėsime nuo to.
– Ar rinktinės sąraše gali būti žaidėjų, kurių nebuvo pastarajame lange?
– Nenoriu labai išsiplėsti, nes pirmiausia reikia pasikalbėti su tomis žaidėjomis, ar jos mato save rinktinėje. Bet galiu pasakyti, kad pakeitimų sudėtyje bus.
– Pirmadienį Justės Jocytės tėtis patvirtino, kad Justė tikrai bus Europos čempionate. Ar jūs esate visiškai dėl to ramus?
– Tėtis patvirtino ir Justė pati yra pasiryžusi žaisti Europos čempionate. Svarbiausia, kad ji būtų sveika ir jokios traumos jos nesustabdytų.
– Koks, jūsų akimis, yra šios rinktinės potencialas?
– Turiu tokią nuomonę, kad ši rinktinė dar neparodė savo geriausio krepšinio. Turime tų žaidėjų, kurios dar tik pasieks savo piką. Turime ir tokių, kurios jau yra savo pike. Manau, kad negalime vertinti pagal vienas ar kitas rungtynes. Paskutinis langas prieš Lenkiją ir Belgiją parodė, kad esame gera komanda. Ne veltui esame tarp 16 geriausių komandų ir būsime Europos čempionate. Mūsų tikslas nėra būti devinta, dešimta ar dvylikta komanda. Mūsų tikslas – ateiti į kiekvienas rungtynes su maksimaliu nusiteikimu, parodyti viską, ką galime ir pažiūrėti, kur tas mūsų vieningumas ir bendras tikslo siekimas gali mus nuvesti.
– Kiek dar žmonių norėtumėte matyti trenerių štabe?
– Galiu pasakyti, kad Sandra Linkevičienė tikrai lieka su mumis. Gintarė (Petronytė) labiau jungsis į šį procesą, Ugnius, fizinio rengimo treneris, taip pat lieka. O dar norėtųsi papildymo ir tas papildymas bus, tik dar nenoriu konkrečiai minėti, kol nėra užtvirtinta.
– Po pergalės prieš Lenkiją, praktiškai užtikrinusios vietą Europos čempionate, Lietuvoje kilo didelis susidomėjimas moterų krepšiniu. Kokia buvo jūsų reakcija, kai moterų krepšinio bumą pakeitė didžiulis skandalas?
– Aišku, nemaloni situacija. Bet kaip sakiau, nenoriu ta tema plėstis ir kalbėti. Reikia tą temą pamiršti, palikti nuošalyje. Prasideda naujas etapas, su nauju treneriu. Žiūrėsime tik į priekį. Pasidžiaugėme pergale, patekimu į Europos čempionatą, o dabar turime ruoštis čempionatui. Pradėti nuo žaidėjų sąrašo, nuo pokalbių su žaidėjomis ir judėti į priekį, nesižvalgant atgal.
Nenoriu ta tema plėstis ir kalbėti. Reikia tą temą pamiršti, palikti nuošalyje. Prasideda naujas etapas, su nauju treneriu.
– Sakote, kad nenorite apie tai kalbėti, bet turėdamas pakankamai gerus santykius su žaidėjomis, ar žinojote apie situaciją?
– Perskaičiau viską spaudoje.
– Jums žaidėjos nesipasakojo?
– Ne. Su žaidėjomis nesu brolis ar sesuo, aš – treneris. Žinoma, trenerių asistentai turi gal didesnį ryšį su žaidėjomis nei vyr. treneris, bet mes apie tokius dalykus, tikrai galiu pasakyti, neturėjome jokios kalbos. Kalbėdavome daugiau apie krepšinį.
– Jūsų kelias į moterų rinktinę gali priminti Kazio Maksvyčio kelią į vyrų rinktinės trenerio postą. Jūs abu laimėjote čempionatus su jaunimo rinktinėmis, o vėliau pakilote iki suaugusiųjų lygio. Ar matote paralelių ir ką galėtumėte pasiimti iš Kazio pavyzdžio?
– Gaila, bet mes merginų krepšinyje visų aukso medalių nepasiėmėme (šypsosi). Stengėmės ir bandėme tą padaryti. Man teko dirbti su Kaziu Maksvyčiu 2014-2015 m. sezone, kai jis treniravo Klaipėdos „Neptūną“, o aš buvau jo asistentas. Galiu pasakyti, kad labai didelę patirtį per tuos metus pasiėmiau iš Kazio. Tiek taktine, tiek žmogiškąja prasme. Šalia buvo ir Tomas Rinkevičius, tad jie buvo žmonės, ant kurių pastačiau savo, kaip trenerio, pagrindą. Labai esu dėkingas, kad jie mane pakvietė prisijungti prie jų.
Pavyzdys kaip ir toks pat, tik mums nepavyko visko su jaunimu laimėti. Aš to siekiau, norėjau, o Kazys buvo geras pavyzdys.
