„Baigėsi politinės batalijos, sveikiname išrinktą Mindaugą Balčiūną tapus LKF prezidentu, – konferenciją pradėjo LKL prezidentas Remigijus Milašius. – Dalykai baigti ir važiuojame pirmyn. Kas liečia mus, mūsų projektai eina 4 metams. Šie metai yra paskutiniai ketverių metų programos metai. Kiti metai – kiti reikalai. Šiais metais keičiasi sudėtis – turėjome 12 komandų, dabar turime 10. Taip klostosi Lietuvoje finansinės aplinkybės. Gausime iš visų klubų norus ir ateityje liksime su 4 ratais, 10 komandų.“
Konferencijos metu vėl užsiminta, kad lygoje varžysis 10 komandų, kurios varžysis 4 ratų principų. Atkrintamosios varžybos prasidės gegužės mėnesį, o vėliausiai planuojama sezoną užbaigti birželio 25 dieną.
R.Milašius atskleidė ir kito sezono Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalo ketverto vietą. Po trijų metų pertraukos jis grįžta į Vilnių ir bus surengtas vasario 15-16 dienomis.
„Sudėtys šiais metais yra stiprios, tikimės, kad pateiksime gerą turinį ir laukiame visų Vilniuje“, – sakė R.Milašius.
Kodėl Vilnius?
„Šitas turnyras yra šventinis – 10 metų. Galėjo būti ir Kaune. Didžiausios arenos – Kaunas ir Vilnius. Pasirinkome Vilnių, kad daugiau žiūrovų galėtų patekti į finalinį etapą“, – teigė lygos prezidentas.
Pristatytos naujovės, susijusios ir su Skubaus pakartojimo sistema (SPS). Dabar teisėjai turės mažiau galimybių peržiūrėti epizodus.
„SPS konstrukcijų pakeitimai buvo susiję su tuo, kad rungtynių trukmė ilgėja. Žiūrime, kad būtent SPS peržiūros trunka labai ilgai ir reikia imtis trumpinimo priemonių, – sakė LKL generalinė direktorė Rasa Liuimienė. – Kai kurie mačai parodė, kad visi yra žmonės, padaro klaidų. Anksčiau jų pakeisti nebuvo galima. Pakeitimai yra tokie, kad trumpinant rungtynių trukmę, teisėjai visų mačų metu – nuo pradžios iki ketvirtojo kėlinio paskutinių dviejų minučių, negalės peržiūrėti galimo pražangų sugriežtinimo.
Teisėjai turės patys nuspręsti. Vieninteliu atveju, kada jie galės peržiūrėti, jeigu treneris pasinaudotų iššūkio galimybę. Treneriams galimybė yra palikta, o teisėjai galės peržiūrėti pražangą dviejų paskutinių rungtynių minučių metu.
Taip pat nemažai laiko sugaištama peržiūrint nuo ko išeina kamuolys į užribį. Bandėme pakeisti, kad tai būtų galima daryti tik rungtynių pabaigose, tačiau klubai nesutiko.“
Įvesta ir svarbi taisyklė. Nuo kito sezono teisėjams bus galima anuliuoti pražangą rungtynių pabaigose.
„Įvedėme ketvirtojo kėlinio arba pratęsimo paskutinių 24 sekundžių taisyklę, kuomet teisėjai galės pasinaudoti SPS peržiūrą norint ištaisyti klaidą dėl savo sprendimo. Teisėjai galės atšaukti pražangą – pataisyti savo užfiksuotą sprendimą. Taisykle gali pasinaudoti ir treneriai“, – sakė R.Liuimienė
„Norėjome išspręsti tuos probleminius dalykus. Norime, kad visoms pusėms būtų gerai. Eksperimentiniai metai, bet jeigu tai pasiteisins, važiuosime ir ilgiau“, – pridėjo R.Milašius.
„Turėjome pasiruošę ir drąsesnį variantą, bet pradedame nuo tų taisyklių, kurias pristatėme. Dabar pradedame nuo tų taisyklių“, – sakė R.Liuimienė
Koks buvo tas drąsesnis variantas?
„Drąsesnis apėmė ir neužfiksuotus sprendimus. Kaip pavyzdį, galiu pateikti praėjusio sezono LKL pusfinalio rungtynes tarp „Žalgirio“ ir „Lietkabelio“ (epizodas, kuomet Kevarriuso Hayeso pražanga puolime prieš Džiugą Slavinską nebuvo užfiksuota, – aut. past). Buvo toks noras pasižiūrėti ir įvertinti, ar būtų galimybės peržiūrėti tuos epizodus, kur pražanga nebuvo užfiksuota. Tai sukėlė labai daug diskusijų tarp teisėjų. Jiems būtų sunku administruoti tokius atvejus. Nepametame šio varianto. Ateityje žiūrėsime“, – teigė LKL generalinė direktorė.
Prie LKL komandos prisijungė ir ilgametis krepšininkas bei treneris Darius Maskoliūnas. Jis bus atsakingas už teisėjų departamento veiklų koordinavimą, dalyvaus teisėjų ir klubų susitikimuose, koordinuos LKL ir KMT rungtynių teisėjavimo analizės veiklas, važinės ir stebės rungtynes gyvai, su klubų atstovais palaikys nuolatinį ryšį teisėjavimo kokybės klausimais.
„Tai yra mano nestandartiniai bandymai. Bandau ieškoti, kad kaip įmanoma geriau veiktų mechanizmas. Nenorime būti teisėjų baubais, norime ieškoti kompromiso, kad visi būtų laimingi, tikiuosi, kad man Darius padės“, – D.Maskoliūno prisijungimą komentavo R.Milašius.
„Aš norėčiau, kad man darbo šioje organizacijoje visai nebūtų, nieko nereikėtų daryti, – juokavo D.Maskoliūnas. – Aš turėčiau būti atsakingas, konfliktų sprendėjas, supratimo išgavėjas, tarp klubų, teisėjų ir LKL. Būtų gerai, kad teisėjai nedarytų klaidų ir klubai neturėtų pretenzijų. Manau, kad klaidų pasitaikys, teisėjai yra žmonės, stengsimės, kad jų būtų kuo mažiau, kuo mažiau pretenzijų iš klubų. Norėsime tas pretenzijas sušvelninti, kad nebūtų skandalingų situacijų, reikės padėti LKL organizacijai visą šį klausimą išspręsti švelniai.“
R.Liuimienė pristatė ir tai, kad prieš šį sezoną skyrė didelį dėmesį kiekvienam LKL klubui, pristatant naujoves bei aptariant problemas.
„Dėl teisėjų pritaikėme naujovę. Prieš kiekvieną sezoną sukviesdavome trenerius į susitikimą su LKL teisėjų ekspertais. Šiemet pakeitėme strategiją ir aplankėme visus klubus individualiai. Mūsų vedantys LKL teisėjai kartu su ekspertais vyko į klubus, susitiko su treneriais bei žaidėjais, pristatė krepšinio taisyklių pakeitimus, SPS naujoves. Žaidėjai turėjo galimybę užduoti klausimus dėl tam tikrų situacijų traktavimo, kriterijų taikymo. Girdėjome žaidėjų retorinius klausimus viešoje erdvėje, kodėl jiems fiksuojama techninė pražanga, jeigu jie nevaidina. Jie gavo iš teisėjų paaiškinimus. Tokie susitikimai bus organizuojami ir ateityje. Tikiuosi, kad jie bus naudingi užmezgant ryšį“, – sakė R.Liuimienė.
D.Maskoliūnas pabrėžė, kad nuo šio tarpsezonio į bendrus susirinkimus įtraukti ir LKL žaidėjai.
„Man pačiam, kaip treneriui, teko dalyvauti bendruose teisėjų, trenerių susirinkimuose, bet be žaidėjų. Bet šis formatas, kad įtraukiami žaidėjai, yra sveikintinas sprendimas. Matyti visiškai kitas susikaupimas iš trenerių. Treneriams tie pristatymai yra labai produktyvūs. Dabar buvo viskas labai aiškiai, konkrečiai paaiškinta“, – teigė buvęs Lietuvos rinktinės treneris.
Konferencijos metu LKL vykdantysis direktorius Justinas Liaudinskas taip pat pristatė naują kamerų sekimo sistemą „Dragon“.
„Viena iš esminių partnerysčių su amerikiečiais „Genius Sports“. Pristatėme „Dragon“ sistemą. Beveik visos arenos turi sistemą. Beveik visos LKL arenos tą sistemą turės. Tai yra išmani kamerų sekimo sistema, po 12 kamerų visose arenose. Tai yra mašina, kuri supranta krepšinį. Pasaulyje nėra geresnės dirbtinio intelekto mašinos, kuri galėtų suprasti krepšinį.
Mačo metu bus sekamas visas veiksmas aikštelėje, tūkstančiai taškų. Pirmas dalykas klubams – tai yra geriausia skautingo ir analitikos programa. Tai yra ne tik įmesti taškai, bet ir atstumai, atstumai tarp gynėjo ir puolėjo, greitis. Jie visi sukompiliuojami į analitikos programą. Ja naudojasi visi NBA klubai. Būsime pirma Europos lyga, kuri naudojasi šia sistema. Bus rodoma tikimybė įmesti realiu laiku, tai matysis ekranuose prie žaidėjo“, – sakė J.Liaudinskas.
Praėjusį sezoną LKL iš trenerių sulaukė pastabų apie suspaustą Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketverto tvarkaraštį, o kritikos „Spalding“ kamuoliams turėjo ir „Žalgirio“ treneris Andrea Trinchieri. Pasak jo, nauji žaidimo įrankiai prieš KMT finalo ketvertą buvo atsiųsti per vėlai.
„Dėkojame už pasiūlymus. Jie mus verčia pasitempti. Andrea Trinchieri žodžius girdėjome, – sakė R.Liuimienė. – Pripažįstame dėl kamuolių, „Spalding“ kamuoliai yra žymiai kitokios kokybės nei ankstesnių partnerių. Iš žaidėjų girdėjau, kad jie nėra tokie kieti ir nepatogūs žaisti. Išgirdome Andrea pastabą ir paruošime juos taip, kaip turi būti. Dėl formato – visi turi savo specifikas, taip pat ir LKL. Mes KMT savaitgalį matome, kaip visos krepšinio bendruomenės sujungimą į vieną savaitgalį. Norime, kad visi susiplanuotų ir atšvęstų krepšinio šventę kartu. Neketiname atsisakyti finalo ketverto. Planuojame snaiperio konkursą įdėti į pusfinalių dieną. Tai yra planuojama.“
„Tai ateina iš naujų atvažiavusių trenerių, – replikavo R.Milašius. – Jie turi skirtingų vizijų, skirtingų mąstymų. Lietuvoje krepšinis yra numeris vienas. Mes turime savo viziją ir kiekvienas svečias turi teisę pasiūlyti. Mes girdime. Mes nenorime apvilti savo žiūrovų. Tai yra mūsų tikslas. Manau, kad šiais metais pamatysite neblogą turinį.“
– Minėjote, kad ateityje tikitės 10 komandų modelio. Kur dingo noras turėti 12 komandų?
Remigijus Milašius: Aš tą viltį turėjau. Vydui Gedvilui periferijos sakė, kad LKL uždara, skundėsi. Visų pirma, yra taisyklės – laimėti NKL, antra taisyklė – turi būti infrastruktūra, trečia – finansai. Sakoma, kad 800 tūkst. eurų yra riba. 800 tūkst. eurų yra pavadinimas. Regionui surinkti konkurencingą sudėtį, mažiausiai reikia turėti 1,6 mln. eurų biudžetą. Regione rasti rėmėjų yra labai sunku. Aš žiūrėjau į Lietuvą, bet komercija sudėliojo taip, bet gyvenimas važiuoja taip, kaip kiti sudėlioja už tave. Reikia prisitaikyti. Klubų noras yra 10 konkurencingų komandų ir žaisti keturiais ratais. Kad nebūtų galimybės rinktis lengvų taškų. Žmonės nori matyti aukšto lygio krepšinį. Ties tuo gyvenimas nestoja, auga nauja karta, nauji žiūrovai, nauji sirgaliai. Turėsime naujovių ir pamatysite tai, ko dar nematėte.
– Kada minimalaus biudžeto riba galėtų pasiekti milijoną?
Rasa Liuimienė: Šiemet išgirdome iniciatyvą pačių klubų, kad reikėtų svarstyti kelti iki milijono. Kol kas nematome, kad tai – geras laikas tą daryti. Suprasdami komandas, kurios turi mažesnius biudžetus, neketiname siūlyti jo kelti. Kalbant apie licencijavimą, buvo kalbama, kad klubai pasitraukė todėl, kad sunku. Mes manome, kad visa tai, kas vyksta su Gargždais, Prienais, Pasvaliu – viską į vėžes pastatė licencijavimas, sustiprinta kontrolė. Finansinė atsakomybė turėtų būti. Komandos, kurios įvertina savo galimybes – atsitraukia. Planuojančios ateiti komandos labai pasveria savo galimybes, nes supranta, kad su mažesniu biudžetu nepakonkuruos. Tie biudžetai yra labai realūs. Nėra realu, kad komandos su 60-70 tūkst. biudžetu galėtų varžytis. Tas biudžetas 800 tūkst. eurų yra realus ir minimalus.
– Dariau, ar sprendimas atvykti į LKL reiškia, kad trenerio karjera baigta, ar tai yra pauzė?
D.Maskoliūnas: Tebūnie laikina pauzė. Galbūt čia kažko išmoksiu ir pritaikysiu trenerio karjeroje.
– Kokios realios LKL galimybės užaugti, kad vien dalyvavimas lygoje atneštų klubams realią naudą?
R.Liuimienė: Klubų pajamas sudaro ne tik prizinis fondas. Suteikiame klubams daug reklaminio laiko televizijoje. Įvertinant tai, kad visą TV produkciją mes pagaminame patys, savo kaštais. Reiškia, kad iš tų pačių pinigų, kuriais mes dalinamės su klubais. Klubas turi daug galimybių reklamuotis televizijoje, aikštelės plotuose, LED ekranuose. Visa tai yra bendrų pastangų dėka sugeneruotos pajamos.
– Kiek gali užaugti LKL biudžetas maksimaliai?
R.Milašius: Ribos yra 5,5-6 milijonai eurų. Per tarptautines institucijas galima pasiekti 6 milijonus, bet realiai žiūrint 5-5,5 mln. eurų yra lubos.
– Lyga praėjusiais metais turėjo 3,5 mln. eurų, bet sąnaudos siekė daugiau. Ar pavyko išlyginti finansinį minusą?
R.Liuimienė: Dėl planuojamo biudžeto, užsibrėžiame tikslus surasti naujus partnerius, pakviesti prisijungti prie LKL. Kad pajamos bus žymiai ryškesnės, turėjome planus vienokius, bet jie pasikeitė.
Kalbant apie minusą, kasoje ar sąskaitoje mes minuso neturėjome. Tai susiję su mūsų įrangos nusidėvėjimais, buvome pirkę seną SPS sistemą, atėjo laikas nurašyti į sąnaudas. Tai susiję su paketiniais dalykais. Nebuvo, taip, kad mes kažkokiame minuse buvome.
– Ar lyga darė žingsnius, kad nepasikartotų „Gargždų“ atvejis?
R.Liuimienė: Licencijavimo tvarka nurodo, kad visos procedūros atliekamos pavasarį. Viešoje erdvėje buvo paskelbta, kad kai kurie klubai strigo. Šiuo momentu viskas gerai. Vienas klubas turi būti stebimas – jo pajamų dinamika, ką jie generuoja, ką jie nusimatę, pasižadėję. Jį stebėsime kas ketvirtį. Viename podkaste girdėjau užuominas, kad pora klubų susiduria su sunkumais, bet dar neturėjau galimybės pasiteirauti, ar tai yra LKL klubai. Buvome pasikvietę žaidėjų asociacijos vadovus, sutarėme dėl bendradarbiavimo. Jeigu jie turės informacijos, galėtų su mumis pasidalinti. Kol kas tikslesnių duomenų neturiu.
– Žiūrint į NKL atvejį, ar LKL turi saugiklius, jeigu LKF norėtų perimti lygos organizavimą?
R.Milašius: Jeigu tu darai viską teisingai – nėra klausimų. NKL buvo problemų. Aš žinojau tam tikrus dalykus, kad ten dedasi blogi dalykai. Manau, kad tai yra neteisingas sprendimas. Norint jį išspręsti, kad tai ateityje nepasikartotų – aš turiu viziją, bet LKF patys išspręs šitą klausimą. Nes tos teisės NKL vėl yra grąžintos. Aš manyčiau, kad tai klaidingas dalykas ir ne laiku padarytas. Prevenciją turi daryti kiekvieną dieną. Čia kaip narkotikas, jeigu tu įsiveli į visą lažybų maratoną, tai yra administracijos reikalas, jeigu jie nesusitvarko, turi palikti kompaniją ir atiduoti kitiems. Susitvarkyti yra labai paprasta. Turi būti biudžetas, NKL negali būti 70 tūkst. eurų biudžetas ir kaip ta komanda gali žaisti? Komandų biudžetas turi būti 300-400 tūkstančių, kad žmogus gautų atlyginimą ir galvoje neturėtų lažybų. Turi būti stipri klubo ir žaidėjų atsakomybė. Tokie žaidėjai turi būti suregistruoti. Reikia pasakyti klubams: „Šitas turi problemų, jeigu jūs jį pasiimsite, galimai turėsite problemų.“ Šitie dalykai yra sutvarkomi, padaromi. Bet jeigu žinojo ir niekas nedarė, nebežino, ką daryti, buvo priimtas vykdomojo komiteto sprendimas. Klaida – ne laiku padarytas ėjimas. Buvo galima daug paprasčiau padaryti neatimant licencijų.
– Ar dėl sirgalių keiksmažodžių ir baudų už tai reglamentas keisis?
R.Liuimienė: LKL valdyba jokių pakeitimų nesiūlė. Patvirtinti nuostatai, kokie buvo praėjusiais metais. Esame skolingi valdybai ir klubams – tai yra bendras susitikimas su aktyviomis sirgalių grupėmis. Šitą skolą turime grąžinti.
– Lyginant su Ispanijos ACB lyga, kur turėtų pasitempti LKL?
D.Maskoliūnas: Sunku lyginti. Komandų kiekis, biudžetų dydžiai. Organizaciniu principu LKL yra galbūt net aukštesniame lygyje nei ACB. LKL – ne klubai, ji vykdo varžybų veiklą. Nėra jokių pretenzijų.
